Kodėl vienos mamos valgo viską, ir diegliukai žindomų kūdikių nekankina, o kitos marinasi badu, tačiau vaikučiai vis tiek kenčia? Manoma, kad tai priklauso nuo kūdikio individualių savybių. Tiek odos bėrimas, tiek pilvo diegliai yra kūdikio vystymosi ir adaptacijos pasekmė, ir tai praeina.
Pūs ar nepūs
Nėra įrodymų, kad mamos mityba gali sukelti kūdikiui pilvo problemų, nors daugybę metų buvo teigiama atvirkščiai. Pirmiausia buvo rekomenduojama išbraukti iš raciono produktus, nuo kurių pučia pilvą pačiai mamai. Jeigu mamai pučia pilvą rauginti kopūstai, vadinasi, jų buvo siūloma atisakyti, kad ir kokie jie vertingi dėl gerųjų bakterijų ir vitamino C. Tuomet buvo siūloma atsisakyti maisto, kuris pučia pilvą „teoriškai“ – kalbame apie pupeles, žirnius, raugintus produktus, žalias daržoves, džiovintus vaisius, vaisių ir daržovių žieveles. Žinoma, saldumynus, bandeles, riebų maistą, gazuotus gėrimus ir t.t.
Sunku suskaičiuoti, kiek moterų atsisakydavo visko, kas teoriškai pučia pilvą, ir palikdavo savo mityboje tik garintas daržoves ar keletą kruopų rūšių. Kas nutikdavo? Mama stengdavosi dėl kūdikio pilvuko ir gyveno pusbadžiu, o kūdikiui pilvuką vis tiek pūtė, bet atėjo laikas, kai labiau subrendo mažylio virškinimo sistema, ir pilvo problemos pasibaigė savaime. Dar viena blogybė, kad nuolat galvodama apie tai, ką valgo, mama patirdavo stresą, nuo ko labai priklauso pieno gamyba.
Ar drastiškos dietos padėdavo?
„Moterys be galo bijo, kad kūdikiui nebūtų pilvo dieglių. Atrodo, parašytas lygybės ženklas tarp to, ką mama valgo, ir kūdikio pilvo pūtimo, tačiau taip nėra! Kalbant apie kūdikio pilvo pūtimą ir dieglius, mamos mityba, žinoma, minima, bet beveik paskutiniu numeriu. Nuostata, kad motinos suvalgytas maistas daro įtaką kūdikio pilvo diegliams, yra atgyvenusi, užsilikusi nuo senų laikų.
Naujausi moksliniai tyrimai sako, kad žindyvės mityba neturi tiesioginio ryšio su kūdikio sveikata, o mamos suvalgytas maistas nedaro įtakos nei pilvo diegliams, nei pieno riebumui, nei kūdikio raidos vystymuisi. Moterims mėgstu pateikti pavyzdį, kaip mūsų močiutės buvo ištremtos į Sibirą ir žindė savo vaikus, nors pačios maitinosi nevisavertiškai. Vadinasi, pieno gamyboje veikia visai kitas mechanizmas, ne tiesioginis mamos suvalgyto maisto pavertimas pienu.
Pienas gaminasi ne mamos skrandyje, o paskui pereina į krūtis, o mamos galvoje. Tuo noriu pasakyti, kad mamos mityba pienui neturi didelės reikšmės. Nevisavertiškai besimaitinanti mama gali išmaitinti kūdikį geriau, nei ta, kuri maitinasi subalansuotai ir puikiai, bet yra įsitempusi, nervinga arba – įsibaiminusi dėl savo mitybos. Nuolatos galvoti, ką valgai, yra didelis stresas, ir gali pridaryti daugiau bėdos nei kažko „ne to“ suvalgymas.
Iš mano konsultuojamų moterų per mėnesį pasitaiko mažiausiai 3, kurios valgo itin skurdžiai, jų dieta net nesuderinama su gera savijauta, sveika gyvensena. Todėl ir norime apie tai kalbėti, skleisti žinią, kad tokių susivaržiusių be jokios prasmės moterų būtų kuo mažiau“, – pataria akušerė Ieva Girdvainienė.
Taigi mamos suvalgytas maistas pieno kokybės niekaip nepakeičia. Mama gali valgyti riebiai, gali liesai, pienas liks toks pat. Mamos mityba labiausiai keičia pačios mamos savijautą ir sveikatą, o nuo to keičiasi ir pieno gamyba, tačiau ne jo „riebumas“, maistingumas. Stresas, nemiga, nuovargis lemia pieno kiekį, bet ne jo savybes. Buvo atliktas tyrimas – tirta labai gerai besimaitinančių moterų ir tų, kurios praktiškai badavo, pieno sudėtis. Pieno kokybė buvo visiškai vienoda.
Sveikai maitintis būtina
Maitintis sveikai, visavertiškai ir skaniai – žindančios mamos pareiga, bet ne dėl pieno kokybės, o dėl savo sveikatos.
„Jei yra nenumaldomas noras valgyti saldumynus, vertėtų rinktis vaisius, uogas, daržoves ar medų, kuriuose yra paprastojo angliavandenio, natūralaus monosacharido – fruktozės. Galima valgyti džiovintus vaisius, tik nepadauginkite, juose yra nemažai vaisių cukraus. Valgykite riešutus, saulėgrąžas, įvairias sėklas. Jeigu vis tiek norisi saldumynų, pirkite juos ekologiškose parduotuvėse arba gaminkite pačios. Nevalgykite saldumynų būdamos alkanos, juos galima valgyti tik po pagrindinių valgymų.
Susikurkite saldumynų ar kito „nesveiko maisto“ vartojimo taisykles, kurios apsaugotų jus nuo pernelyg didelio piktnaudžiavimo: pavyzdžiui, valgau saldumynus tik po vakarienės, du kartus per savaitę, trečiadieniais ir sekmadieniais, kitomis dienomis pakeičiu juos vaisiais“, – pataria gydytoja Lina Orlovskaja.
Ir vis dėlto – kūdikiui skauda pilvuką
Pilvuko pūtimai paprastai pradeda varginti 2–3 savaičių kūdikius ir savaime praeina apie 12 gyvenimo savaitę. Jeigu tai 100 dienų pilvuko pūtimas, dar vadinamas pilvo diegliais ar kolikomis, tai nieko daryti nereikia – tik pralaukti suteikiant kūdikiui kuo didesnę pagalbą. Tai lašiukai nuo pilvuko pūtimo, masažas, specialios nešiojimo technikos, – apie tai rašome beveik kiekviename numeryje.
Atskirti, ar tai tikrai pilvo diegliai, padės formulė 3x3x3. Kūdikis būna neramus, stipriai verkia bent 3 valandas per dieną, 3 dienas per savaitę ir 3 savaites per mėnesį. Esminis skirtumas nuo kitų ligų yra tas, kad kai praeina tas 3 valandų dieglių periodas, mažylis būna linksmas, neatsisako valgyti, gerai auga svoris, jo raida normali, nėra liguistos išvaizdos. Diegliai kankina apie 20 procentų kūdikių, nepriklausomai nuo jų išnešiotumo, gimimo svorio, maitinimo būdo, lyties, rasės. Tikslių priežasčių, kodėl atsiranda diegliai, mokslas nenustatė.
Kūdikis gali būti neramus ir dėl to, kad prisirijo oro ir jam pučia pilvuką. Gali būti, kad jis netoleruoja laktozės (pieno cukraus), todėl žarnyne kyla rūgimo procesai, dėl to kaupiasi dujos. Pilvo skausmu gali pasireikšti ir įvairios ligos: įstrigusi išvarža, apendicitas, centrinės nervų sistemos ir virškinimo sistemos uždegiminės ligos, šlapimo takų infekcija ir net ausyčių uždegimas. Bet kokiu atveju, jeigu kūdikiui skauda pilvuką, bet tai ne diegliai, pasitarkite su gydytoju. Tikėtis, kad jūsų valgomas maistas išspręs problemą, neverta.
Neila Ramoškienė
Susiję straipsniai
