Fotografė Laima Druknerytė, www.laimafoto.lt
Tėveliams atrodo, kad profesionaliai fotografuotis reikia tik krikštynų, gimtadienių progomis. Gražiai apsirengus ir susišukavus. O gal fotografuotis reikia kasdienybėje, kuomet vaikai netobuli, bet patys tikriausi?
Fotografė Laima Druknerytė siūlo būtent tokias fotosesijas: „Nuotraukomis noriu sustabdyti pašėlusį šeimos gyvenimo ritmą. Mylimiausios nuotraukos yra tos, kurios nerežisuotos ir nepozuotos. Kodėl? Todėl, kad jos tikros. Tikrumą sunku įamžinti per valandą ar dvi, todėl kviečiu praleisti kartu visą dieną. Šios dienos istoriją prisiminsite visą gyvenimą. Ne faktą, bet istoriją, apie tai, kur gyvenote, kaip bendravote, ką veikėte ir kaip jautėtės vieni su kitais.
Vartydami tokias nuotraukas vaikai prisimins ne vien savo mamą, tėtį, brolius ar seseris, bet ir augintinius, mylimiausius žaislus, kaip atrodė jų vaikų kambarys, kaip tėtis mėgo juos nešioti ant pečių“.
Viena diena su Dorotėja, Benedikta ir…
Kaip atrodo tokios fotoistorijos? Mums savo nuotraukų albumą sutiko atverti Neringa ir Paulius:
Susipažinkime! Prieš 7 metus sukūrėme šeimą. Auginame dvi dukrytes: Dorotėjai 3 m. ir 10 mėn., Benediktai 2 m. ir 4 mėn.
Jau 7 mėnesį laukiame sesutės ar broliuko. Dorotėja sako: „Kai gims, tada pažiūrėsime ir pamatysime, kas ten“. Anksčiau laiko dovanėlės nenorime išvynioti.
Mūsų dienos labai skirtingos. Kol tėtis dirba, mama su mergaitėmis lieka namie. Vaikai darželio nelanko. Kol mergytės tokios mažos, norisi matyti, kaip jos auga, juokiasi, žaidžia, pažįsta pasaulį. Gera būti šalia, kai joms baugu ir neramu. Smagu atsakyti į mažus ir didelius jų klausimus, augti kartu su jomis.
Likusios namuose laukiame tėčio, žaidžiame, tvarkomės, gaminame, kuriame, muzikuojame, lankome draugus ir džiaugiamės nenuspėjama kintančia Lietuvos gamta.
Džiaugiamės galimybe ir dovana – priimti fotografę Laimą į savo namus. Smagu pamatyti savo kasdienybę ir buitį iš šalies. Bus labai brangu prisiminti šias akimirkas, kurios taip greitai prabėga. Vakare, vaikams užmigus, nurimstame ir pagalvojome, regis, šiandien nieko ypatingo nenuveikėme. Nepamatėme, kaip visi paaugome. Laima mums padėjo išsaugoti šiuos prisiminimus, tokius kasdieniškus ir brangius. Paprastus, namuose, kai esame visa šeima kartu.
Ankstus rytas su savais iššūkiais. Pakilo saulė ir temperatūra Dorotėjai
Turime, kas primena, kad metas praustis
Tėtis iškepė blynų, o tu nevalgai…
Sese, žaisk su manimi!
Mamos sriuba – geriausias vaistas
Aš apsirengsiu pati!
Noriu batelių! Kada sugrįš vasara?
Miške gera! Mergytės kaip gėlytės
Tėvelis visuomet apsaugos nuo pavojų
Užkandžiai prieš miegą. Kaip visuomet: „Mama, išpyliau! Nieko tokio!“
Pirma lopšinė, tik tuomet – užtarnautas poilsis
Šeimyninis ansamblis „Kantrybės, kaimynai!“
Tėvelis muzikantas ir šokėjų grupė
Dar viena atokvėpio akimirka
Be vakaro pasakos saldžių sapnų nebus
„Mamos žurnalas“
