Pirmojo mėnesio žindymo ypatumai: naujagimis gali norėti maisto kas 40 minučių!

Audrone

Audronė Mulevičienė, vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC)* UAB „Pabiručių sveikata“ www.pabiruciusveikata.lt

Pirmasis žindymo mėnuo pats svarbiausias. Kartais mažas akmenukas išverčia vežimą – dėl nežinojimo ar nedidelės klaidos mamos įsivaizduoja, kad žindyti negalės. Vaikų ligų gydytojos, sertifikuotos žindymo konsultantės paprašėme papasakoti, kodėl toks sudėtingas kartais būna pirmasis žindymo mėnuo.

Konsultuoja Audronė Mulevičienė, vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC)*

Pasiruošimas žindyti

Moters organizmas ruošiasi gaminti pieną dar tuomet, kai ji pati vystosi savo mamos gimdoje.

Krūtų užuomazgos išsivysto labai anksti – vos 5-ąją nėštumo savaitę, – ir tai tik dar kartą įrodo, koks svarbus žindymas žmonijos istorijoje. Po gimimo vykstančius krūtų pokyčius lemia kintanti hormonų pusiausvyra. Paauglystėje krūtys padidėja, susiformuoja pieno latakėliai.

Nėštumo metu krūtys didėja dar kartą, latakėliai šakojasi kaip medžio šakelės, išsivysto alveolės, ląstelės bręsta, ir jau antrąjį nėštumo trimestrą moteris yra visiškai pasiruošusi išmaitinti gimsiantį kūdikį.

Įdomu tai, kad kiekvieno nėštumo metu latakėliai šakojasi vis daugiau, ir moteris gali pagaminti pienuko greičiau – organizmas jau prisimena, kokį darbą reikės dirbti, ir yra tam pasiruošęs geriau nei besilaukiant pirmą kartą.

Priešpienis – kodėl jo tiek mažai

Pirmųjų priešpienio lašų pasigamina dar gerokai iki gimdymo, tačiau ne kiekviena nėščioji tai pastebi. Tikrinti nėra reikalo: jeigu paauglystės ir nėštumo laikotarpiu Jūsų krūtys padidėjo, greičiausiai galėsite sėkmingai žindyti, kai tik gims vaikutis.

Neretai mamas ligoninėje nustebina itin nedidelis priešpienio kiekis, apninka abejonės. Taip, jo pasigamina tik lašai, bet ir naujagimio skrandis yra labai mažas: vos vyšnios didumo pirmąją parą ir abrikoso dydžio po savaitės. Taigi tam, kad vaikutis būtų sotus ir priaugtų svorio, reikia žindyti labai dažnai: visuomet, kai jis to nori, bet ne rečiau kaip kas 2–3 valandas dieną ir 3–4 valandas naktį (skaičiuojant nuo vieno žindymo pradžios iki kito žindymo pradžios). Ilgas ir nepertraukiamas miegas (net ir naktį!) nesuderinamas su sėkmingu žindymu, o sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8–12 kartų (neretai – kur kas daugiau!). Jeigu laikysitės šių rekomendacijų, pieno gamyba puikiai „užsives“, mažylis bus sotus, bet… nebūtinai ramus.

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Antroji naktis su mažyliu

Antroji naktis po gimdymo dažnai būna sunki. Iki šiol turėtos jėgos išsenka, mama pajaučia nuovargį (ji juk dirbo sunkų darbą – paleido į pasaulį naują gyvybę), o naujagimis supranta, kad mamos krūtis – tai saugumo, meilės ir šilumos uostas. Verkimas – būdas pasikviesti mamą ir paprašyti krūties 100-ąjį kartą per pastarąją valandą (taip, taip jaučiasi mama, kai jai tenka žindyti kas 30–40 min. kiaurą naktį). Patikėkite, tai nesusiję su nepakankama pieno gamyba: taip elgiasi ir dirbtinai maitinami naujagimiai. Kiekvienas mažylis gimdamas atsineša poreikį būti mylimas, saugomas ir globojamas ir to siekia visomis išgalėmis: verkdamas, glausdamasis, žįsdamas. Tai yra natūralus ir normalus elgesys. Užuot paprašę mišinio ir užmigdę mažylį dirbtiniu būdu (pagalvokite, kaip jaučiatės prisivalgę sunkiai virškinamo maisto), suvienykite jėgas su tėčiu ir pasidalinkite darbus: tėtis keis sauskelnes, plaus užpakaliuką, o mama gulės lovoje ir žindys žindys, žindys iki ryto.

Subrendęs pienas

Trečią–ketvirtą parą moteris pajaučia, jog krūtys pasidaro šiltos, pilnos, kartais jos darosi kietos ir sunkios. Taip pradeda gamintis pereinamasis pienas, kurį dešimtą parą pakeičia subrendęs pienas. Paprastai šį laikotarpį sunkiau išgyvena pirmą kartą gimdžiusios moterys.

Kad būtų lengviau, žindykite kuo dažniau visą parą. Prieš žindymą galite pastovėti šiltame duše, apiplauti krūtis šiltu vandeniu – taip sužadinsite oksitocino refleksą, kad pienas bėgtų lengviau, o vaikutis galėtų geriau jį ištraukti. Po maitinimo ant krūtų dėkite šaltį – tai sumažins audinių tinimą, palengvins nemalonius pojūčius. Jeigu krūtis kieta ir mažyliui sunku apžioti, prieš maitinimą išsitraukite šiek tiek pieno rankomis. Ne mažiau svarbu, kad pasirinktumėte tinkamą liemenėlę: ji turi švelniai prilaikyti krūtis, nespausti ir neveržti.

Kaip dažnai žindyti

Jau ne kartą skaitėte, jog naujagimį rekomenduojama žindyti pagal poreikį: taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori. Mamos pienas mažylio skrandyje išbūna vos 40–50 min. (tiek trunka ir vienas miego ciklas!) – trumpai pasnaudęs, jis ir vėl gali norėti žįsti.

Tai visiškai normalu. Bandant prailginti tarpus tarp maitinimų, nukenčia pieno gamyba: tuo metu, kai moteris jaučia krūtų tvinkimą, pradedamas gaminti hormonas, stabdantis laktaciją.

Jeigu mažylis išmiegojo 3 valandas dieną arba 4 valandas naktį, rekomenduojama jį pažadinti ir pažindyti. Tai padaryti ne visada paprasta: mamos pakeičia sauskelnes, nuplauna užpakaliuką, judina vaiko ausies spenelį, glosto veiduką. Jeigu vaikutis įmigęs giliu miegu, tenka palaukti 10–15 minučių ir vėl bandyti. Iš paviršinio miego (kai vaikutis pradeda muistytis, suktis, čepsėti lūpytėmis), mažylį pažadinti lengviau. Būdami kontakte oda prie odos kūdikiai būna budresni, aktyvesni ir dažniausiai patys susiranda krūtį net ne visai pabudę. Iš tiesų jie sugeba pavalgyti snūduriuodami ir vėl panirti į palaimingą miegą.

Kada įvesti maitinimosi režimą

Jūratės Čiakienės nuotr.

Jūratės Čiakienės nuotr.

Naujagimio gebėjimas žįsti yra įgimtas, ir tik pats vaikutis sureguliuoja mamos pieno gamybą. Mums, suaugusiems žmonėms, lieka tik išmokti atpažinti mažylio siunčiamus ženklus, į juos atsiliepti ir prisitaikyti. Žįsdamas pagal poreikį, vaikutis gauna pakankamai maisto, mokosi nusiraminti, užmezga artimą ryšį su mama. Bet koks bandymas įvesti režimą, prailginti tarpus tarp maitinimų, vietoj krūties siūlant čiulptuką, ilgainiui sutrikdo pieno gamybą. Deja, rezultatai išryškėja tik po kelių savaičių – tada tenka dirbti dvigubai, kad pieno gamyba vėl atsinaujintų.

Jeigu vaikutis vis dėlto labai neramus, pavalgęs neatrodo sotus ir laimingas, vėl ieško krūties ir nemiega, būtina kreiptis konsultacijos į žindymo konsultantą. (Ieškodami pagalbos paprašykite žindymo konsultanto sertifikato – visame pasaulyje pripažįstama Tarptautinė laktacijos konsultantų egzaminuotojų taryba (IBLCE), suteikdama sertifikatą žmogui, garantuoja, jog jis turi reikalingą išsilavinimą, praktinės patirties ir geba teikti pagalbą žindančioms moterims.) Neretai po tariamomis „miego problemomis“ slepiasi žindymo nesklandumai: galbūt vaikutis per retai ir per trumpai žindomas, negali efektyviai ištuštinti krūties, galbūt per dažnai keičiamos krūtys. Žindymų retinimas, čiulptukas, primaitinimas mišiniu, „mokymas užmigti“ problemos neišsprendžia – tokie bandymai pasibaigia žindymo nesėkme.

Taigi svarbiausia taisyklė, žindant naujagimį, – pasitikėti jo siunčiamais ženklais, į juos atsiliepti ir mėgautis motinyste kiekvieną akimirką.

*Profesinės etikos nuostata: Laikausi Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso nuostatų ir neturiu jokių finansinių ar kitokio pobūdžio ryšių su kūdikių mišinių ar dirbtinio kūdikių maitinimo priemonių gamintojais ir platintojais.

5 pirmojo mėnesio akcentai:

1. Sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 12 kartų.

2. Rekomenduojama žindyti pagal poreikį: taip dažnai ir taip ilgai, kaip to nori vaikutis.

3. Visus naujagimius būtina pažadinti ir pažindyti ne rečiau kaip kas 3 valandas dieną ir 4 valandas naktį.

4. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu.

5. Jeigu naujagimis ilgai miega, negalite jo pažadinti, būtina kuo skubiau kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistą.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


septyni + 6 =

Kitos temos: