2018/04/23 | 0 Komentarų

Labai gerai, jeigu vaiko miegamajame pakabinta šeimos nuotrauka

Nuotrauka tauride.lt

Apie vaikų fotografavimą rašėme įvairiausiais aspektais – nuo fotosesijų organizavimo ypatumų iki temos, ar galima per nuotrauką nužiūrėti vaiką.

Fotografė Agnė Matilionytė pasiūlė į vaiko fotografavimą pažiūrėti dar kitaip – kaip į būdą ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi ir savo galimybėmis.

Šeimos nuotraukos – ne tik atiminimui

Dauguma vertina fotografiją, kaip priemonę išsaugoti prisiminimams ir svarbioms gyvenimo akimirkoms. Kiti šeimos nuotraukomis puošia namų interjerą. Žinoma – tai yra pagrindinės priežastys, kodėl mums reikalingos nuotraukos. Tačiau yra dar vienas šeimos fotografijos aspektas, apie kurį pagalvoja retai kuris fotografas ar mama. Tai, kaip ji gali padėti mums auginti pasitikintį savo jėgomis ir žinantį savo vertę vaiką.

Vaikas šeimos narių apsuptyje

Fotografuoju šeimas, be to, pati auginu mažą vaiką, todėl man labai įdomi įvairiausia informacija apie fotografijos įtaką kūdikiams, vaikams ir šeimoms.

1975 m. JAV, Tenesio valstijoje, Merfrisboro miesto mokyklose atliktas tyrimas patvirtino, kad naudojant fotografiją galima padidinti pasitikėjimo savimi lygį. Kalbėdama apie fotografijos naudą remiuosi ir amerikiečių psichologų Deivido A. Krauso bei Džudės Waiser teiginiais. Stengiuosi pabrėžti savo klientams, kad vaikui labai naudinga matyti šeimos nuotrauką, kur jis yra vienodai svarbi paveikslo dalis, kaip ir visos kitos. Mano darbas – sukurti tokią nuotrauką, kurioje vaikas atrodytų saugus, laimingas, svarbus ir vertinamas šeimos narys.

Geriausias būdas mokyti šeimos istorijos

Vaikas iš nuotraukų lengviau supranta, kas jis yra ir kur jo vieta. Nuotraukos padeda susipažinti su šeimos geneologija bei pasakoja unikalią vaiko šeimos istoriją.

Mano sūnus nuo gimimo lydimas fotoobjektyvo, jis mėgsta žiūrėti į savo ir mūsų visų fotografijas.

Nežinau, koks jis būtų, jei namuose visai nebūtų nuotraukų, bet galiu pasakyti, kad nuo ankstyvos kūdikystės nuotraukos jam sukelia begales gerų emocijų. Būdamas kelių mėnesių, jis kasdien bent po kartą atkreipdavo dėmesį į nuotraukas, kabančias ant sienos virš jo lovelės, tiesdavo pirštą rodydamas į jas stengdamasis kažką mums pasakyti. Visada jam komentuojame, kas tose nuotraukose, mokome artimų žmonių vardus, pasakojame istorijas.

Nuotraukos – ir pasakojimas apie patį vaiką

Visos mamos puikiai žino, – kad vaikas suprastų žodžio reikšmę, jam reikia pateikti paveiksliuką, kurį jis apibūdina. Taip mes mokome savo vaikus raidžių, garsų ir žodžių. Lygiai tuo pačiu būdu galime mokyti ir savęs suvokimo. Rodant įvairiausias nuotraukas su skirtingomis išraiškomis ir nuotaikomis galime komentuoti, kas yra pyktis, džiaugsmas, liūdesys, nuovargis, meilė.

Geriausia nuotrauka – ant sienos

Gali kilti klausimas – ar geriau spausdintos fotografijos ar pakaktų nuotraukų telefone ir kompiuteryje?

Svarbiausia ne tai, ar jos skaitmeninės kompiuterio ekrane, ar spausdintos kabo ant sienos. Svarbiausia – kodėl nuotraukos buvo daromos ir kaip dažnai apie jas šeimoje kalbama. Didžiosios galimybės padėti vaikui suprasti savo svarbą ir vertę, prasideda kartu žiūrint, kalbant ir džiaugiantis nuotraukomis. Vis dėlto šeimoms, norinčioms ugdyti vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi, vienareikšmiškai siūlyčiau kabinti šeimos ir vaiko nuotraukas namuose ant sienų, kad vaikas matytų jas kasdien ir nereikėtų jungti jokio įrenginio. Taip vaikui kasdien pasąmoningai patvirtinama, kad jis yra mylimas ir rūpimas, kad čia jo namai, kuriuose gali jaustis komfortabiliai ir saugiai.

Labai gerai, jeigu nuotraukos kabinamos vaiko miegamajame, tuomet tai paskutinis dalykas, ką jis mato prieš užmigdamas ir pirmas dalykas, ką jis mato ryte nubudęs.

Jei vaikas nenori fotografuotis

Vyresni vaikai (3–4 metų) gali nenorėti fotografuotis, ypač būdami nepažįstamoje aplinkoje ar jei juos fotografuoja nepažįstamas žmogus. Tuomet labai svarbu gerokai iš anksto, prieš planuojamą fotosesiją pradėti kalbėti apie tai su vaiku ir leisti jam pasiruošti. Galima net leisti vaikui pačiam kažką suplanuoti. Gal jis pageidaus fotografuotis su mylimu žaislu ar augintiniu? Ir būtina paisyti jo norų. Dažniausiai, jei vaikas užklumpamas netikėtai, jam sukyla atmetimo reakcija. Tarkime, ryte atsikeliate ir pasakote vaikui: „Šiandien važiuosime fotografuotis“. Vaikas, gavęs permažai informacijos, nesupranta, kaip elgtis, nespėja suvokti, kas tai per procesas ir kam to reikia. O kuomet vaikas įtraukiamas į planavimą ir pasiruošimą, jam tampa daug įdomiau ir jis pamažu įsitraukia.

***

Taigi – fotografuokitės visa šeima, fotografuokite savo vaikus ir kalbėkitės su jais, kas jiems nuotraukose patinka, kas ne, ką jie jose mato ir ką dar norėtų matyti. Tai puikus būdas geriau suprasti vaiką ir padėti jam suvokti save, net jeigu jis dar visai mažiukas.

„Mamos žurnalas“