Po gimimo žindant krūtį pasirodo priešpienis (krekenos). Iš pradžių jo būna nedaug – nuo kelių lašų iki 5-10 ml.
Tai tirštas, gelsvokas skystis, kuriame labai daug baltymų ir imuninių medžiagų, nedaug lengvai pasisavinamų riebalų (tad mažiau ir energijos).
Priešpienyje yra 2 kartus daugiau baltymų, 1,5 karto daugiau mineralinių medžiagų, 2 kartus mažiau riebalų, 1,5 karto mažiau laktozės, daugiau mineralų ir vitaminų (ypač vitaminų A, D, B12) bei apsauginių medžiagų nei subrendusiame motinos piene. Priešpienio kitokia ir amino rūgščių sudėtis.
Didžiąją priešpienio baltymų dalį sudaro apsauginiai baltymai. Jie gina vaikutį nuo infekcijų ir neleidžia prasiskverbti alergenams per naujagimio virškinamojo trakto gleivinę į organizmą. Labai svarbu, kad naujagimis būtų kuo anksčiau pažindytas ir toliau žindomas, nes tie apsauginiai baltymai neprasiskverbia pro placentą, o mažojo žmogaus organizmas jų dar nesintezuoja.
Priešpienyje yra daugiau hormonų, augimo faktorių, fermentų ir kitų aktyvių medžiagų nei subrendusiame motinos piene.
Kodėl geriausias
Motinos pienas – vienintelis geriausias naujagimio ir kūdikio maistas, nes:
patenkina visus mažylio maisto ir vandens poreikius pirmuosius 4-6 gyvenimo mėnesius;
nuo pat gimimo yra tinkamas kūdikio virškinamajam traktui, tik jį naujagimis pajėgia geriausiai pasisavinti;
skatina kūdikį augti ir vystytis;
aprūpina mažojo žmogaus organizmą imuninėmis medžiagomis: apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų bei alergenų;
yra visada tinkamas, švarus, šiltas.
Motinos pienas – geriausias maistas augančioms ir bręstančioms smegenims. Tai įrodė Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas: tų vaikų, kurie po gimimo buvo žindyti ne trumpiau kaip 4-5 savaites savo motinos pienu, intelekto koeficientas (kai vaikams sukako 7-7,5 metai) buvo vidutiniškai 8,3 balo didesnis už tų, kurie nebuvo žindyti.
Motinos piene yra:
Epitelio augimą skatinančių medžiagų, todėl geriau auga žarnų gleivinę dengiančio epitelio ląstelės, gleivinė geriau išskiria virškinimo fermentus.
Hormonų, kurie reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą.
Baltymo laktoferino, kuris perneša geležį, esančią piene, į kraują ir padeda ją pasisavinti. Dėl šio baltymo kūdikio organizmas pasisavina 50 proc. geležies, esančios motinos piene. Laktoferinas slopina ir kenksmingų bakterijų bei grybelių rūšies Candida dauginimąsi žarnyne (šis grybelis sukelia pienligę).
Nukleotidų, kurie padeda bręsti žarnų gleivinei ir augti jos gaureliams (kurie įsiurbia į kraują įvairias maisto medžiagas).
Fermento lipazės, kuris padeda suvirškinti riebalus ir kurio nėra jokiame kitame maiste. Dirbtinai maitinamo kūdikio išmatos dvokia todėl, kad jose yra nesuvirškintų riebalų.
Specialių riebalų rūgščių, kurios padeda bręsti vaikučio centrinei nervų sistemai ir vystytis regos aštrumui. Iš šių rūgščių kūdikio organizmas pasigamina ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurių biologinė vertė didesnė nei esančių adaptuotuose mišiniuose.
Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale.
Kiekvienos mamos – ypatingas
Kiekvienos motinos pienas yra ypatingas. Nėra dviejų motinų, kurių pieno sudėtis būtų vienoda. Kiekvienos motinos pienas geriausiai tinka tik jos mažyliui.
Motinos pieno sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis žymiai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį.
Motinos pieno sudėtis kinta net maitinimo metu: tik pradėjus maitinti, pienas liesesnis (nugriebtas), vėliau tampa vis riebesnis, o baigiant maitinti jame atsiranda sotumą sukeliančių medžiagų. Tuomet pasisotinęs kūdikis nustoja žįsti. Svarbu, kad kūdikis pavalgytų ir riebesnio, galinio pieno.
Pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius (kai kūdikis auga greičiausiai), mamos pienas yra riebesnis nei 4-tą gyvenimo mėnesį ir vėliau. Jokio mišinėlio sudėtis taip nekinta.
Mokslininkai pastebėjo
Žindyti kūdikiai rečiau serga kvėpavimo takų ligomis, vidurinės ausies uždegimu, šlapimo takų infekcinėmis ligomis, rečiau viduriuoja.
Nežindytus kūdikius dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis.
Žindyti kūdikiai vaikystėje rečiau suserga vėžiu, cukriniu diabetu, uždegiminėmis storosios žarnos ligomis.
Žindomiems kūdikiams rečiau atsiranda alergija karvės pienui.
Kuo ilgiau žindoma, tuo rečiau būna netaisyklingas sąkandis.
Žindomų kūdikių dantukus retai pakenkia ėduonis.
Žindomų kūdikių rega geresnė nei maitinamų pieno mišiniais.
Žindyti kūdikiai vaikystėje rečiau būna nutukę.
„Mamos žurnalas“