Normalaus nėštumo metu, kuris trunka 38-40 savaičių, kraujavimo neturėtų būti. Priežastys, dėl kurių moterys pradeda kraujuoti, labai skirtingos ir priklauso nuo nėštumo laikotarpio.
Labai svarbu atkreipti dėmesį:
- ar kraujuojama retkarčiais, ar nuolatos;
- ar kraujavimas gausus, ar tik tepa;
- kokia kraujo spalva: skaisčiai raudona, rusva ar rožinė;
- ar kraujavimą lydi skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, bendras silpnumas, pilvo pūtimas.
Kraujavimas pirmoje nėštumo pusėje
Kartais negausus kraujavimas ar tepimas nėštumo pradžioje nėra rimtos ligos požymis.
Implantacinis kraujavimas. Labai trumpalaikis ir neskausmingas. Jis atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės.
Kraujavimas dėl hormonų svyravimų. Pirmuosius du tris mėnesius gali negausiai kraujuoti tuo metu, kai būdavo mėnesinės.
Persileidimas. Tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės.
Gresiančio persileidimo metu atsiskiria tik nedidelė dalis dangalo, kuriuo vaisius jungiasi su motina gimdoje. Kraujingų išskyrų nebūna arba jos negausios. Gimdos kaklelis būna uždaras, o vaisius – gyvas.
Tokį nėštumą tinkamas režimas ir gydymas padeda išsaugoti.
Prasidedantis persileidimas pasireiškia stipresniais sąrėmių pobūdžio skausmais, gausesniu kraujavimu.
Gimdos kaklelis būna kiek prasivėręs.
Jeigu atsiskiria ne daugiau kaip trečdalis dangalų, o vaisius yra gyvas, nėštumą kartais pavyksta išsaugoti.
Įvykus persileidimui, embrionas ir dangalai atsiskiria nuo gimdos sienelių. Vaisius žūsta, o susitraukinėjantys gimdos raumenys jį išstumia pro pravirą gimdos kaklelį. Tuomet kraujuojama gana gausiai, su krešuliais bei audinių gabalėliais. Atsiranda sąrėmių pobūdžio pilvo skausmai. Tokio nėštumo išsaugoti nepavyksta.
Labai svarbu neleisti savaiminiam persileidimui prasidėti. Todėl moterims, kurioms yra padidėjusi savaiminio persileidimo rizika, rekomenduojama pirmaisiais nėštumo mėnesiais daugiau ilsėtis, vengti sunkesnio fizinio darbo, stresų, atsisakyti lytinių santykių, vartoti specialius vitaminus nėščiosioms.
Padidėjusios rizikos grupei priklauso moterys, kurioms anksčiau buvo sutrikęs mėnesinių ciklas, gydytos nuo nevaisingumo, po buvusių persileidimų, nėštumo nutraukimų ar priešlaikinių gimdymų.
Negimdinis nėštumas. Jei apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina ir bręsta už gimdos ribų, nėštumas vadinamas negimdiniu. Negimdinis nėštumas dažniausiai būna kiaušintakyje. Iš pradžių jis neturi jokių specifinių požymių. Nėštumui augant, kiaušintakis plyšta. Atsiranda staigus stiprus skausmas apatinėje pilvo dalyje arba visame pilve. Moterį pykina, kartais iki vėmimo. Ji gali netekti sąmonės. Iš plyšusio kiaušintakio kraujuoja į pilvą. Dažnai kelias dienas ar net savaites prieš pajuntant stiprų skausmą atsiranda rudos išskyros arba negausus kraujavimas iš makšties, užeina neintensyvūs apatinės pilvo dalies skausmai, silpnumas, spaudimas tiesiojoje žarnoje.
Labai svarbu, atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, kuo anksčiau išsitirti pas gydytoją. Šiuolaikinėmis priemonėmis galima nustatyti ne vietoje esantį nėštumą dar neplyšus kiaušintakiui. Negimdinį nėštumą galima pašalinti atliekant laparoskopiją – operaciją, kurios metu padaromi du maži pjūviai: vienas bamboje (per jį įvedamas stebėjimo instrumentas), kitas – žemiau pilve (per jį įvedami chirurginiai instrumentai). Tam tikrais atvejais negimdinį nėštumą galima gydyti vaistais. Laiku nustačius ir pašalinus negimdinį nėštumą, gydytojai beveik visiškai pašalina pavojų motinai ir išsaugo jos vaisingumą.
Pūslinė išvisa. Ji išsivysto tuomet, kai normalus gaurelinis dangalas, iš kurio vystosi placenta, pavirsta į masę pūslelių, užpildytų skystu turiniu.
Negaudamas maitinimo, apvaisintas kiaušinėlis žūsta. Labai dažna ligos priežastis – genetiniai apvaisinto kiaušinėlio defektai. Tokio nėštumo požymiai – nuolatinės ,,tepančios” rudos išskyros, kartais su smulkiomis pūslytėmis, stiprus pykinimas rytais. Labai padidėjęs nėštumo hormono kiekis kraujyje.
Ši liga gydoma pašalinus gimdos turinį bei skiriant medikamentus. 2 metus patariama nepastoti, o pastojus kuo anksčiau išsitirti.
Kraujavimas antroje nėštumo pusėje
Lytiniai santykiai. Dažna nežymaus kraujavimo antroje nėštumo pusėje priežastis – lytiniai santykiai.
Nėštumo metu gimdos kaklelyje padaugėja kraujagyslių, kaklelis tampa didesnis ir minkštesnis, todėl tiesioginio kontakto metu iš jo gali nežymiai pakraujuoti.
Priešlaikinis gimdymas. Kraujuoti gali dėl prasidėjusio priešlaikinio gimdymo (tokiu laikomas gimdymas nuo 22-osios iki 37- osios savaitės). Gresiančio priešlaikinio gimdymo požymiai: nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau nei 3-4 per valandą), sukietėjusi gimda, maudimas pilvo apačioje ir tamsiai rudos arba rožinės spalvos kraujingos išskyros. Nežymiai prasiveria gimdos kaklelis.
Prasidėjusio priešlaikinio gimdymo požymiai: reguliarūs gimdos susitraukimai (1-2 sąrėmiai per 10 minučių), sukietėjusi gimda, nutekėję vaisiaus vandenys ir daugiau nei 4 cm atsidaręs gimdos kaklelis.
Svarbu, kad būsimoji mama ir jos artimieji žinotų, kas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
Jo priežastys paprastai būna kelios:
Motinos ligos: sunkios lėtinės (pvz., širdies ir kraujagyslių, cukrinis diabetas), ūmios infekcinės ligos, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais bei kitomis nuodingomis medžiagomis, gimdos ir jos priklausinių vystymosi anomalijos, gimdos mioma, neurohormoniniai sutrikimai, makšties ir šlapimo takų infekcijos, motinos ir vaiko kraujo grupės ar Rh faktoriaus neatitikimas.
Nėštumo patologijos: nėščiųjų hipertenzija, daugiau negu vienas vaisius gimdoje, pirmeigė arba žemai prisitvirtinusi placenta, padidėjęs arba sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys, prieš tai buvęs persileidimas, priešlaikinis gimdymas ar nėštumo nutraukimas.
Vaisiaus patologija: įgimti vaisiaus apsigimimai.
Aplinkos ir biologinės priežastys: kai laukiasi jaunesnės nei 18 ar vyresnės nei 35 metų moterys, kenksmingos darbo sąlygos, stresai.
Jei moteris patenka į vieną iš priešlaikinio gimdymo rizikos grupių, per kritinius nėštumo laikotarpius (laikas, kai turėtų būti mėnesinės, taip pat 20-21, 26-28, 32-34 nėštumo savaitės), reikėtų labiau tausoti savo sveikatą, o kartais net atsigulti į ligoninę.
Atsiradus pirmiesiems priešlaikinio gimdymo požymiams, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją arba tiesiai į ligoninę, kur bus skirtas nėštumą sulaikantis gydymas.
Placentos pirmeiga. Tai tokia patologija, kai placenta prisitvirtina prie apatinės gimdos dalies ir dengia (visiškai arba didesne ar mažesne savo dalimi) gimdos kaklelio angą. Nėštumo pradžioje placenta dažnai prisitvirtina žemai, bet, augant gimdai, ji dažniausiai pakyla į viršų. Jeigu placenta neliečia gimdos kaklelio krašto, gimdant ji nesukelia jokių problemų. Pagrindinis pirmeigės placentos požymis – beskausmis kraujavimas antroje nėštumo pusėje arba prasidėjus gimdymui. Kraujavimas gali prasidėti be jokios priežasties naktį. Kartais jį sukelia lytiniai santykiai arba mažiausias fizinis darbas.
Kraujavimas gali būti vienkartinis arba pasikartojantis, kraujas ryškiai raudonas, pilvo neskauda.
Priežastis – nuo gimdos atsiskyrusi placentos dalis. Pirmeigė placenta dažniau pasitaiko pakartotinai gimdančioms, po cezario pjūvio, kurioms yra buvę gimdos išgramdymų.
Kiekviena moteris, nors ir negausiai pakraujavusi, turi būti guldoma į ligoninę ir kruopščiai ištiriama.
Jeigu diagnozuojama pirmeigė placenta, nėščioji lieka ligoninėje iki pat gimdymo. Ten ji turi laikytis griežto lovos režimo, jai skiriamas nėštumą sulaikantis gydymas, vaistų nuo mažakraujystės. Tikslas – pratęsti nėštumą bent iki 36-tos savaitės. Jei tyrimais nustatoma, kad vaisiaus plaučiai išsivystę, atliekamas cezario pjūvis. Jeigu nėštumo metu prasideda gyvybei pavojingas kraujavimas, nėščioji operuojama nedelsiant.
Priešlaikinis normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimas. Paprastai placenta nuo gimdos sienų atsiskiria tik gimus vaikui, tačiau gali atsiskirti ir prieš laiką. Taip gali nutikti motinoms, kurių kraujagyslių sistema pažeista (yra nėštumo hipertenzija, inkstų ir širdies-kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas), dėl gimdos miomų, uždegiminių pakitimų, užsitęsusio nėštumo, gimdos pertempimo, tiesioginės traumos, netiesioginės traumos (trumpos virkštelės, greito pirmojo dvynio gimimo).
Kai atsiskiria labai nedidelė placentos dalis, gali nežymiai pakraujuoti, šiek tiek paskaudėti pilvą. Daliai moterų nebūna jokių simptomų, ir atsiskyrusi placentos dalis nustatoma tik po gimdymo. Jei atsiskyrusi nedidelė placentos dalis, nėščiajai skiriamas lovos režimas, nėštumą sulaikantis ir kraujavimą stabdantis gydymas. Kai atsidalina daugiau negu 1/3 placentos, pilvas tampa skausmingas ir išpūstas, gimda kieta, svaigsta galva, ūžia ausyse, prasideda išorinis kraujavimas tamsiu krauju. Dėl tokio atsidalinimo motinai ir vaikui kyla pavojus. Būtina skubiai užbaigti gimdymą ir skirti kitų šiai kritinei būklei reikalingų vaistų.
Kraujavimas per gimdymą ir po jo
Kiekviena moteris gimdydama neišvengiamai pakraujuoja. Vidutiniškai ji netenka 200-300 ml kraujo.
Trečiuoju gimdymo laikotarpiu, kai gimsta vaisius, o po to išstumiama placenta, kyla didžiausias kraujavimo pavojus. Tuomet moteris kraujuoja dėl dviejų priežasčių: jei plyšta gimdymo takai arba dėl placentos atsiskyrimo ir prisitvirtinimo anomalijų.
Dažniausiai plyšta tarpvietė. Kartu gali įplyšti makštis ir išoriniai lytiniai organai.
Dažniausiai plyšta dėl šių priežasčių: kai anatomiškai per siauri gimdymo takai; neelastingi, surandėję tarpvietės raumenys; stambus vaisius; sėdmeninė vaisiaus pirmeiga; netaisyklinga vaisiaus galvutės padėtis gimdymo metu.
Kai gydytojai pastebi gresiančio tarpvietės plyšimo požymių, ją geriau įkirpti. Tokia žaizda greičiau ir geriau sugyja, mažesnė komplikacijų tikimybė.
Plyšę audiniai nuskausminami ir susiuvami atsidalinus placentai.
Kraujuoti gali dėl gimdoje užsilaikiusios placentos. Kraujavimo intensyvumas priklauso nuo to, kokia placentos dalis atsidalinusi ir kur ji prisitvirtinusi. Kuo žemiau prisitvirtinusi placenta, tuo gausesnis kraujavimas. Placenta atsidalina skiriant gimdą sutraukiančių vaistų arba atidalinant ją ranka.
Kraujuoja, kai placenta priaugusi prie gimdos gleivinės. Tuomet placentą gydytojas pašalina ranka.
Labai retai placenta įauga į gimdos gleivinę arba dar giliau. Tada placentos atidalinti ranka nepavyksta, ir moters gyvybę gali išgelbėti tik gimdos pašalinimas.
Kraujavimas po gimdymo
Pirmąsias 2-4 valandas po placentos užgimimo moteris gali kraujuoti dėl nesusiūto gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės įplyšimų, pernelyg atsipalaidavusios gimdos. Gimda pernelyg atsipalaiduoja, kai joje lieka placentos likučių; yra pertempti gimdos raumenys; gimdymas užsitęsęs; buvo pernešiojimas ar prieš nėštumą moteris patyrė gimdos operacijų.
Jei moteris stipriai kraujuoja po gimdymo, tai labai pavojinga. Tuomet nedelsiant skiriamas intensyvus kraujavimą stabdantis gydymas, perpilamas kraujas, patikrinama, ar gimdoje neliko placentos likučių.
Laiku pradėjus gydyti, motinos gyvybė išgelbėjama.
Praėjus 2-3 dienoms po gimdymo, išskyros būna kruvinos, bet negausios, nes gimdos raumenys susitraukia, kraujagyslės užsispaudžia. Vėliau kruvinos išskyros ima šviesėti ir nuo 10 dienos tampa gelsvos, gleivingos. Jeigu praėjus 4 dienoms po gimdymo vis dar teka ryškiai raudonas kraujas, tai nenormalu. Dažniausiai taip būna dėl gimdoje likusios placentos arba jos dangalų dalių.
Kartais kraujuojama dėl gimdoje likusių kraujo krešulių ir gimdoje prasidėjusios infekcijos. Gydymas priklauso nuo to, kaip gausiai kraujuoja moteris, ar yra infekcijos požymių. Jeigu infekcijos nėra, iš gimdos pašalinami placentos ir jos dangalų likučiai, skiriama gimdą sutraukiančių, antiuždegiminių vaistų. Dažniausiai pogimdyminis kraujavimas išgydomas sėkmingai, ir gimdyvė greitai pasveiksta.
„Mamos žurnalas“
