Ar duoti kūdikiui čiulptuką? Tiesa ir mitai

Čiulptukas – tai priemonė, be kurios vienos šeimos neįsivaizduoja savo gyvenimo, o kitoms jos visiškai nereikia. Ir nors jį rasite beveik kiekviename sąraše, ką vežtis į gimdymo namus, žindymo konsultantai vieningi: jis gali sukelti rimtų žindymo sunkumų, o kartais būti ir tiesioginė nesėkmių priežastis.

Audronė Mulevičienė, vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC)*

UAB „Pabiručių sveikata“, www.pabiruciusveikata.lt

Čiulptukas ar žindukas?

Nors šnekamojoje kalboje čiulptukas ir žindukas yra naudojami kaip sinonimai, vis dėlto čiulptuko čiulpimas ir krūties žindimas – du skirtingi procesai.

Prisiglaudęs prie mamos kūdikis išsižioja plačiai (lyg žiovaudamas), padeda liežuvį ant apatinių dantenų (lyg pagalvėlę krūčiai) ir suima ne tik spenelį, bet ir rudąjį laukelį. Krūtis patenka giliai į burnytę – vaikučio žandai išsipučia lyg varliuko. Apatiniam žandikauliui leidžiantis žemyn, kartu juda liežuvis ir burnos ertmėje susidaro vakuumas – pradeda tekėti pienas. Kuo šie judesiai platesni, kuo geresnis mamos pieno atleidimo refleksas, tuo mažylio gurkšnis didesnis.

Žandikauliui pakilus į viršų, liežuvis suspaudžia krūties audinius, bet tuo metu pieno srovė jau lėtėja.

Vaikutis akimirką atsikvepia ir vėl dirba: burnytė juda žemyn – aukštyn, žemyn – aukštyn.

Pasisotinus vaikučio ritmas pradeda keistis. Jis šiek tiek atsipalaiduoja, žandikaulis juda ne taip energingai, bet burna ir toliau išlieka plačiai pražiota. Tuo metu labiausiai dirba liežuvis: atliekant vaizdinius tyrimus, pastebimi banguojantys jo judesiai. Dabar kūdikėlis nori nusiraminti, pasimėgauti šiluma ir artumu. Luktelėkite minutėlę – tuoj pradės snausti ir pats paleis krūtį.

Gavęs čiulptuką mažylis taip plačiai neišsižioja. Jo burnytė išlieka tuščia, nes tik minkšta ir elastinga krūtis gali prisitaikyti prie kūdikio burnos ir patekti giliai – iki pat minkštojo gomurio. Keičiasi ir vaiko elgesys: dabar jis daugiau čiulpia liežuviu, o žandikaulis ramiai ilsisi. Be to, žįsdamas krūtį mažylis pienelį nuryja plačiai pražiota burna (tai būdinga tik naujagimiams ir kūdikiams), o čiulpdamas čiulptuką (ar maitinamas iš buteliuko) seiles ryja suspaudęs dantenas (tai būdinga mums – suaugusiems žmonėms). Taigi kad ir kiek gamintojai girtųsi sukūrę „natūralų“, „mamos spenelį primenantį“ čiulptuką, kuris tinka ir žindomiems kūdikiams, netikėkite. Mes jau išsiaiškinome, kad žįsdamas vaikas apima ne tik spenelį, bet ir daugiau krūties audinių, visiškai kitaip dirba burna.

Čiulptukas gali sukelti rimtų žindymo sunkumų

Jau ne kartą skaitėte, kad norint sėkmingai žindyti būtina paisyti kelių taisyklių. Pirma, atsiliepti į vaikučio siunčiamus signalus ir žindyti jį taip dažnai ir taip ilgai, kaip jis to nori. Antra, užtikrinti gerą prigludimą prie krūties ir efektyvų žindimą. Deja, įdavus mažyliui čiulptuką, gali nukentėti visos šios grandys.

Visų pirma kūdikis praleis mažiau laiko prie krūties ir ilgainiui sumažės pieno gamyba. Nenumokite ranka į šį perspėjimą: jeigu neigiamo poveikio nepastebite šiandien, nereiškia, kad krizė neištiks po mėnesio (o taip būna dažniausiai). Mamos organizmui irgi reikia laiko, kad prisitaikytų prie naujo ritmo: vaikutį žindant rečiau ir trumpiau, keičiasi hormonų pusiausvyra ir tik po kurio laiko sumažėja pieno gamyba.

O kur dar pasikeitęs apžiojimas ar neefektyvus žindimas? Visa tai tik dar labiau sutrikdo pieno gamybą.

Daugybės tyrimų Italijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Brazilijoje, Naujojoje Zelandijoje duomenimis, čiulptuko naudojimas net 2–3 kartus padidina riziką, kad žindymas nutrūks per pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šios priemonės dažniausiai griebiasi moterys, jau patiriančios sunkumų, pavyzdžiui, dėl sužalotų spenelių ar labai dažno žindymo bandančios prailginti tarpus tarp maitinimų. Deja, problemos lieka neišspręstos, o čiulptukas jas dar pagilina…

Tik tuomet, kai mama yra tvirtai nusprendusi žindyti, išmano laktacijos principus, jos pieno gamyba užsivedusi, o praėjus daugiau nei dviem savaitėms po gimdymo vaikučio svoris auga puikiai, mokslinių tyrimų duomenimis, čiulptukas neturi reikšmės žindymo iki 3 mėnesių amžiaus sėkmei. Bet ar dabar, įveikus visus pirmųjų dienų iššūkius ir sunkumus, jums tikrai reikia šios priemonės?

Čiulptukas didina ortodontinių ligų riziką

Krūties žindimas – pati geriausia mankšta besivystantiems raumenims, kaulams ir greta esantiems organams. Nustatyta, kad žindant burnos ertmė plečiasi ir formuojasi visomis kryptimis. Vis dėlto net ir žindomam kūdikiui padavus čiulptuką šio teigiamo poveikio nebelieka – pradeda didėti netaisyklingo sąkandžio, susigrūdusių dantų rizika (ypač, jeigu vaikutis jį čiulpia dvejus metus ir ilgiau). Net ir ortodontiniai čiulptukai sukelia bėdų! Vaikams, kurie juos naudoja, rečiau nustatomas atviras sąkandis, bet išlieka kryžminio sąkandžio rizika. Taigi geriausia šios priemonės net nepirkti, o pradėjus naudoti – kuo greičiau atsisakyti (idealu – iki 12 mėnesių).

Ant čiulptuko apsigyvena įvairūs mikroorganizmai

Yra tyrimų, kuriais nustatyta, kad ant čiulptuko apsigyvena patys įvairiausi mikroorganizmai. Karaliauja grybai! O lateksinius mėgsta labiau nei silikoninius. Kol kas nėra tvirtų įrodymų, kad šie mikroorganizmai sukeltų rimtas ligas, bet pavienių tyrimų jau atsiranda.

Daugiausia kalbama apie vidurinės ausies uždegimą.

Manoma, kad čiulpiant čiulptuką iš nosiaryklės į vidurinę ausį patenka bakterijų arba dėl netinkamo visos burnos ertmės vystymosi nukenčia Eustachijaus vamzdis, sujungiantis nosiaryklę su vidurine ausimi.

Viena aišku tikrai – žindymas apsaugo ir nuo vidurinės ausies uždegimo, ir nuo žarnyno bei apatinių kvėpavimo takų infekcijų (vaikučiai jomis suserga net 1,5 karto rečiau). O nuo ko priklauso žindymo sėkmė? Tai jau aptarėme.

Ar čiulptukas sumažina staigios kūdikių mirties riziką?

Atsakymas nepaprastas. Yra tyrimų, kuriais nustatyta, kad čiulptukas staigios kūdikių mirties sindromo riziką sumažina 2 kartus. Remdamasi tokiais duomenimis, Amerikos pediatrų draugija rekomenduoja šią priemonę visiems kūdikiams nuo 1 mėn. amžiaus, bet perspėja apie galimus pavojus žindymui. Taigi kyla klausimas, ar nėra kitų būdų sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką. O kaipgi!

Žindymas staigios kūdikių mirties sindromo riziką gali sumažinti net 4 kartus! Be to, yra naudingas ne tik vaiko, bet ir mamos sveikatai. Ir… žindymo sėkmė priklauso nuo to, ar duodate vaikučiui čiulptuką…

Kaip atpratinti mažylį nuo čiulptuko?

Pirmiausia pasirinkite tam tinkamą metą: jeigu vaikutis serga, jūs išėjote dirbti, o jis pradėjo lankyti darželį, greičiausiai jums nepasiseks. Atsisveikinimas su čiulptuku – tai didelės permainos jūsų gyvenime. Taigi turėsite mokytis kartu: jūs – nuraminti, o jis – nusiraminti kitu būdu. Vaikutį apkabinkite, glostykite, myluokite, sūpuokite ar nukreipkite dėmesį. Galite palaipsniui atsisakyti čiulptuko: naudoti tik dienos ir nakties miegui, vėliau – tik nakties, kol galų gale jo nebereikės visai. O gal padovanosite kaimynų šuniukui? Svarbu, kad tokios pačios taktikos laikytųsi visi šeimos nariai, o sunkią akimirką vaikutis neliktų su savo ašaromis vienas.

AKCENTAI:

Čiulptuką naudojančios mamos net 2–3 kartus dažniau nustoja žindyti per pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo.

Žindymas padeda vystytis kūdikio burnai ir sumažina netaisyklingo sąkandžio, susigrūdusių dantų riziką. Ortodontiniai čiulptukai negydo – jie irgi sukelia rimtų bėdų!

Apie autorę:

Dr. Audronė Mulevičienė – vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC), kuri veda žindymo kursus besilaukiančioms šeimoms, o pagimdžius konsultuoja dėl iškilusių sunkumų: dažno, skausmingo žindymo, atpylinėjimų, pilvo dieglių, blogai augančio svorio ir kt.

„Mamos žurnnalas“