Mūsų pastojimo istorija turi labai džiugią pradžią ir dar džiaugsmingesnę pabaigą, tačiau laikas tarp šių dviejų istorijos etapų tęsėsi daugiau nei metus ir buvo ypač sunkus.
Planuoti vaikelį pradėjome iškart po vestuvių. Iki tol prisiklausę draugų istorijų „Pavyko iš pirmo karto“, irgi kažko panašaus tikėjomės. Mums pavyko „iš trečio karto“ – praėjus trims bandymų mėnesiams. Džiugi žinia mane aplankė tą rytą, kai vyras savaitei išvyko į komandiruotę Vokietijoje. Kaip šiandien prisimenu, buvo nuostabi rugpjūčio pradžios diena, lauke skaisčiai švietė saulė, ta proga pasipuošiau ilga gėlėta suknele ir, atrodo, eidama gatve tiesiog skridau kartu su šiltu vėjeliu.
Kaip tik tą dieną iš anksto buvau suplanavusi vizitą pas ginekologę, su kuria norėjau pasikonsultuoti dėl pastojimo, o dabar tiesiog lėkte lėkiau, kad patvirtintų nėštumą. Žinoma, buvo dar anksti, todėl nieko gimdoje nepamačiusi gydytoja mane kelioms dienoms išleido džiaugtis toliau ir laukti, kol apvaisintas kiaušinėlis įsitaisys gimdoje ir taps matomas. O aš skrajojau, su vyru telefonu kalbėjome kelis kartus per dieną, džiaugėmės, planavome.
Mūsų džiaugsmas ir euforija truko dvi dienas. Po nakties pasirodė kraujas, iškart atsidūriau ginekologės kabinete, o ten gavau siuntimą į Akušerijos skyrių. Įtardama patį blogiausią, bet su didele viltimi tikėjausi, kad tai tik kraujas ir nieko daugiau. Bet iš ten išvykau vėl su nežinia – gimdoje nieko nėra.
Gydytojas paaiškino, kad jeigu buvo teigiamas nėštumo testas, vadinasi – įvyko persileidimas. Liepė pasirodyti dar po kelių dienų. O štai po kelių dienų paaiškėjo – kairiajame kiaušintakyje negimdinis nėštumas. Vyro šalia nėra, o man slydo žemė iš po kojų.
Po atliktos laparoskopinės operacijos fiziologiškai atsigavau greitai, bet žaizda sieloje gijo be galo ilgai.
Priežastis, kodėl taip atsitiko, irgi nebuvo visiškai aiški. Iki tol jokių infekcinių ligų nebuvo, todėl kiaušintakio sąaugų tikimybė atkrito, tai patvirtino ir operaciją atlikusi gydytoja. Pasak jos, sąaugų nėra, bet kairysis kiaušintakis susiraizgęs, dėl to taip ir galėjo atsitikti, esą taip jau mano kūnas sudėtas.
Suprask, kažin ar pastosi natūraliai su tokiu kiaušintakiu. „Žinoma, kad pastosi“, – kartojau kaip mantrą. Mano ginekologė rėžė dar geriau: „Sveikinu, jums neišpjovė tūbos“. O paskui pridūrė, kad gal geriau būtų išpjovę, nes dabar bandyti pastoti labai rizikinga, nes yra 50 proc. tikimybė, kad nėštumas vėl bus negimdinis.
Praėjus pooperaciniam laikotarpiui, sužinojome, kuriame kiaušintakyje kurį ciklą vyksta ovuliacija ir pastoti, pagal ginekologės rekomendaciją, turėjome bandyti tik kas antrą mėnesį – tuomet, kai ovuliacija vyksta dešinėje pusėje. Palaikymas buvo maždaug toks: „Tik vėl neprisidirbkite“. Todėl po kiekvieno vizito jausdavausi išmušta iš vėžių ir visa mano stiprybė, sukaupta iki jo, vėl duždavo į šipulius.
Tačiau ginekologijos kabineto slenkstį pradėjau minti vis dažniau, nes mums niekaip nepavykdavo sėkmingai pastoti nei per dešinįjį, nei vėl nesėkmingai per kairįjį kiaušintakį (slapčia nuo medikų mes bandėme pastoti kiekvieną mėnesį, nes juk vadinamosios tūbos neišpjovė, o žaibas du kartus į tą pačią vietą irgi netrenkia).
Artėjant operacijos „metinėms“ artėjo rimtesnės ginekologinės procedūros, kurias jau buvo numačiusi mano gydytoja. Prieš atostogas dar kartą pas ją apsilankiau, apžiūrėdama echoskopu ir pamačiusi kairiajame kiaušintakyje vykstančią ovuliaciją ji pasakė: „Koks gražus kiaušinėlis rieda, bet nerizikuokite! Jeigu nepavyks pastoti kito ciklo metu, lauksiu rugsėjį, darysime kiaušintakių nuotrauką, vyrą išsiūsime išsitirti spermos kokybės ir pradėsime gydyti jūsų nevaisingumą“. Vėl gavau kaip pagaliu per kojas.
Laukti rugsėjo neprireikė. Beveik tuo pačiu metu kaip prieš metus nėštumo testas vėl buvo teigiamas. Atostogos Lietuvos pajūryje ėjo į pabaigą, buvo savaitgalis, patekti pas vietinį ginekologą – jokių šansų.
Džiaugėmės labai, bet atsargiai. Antradienį jau sėdėjau ginekologo kėdėje ir po to dar kelias dienas gyvenau „deja vu“ nuotaikomis. Ginekologė gimdoje vėl nieko nepamatė, kraujo tyrimas rodė labai mažą nėštumą, vėl reikėjo laukti. Džiaugsmas prislopo, nes man buvo pakartota tai, ką pati gerai žinojau: „Negimdinio nėštumo rizika labai didelė“.
Žinoma, iš tos laimės ir kartu siaubo pas ginekologą atlėkiau kur kas per anksti nei reikėtų. Kai suėjo normalus apvaisinto kiaušinėlio kelionės iki gimdos terminas, leidau sau išgerti gurkšnį pergalės šampano! Iš gražaus kiaušinėlio išsirito graži dukrytė!
Komentaras
Patologija reta, bet pavojinga…
Negimdinis nėštumas pasitaiko apie 0,3–0,8 proc. visų nėštumų. Taigi tai nėra dažna patologija. Tačiau jos pasekmės labai skaudžios. Negimdinio nėštumo atveju nėštumas vystosi ne gimdoje, o pakelyje į gimdą: kiaušidėje – 1,8 proc., pilvo ertmėje – 1,2 proc., kiaušintakyje – 97 proc. atvejų.
Priežasčių labai daug. Kartais jos lieka neaiškios.
Dažniau negimdinis nėštumas pasitaiko nėštumo nutraukimus turėjusioms moterims (30 proc. atvejų).
Apie 25 proc. negimdinį nėštumą patyrusių moterų sirgo kiaušidžių uždegimu. Dėl buvusių uždegimų susiaurėja kiaušintakio spindis, susidaro sąaugų, kaiušintakis persilenkia, todėl apvaisintas kiaušinėlis dėl mechaninių kliūčių negali slinkti toliau į gimdą ir implantuojasi kiaušintakyje.
Apie 20 proc. gydėsi dėl nevaisingumo.
Kelis kartus padidėja rizika moterims, nešiojančioms spirales.
Ši patologija dažnai pasitaiko esant lytinių organų infantiliškumui.
Priežastis gali būti pakitusi kiaušidžių funkcija, kai sutrinka lytinių hormonų išsiskyrimas, būna nepakankamas kiaušintakių sienelių tonusas, pasikeičia kiaušintakio gleivinės sekreto ypatybės.
Endometriozė irgi gali būti negimdinio nėštumo priežastis, nes susidaro sąaugų mažajame dubenyje ir aplink kiaušintakius.
Įrodyta, kad stresinės organizmo būsenos gali sukelti kiaušintakių spazmus, sutrikdyti visų hormonų pusiausvyrą organizme, todėl tai irgi gali apsunkinti apvaisinto kiaušinėlio judėjimą kiaušintakiu arba net patekimą į jį.
Negimdinio nėštumo ankstyvieji simptomai tokie pat, kaip ir gimdoje besivystančio nėštumo: dingsta mėnesinės, pabrinksta krūtys, pakinta skonis, atsiranda pykinimas, nuotaikos svyravimai, būna teigiamas nėštumo testas. Negimdinio nėštumo metu vargina maudžiančio pobūdžio skausmas pilvo apačioje, strėnose, kartais pasirodo kraujingų išskyrų. Nėštumui progresuojant, skausmas stiprėja.
Labiau skauda tuštinantis, keičiant kūno padėtį, atliekant staigius judesius. Tyrimo ultragarsu metu gimda yra padidėjusi, bet joje nematyti gemalines pūslytės. Laboratorijoje atliktas nėštuminio hormono kiekis neatitinka nėštumo dydžio ir auga nepakankamai greitai.
Dažnai vienintelis gydymo būdas yra operacija. Geriausia, kai ji atliekama laiku, kai dar neplyšęs kiaušintakis ir neprasidėjęs vidinis kraujavimas. Atliekama videolaparoskopinė operacija, kurios metu pašalinamas vien tik žuvęs gemalas arba pažeistas kiaušintakis kartu su gemalu. Kadangi kraujas į pilvo ertmę dar nebūna išsiliejęs, po operacijos susidaro nedaug sąaugų, moteris greitai pasveiksta, pooperacinio laikotarpio eiga dažniausiai be komplikacijų.
Jei negimdinis nėštumas nenustatomas, apie 4–6 nėštumo savaitę kiaušintakis plyšta, ir kraujas išsilieja į pilvo ertmę. Staiga prasideda sąrėmių pobūdžio skausmai pilvo apačioje, moteriai pasidaro silpna, dėl vidinio kraujavimo krenta kraujospūdis, ligonė netenka sąmonės. Laiku nesuteikus pagalbos, moteris gali mirti.
Jei dėl negimdinio nėštumo plyšta kiaušintakis, pacientei atliekama operacija, kurios metu stengiamasi išsaugoti kiaušintakį, užsiuvant plyšimo vietą ar atliekant plastinę operaciją. Po operacijos gali likti sąaugų mažajame dubenyje, blogiausiu atveju kiaušintakis pašalinamas. Jei operacija atlikta laiku ir be komplikacijų, vėlesni nėštumai būna sėkmingi. Žinoma, po negimdinio nėštumo operacijos pastoti šiek tiek sunkiau, ypač jei pašalintas kiaušintakis.
Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Laiku gydyti uždegimus, endometriozę, naudoti saugią kontracepciją, nenutraukti nėštumo. Deja, dažnai ši patologija būna netikėta. Jei po mėnesinių susilaikymo, esant teigiamam nėštumo testui, atsiranda skausmas pilvo apačioje, negausios, tamsios, kraujingos, tepančios išskyros iš lytinių takų, moteris turi nedelsdama kreiptis į ginekologą.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
