Visuomenės sveikatos specialistai nuolat ragina būti fiziškai aktyviems bei reguliariai sportuoti. Tačiau garsiai kalbėti apie dubens dugno raumenų stiprinimą mūsų visuomenėje vis dar nedrąsu. „Eglės sanatorijos“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Astravaitė teigia, kad nusilpę šie raumenys gali lemti virtinę sveikatos negalavimų.
Nerimą kelianti komplikacija – gimdos iškritimas
Nors dubens dugnas užima tik delno dydžio plotą, tačiau yra labai svarbus ne tik moters lytinių organų, šlapimo pūslės ir išangės funkcijai, bet nuo jo priklauso ir pilvo ertmės, juosmens funkcija ir net mūsų laikysena. „Dėl sveikatos negalavimų, susijusių su nusilpusiais dubens dugno raumenimis, dažniau kenčia moterys. Jeigu šių raumenų nestiprinsime, pasekmės gali būti itin skaudžios – nuo šlapimo nelaikymo iki tiesiosios žarnos, makšties ir gimdos slinkimo. Didžiausia komplikacija – gimdos iškritimas. Tos moterys, kurios numoja ranka į šių raumenų stiprinimą arba tiesiog nežino, kad jie nusilpę, gali jausti ir diskomfortą lytinių santykių metu ar skausmą tarpvietės srityje“ – sako akušerė ginekologė Danielė Anapanvičienė.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja J. Astravaitė teigia, kad dubens dugno raumenys gali būti ne tik nusilpę, bet ir pernelyg įtempti. „Abiem atvejais gana dažna problema – šlapimo nelaikymas. Apie šį sutrikimą, deja, vis dar gėdijamasi garsiai kalbėti,“ – dalijasi gydytoja.
Statistikos duomenys skelbia, kad viena iš keturių gimdžiusių moterų prastai sulaiko šlapimą ir situacija su amžiumi vis blogėja. Deja, vien to žinoti neužtenka – būtina ne tik kreiptis į gydytoją, bet ir stiprinti tarpvietės raumenis.
Ne tik moterų problema
Pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, dubens dugno raumenų funkcija gali sutrikti ne tik moterims, bet ir vyrams. Paklausta, kaip suprasti, kada šie raumenys nusilpo, J. Astravaitė aiškina, jog vienas iš požymių gali būti šlapimo pratekėjimas, pavyzdžiui, aktyviai sportuojant, keliant sunkų daiktą ar bėgant. Į gydytojus geriausia kreiptis tada, kai problema dar nėra įsisenėjusi. Tada ir pagalbos būdai gali būti natūralesni bei veiksmingesni.
Tačiau dėl sveikatos problemų, kurias lemia silpni dubens raumenys, vyrai jaudinasi ne mažiau, nes blogėja ir jų seksualinis gyvenimas, gali atsirasti erekcijos sutrikimų, o tai menkina savivertę ir verčia užsisklęsti.
J. Astravaitė pasakoja, kad „Eglės sanatorijoje“ sveikatą stiprinantiems vyrams, turintiems nusilpusius dubens dugno raumenis ir kenčiantiems dėl šlapimo nelaikymo, dažniausiai būna atlikta prostatos šalinimo operacija. Operacijos metu gali būti tiesiogiai pažeidžiamas šlaplės sfinkteris, aplinkiniai audiniai, raumenys ir nervai.
Priežastys – pačios įvairiausios
Pasak gyd. D. Apanavičienės, dažnai raumenys nusilpsta metams bėgant, vykstant hormonų pokyčiams, vis dėlto priežasčių yra daug daugiau: „Moterims dubens dugno raumenys dažnai nusilpsta po gimdymo, taip pat chemoterapijos procedūrų gydant vėžį ar tiesiog sunkiai dirbant, esant antsvoriui. Įtakos tam turi net psichoemocinė sveikata.“
J. Astravaitė teigia, kad dubens dugno raumenys gali nusilpti ir intensyviai sportuojant su svarmenimis ar vykdant didelio intensyvumo programas, tokias kaip „Crossfit“, kurias sudaro įvairūs ištvermę ir jėgą lavinantys pratimai. Taigi mankštinantis labai svarbu nepamiršti papildomai stiprinti ir dubens dugno raumenis.
Silpnų ar pertemptų dubens dugno raumenų pasekmė gali būti ne tik šlapimo, bet ir išmatų nelaikymas, nugaros ar dubens skausmas, gimdos nusileidimas. Vyrams dubens dugno raumenys silpsta ir dėl lėtinio prostatito, kurio eiga būna ilga ir varginanti.
Veiksmingi metodai
Gyd. J. Astravaitė teigia, kad mokslu grįstų metodų, kurie padėtų ateityje išvengti rimtų negalavimų, yra ne vienas: „Tai fiziniai pratimai, skirti dubens dugno raumenims stiprinti. Jų veiksmingumą moksliškai įrodė Amerikos gydytojas ginekologas Arnoldas Kėgelis jau prieš daugelį metų. Kaip ir kokiu intensyvumu šiuos pratimus reikėtų atlikti, geriausiai patars kineziterapeutas. Taip pat galima taikyti elektrostimuliaciją, elektros srove tiesiogiai stimuliuojant dubens dugno raumenis. Visgi gerokai pranašesnis ir stipresnio poveikio – funkcinės magnetinės stimuliacijos metodas (FMS). Šios procedūros metu sukuriamas maždaug 10 kartų stipresnis magnetinis laukas, nei įprastos reabilitacijoje taikomos magnetoterapijos metu. Daugiau nei prieš 20 metų FMC buvo Amerikoje patvirtintas kaip saugus ir veiksmingas neinvazinis gydymo būdas. Stiprus impulsinis magnetinis laukas sukelia nervinio audinio depoliarizaciją taip sukeldamas raumeninių skaidulų susitraukimą. Taip skatinama ir medžiagų apykaita ląstelėse, gerinama audinių kraujotaka.“
Pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, specialiems tiksliniams pratimams žmogus ne visada randa laiko ar motyvacijos, o FMC procedūrą galima atlikti ir per pietų pertrauką. Pacientas su drabužiais 20 minučių pasodinamas į FMC kėdę, kurioje įmontuotas magnetinio lauko induktorius. Impulsinis magnetinis laukas prasiskverbia į audinius net iki 10 cm ir sukelia raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą. Palyginti su elektrostimuliacija, FMS nedirgina odos, todėl procedūra yra komfortiška, nekelia jokių nemalonių pojūčių. Gydymas pradedamas nuo mažiausio intensyvumo ir didinamas palaipsniui, atsižvelgiant į paciento jautrumą. Sveikatos pagerėjimą, pavyzdžiui, mažesnius šlapimo nelaikymo simptomus, pacientas gali pajusti jau po pirmų 3 procedūrų. Iš viso prireikia 6–10 procedūrų. Gyd. J. Astravaitė pabrėžia, kad funkcinės magnetinės stimuliacijos metodas rekomenduojamas ir profilaktiniais tikslais, ypač moterims po gimdymo, ginekologinių operacijų, o vyrams – norint išvengti erekcijos sutrikimų, kai dar nepasireiškia jokie nemalonūs simptomai. Žmones, kurie jaučia net ir nedidelius simptomus, medikė ragina nebijoti apie iškylančias problemas pasikalbėti su gydytoju, nes kuo anksčiau jos bus pradėtos spręsti, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
