Cezario randas – ne tik „šypsenėlė“ ant pilvo. Cezario pjūvis atliekamas penktadaliui moterų, kitos neišvengia didesnių ar mažesnių tarpvietės pažeidimų. Ta, kuri pagimdo be jokio randelio, iš tiesų yra išskirtinė.
Kita vertus, gimdymo randai – ar pilvo, ar tarpvietės – yra patys garbingiausi. Jų nereikia nei bijoti, nei gėdinti, o tiesiog žinoti keletą savipagalbos būdų, kaip greičiau sutvirtėti ir jaustis puikiai.
Patarimais dalijasi sertifikuota nėščiųjų ir gimdyvių trenerė Gerda Danylaitė. Gerda savo idėjas skleidžia platformoje „MasterMama.lt“, o apie jaunų mamų reikalus išmano puikiai, nes viską pasitikrina pati, – kaip 2 vaikučių mama.
Cezario randas – ne tik „šypsenėlė“ ant pilvo
Iš pažiūros cezario pjūvis nėra didelis, o kadangi atliekamas gana žemai, virš gaktos, jis lieka nepastebimas baltas „siūliukas“. Tačiau išvaizda nieko nepasako apie šio pjūvio svarbumą visam kūnui. JAV medicininėje literatūroje cezario pjūvis prilyginamas klubo keitimo ar kelio sąnario operacijoms, po kurių žmogus gauna gana ilgą reabilitaciją. Cezario pjūvis yra keliasluoksnis, jis pereina odą, poodinį riebalų sluoksnį, fasciją, raumeninę struktūrą, pilvaplėvę, kol nukeliauja iki pačios gimdos. Natūralu, kad jo gijimas yra ilgas ir svarbus procesas.
Reabilitacijos po cezario pjūvio reikia taip pat, kaip ir po kitų įprastų operacijų. Tačiau kaip yra realybėje? Po cezario operacijos jau trečią dieną moterys išleidžiamos namo. „Moteris gauna į rankas naują vaiką, didžiulę atsakomybę dėl žindymo ir visiškai pasikeitusio gyvenimo ir išgirsta – ačiū jums ir viso gero. Gerai, jeigu moteris sulaukia patarimų, kaip randą prižiūrėti, kuo tepti, o dažniausiai ir šios informacijos ieško internete. Aš konsultuoju moteris po gimdymo, ir nepatikėsite, kiek daug sulaukiu klausimų – ar galiu kilnoti, kaip judėti, ar sportuoti ir t.t. Jeigu moteris nežino, kaip su randu elgtis, gijimo procesas gali užtrukti ir būti sudėtingas“, – sako trenerė Gerda.
Beje, net epidūrinė nejautra yra priskiriama mažosioms operacijoms. Po šios intervencijos moteris gali ilgiau jausti kūno nutirpimą, galvos skausmus, nugaros ar kaklo skausmus.
Mankštos po cezario
Po operacijos bet koks judėjimas jau yra mankšta – o išleista į namus moteris bet kokiu atveju juda, juk reikia maitinti vaiką, apsitvarkyti, pačiai nusprausti. Kita mankštos forma – taip dažnai minimi Kėgelio pratimai (tarpvietės ir mažojo dubens sutraukinėjimai). Kėgelio pratimus galima pradėti daryti, praėjus kelioms dienoms po operacijos, žinoma, švelniai, saugiai. Moterys, matydamos, kad po pjūvio pilvukas gana lėtai traukiasi, skuba daryti pratimus pilvo presui – tai klaida. Jokių pratimų pilvo presui negalima imtis, kol randas nėra visiškai sugijęs, o tai truks mažiausiai 6–8 savaites. Daug dalykų priklauso nuo paties rando – kur jo vieta, kur stipriau įpjovė. Kai kurioms randas gali gyti keletą mėnesių, ir tai yra normalu.
Pirmieji požymiai, kad galima judėti aktyviau, – kai iš rando iškrenta siūlai, nelieka šašų, jokio pūliavimo, paraudimo ir patinimo. Kartais žemyn nuo rando būna apmirusi, nejautri vieta. Šis nejautrumas irgi gali likti keletą mėnesių (nors kai kurioms šio pojūčio visa nebus).
Saugumas po cezario
Laiptai. Rekomenduojama nelaipioti laiptais 2 savaites. Vis dėlto daugumai nepavyks laiptų išvengti. Tuomet lipkite laiptais šonu, taip neapkrausite priekinės pilvo sienos dalies.
Svoriai. Pirmą savaitę patariama išvis nekilnoti, jei tik įmanoma. O jei reikia pakelti, kad ir vaikutį, tuo metu aktyvuokite pilvo sieną iškvėpdamos. Keldamos aktyvuokite sėdmenis, o ne nugarą. Po siūlų išėmimo jau galite kilnoti kūdikį ir jo svorio daiktus, bet visada aktyvuokite pilvo sieną ir sėdmenis.
Nuskausminamieji. Jei tik įmanoma, venkite bet kokių nuskausminamųjų. Randą mažiau skaudės, jeigu jį pašaldysite.
Ko vengti pirmuosius kelis mėnesius po cezario operacijos:
- Staigaus temperatūrų svyravimo
- Kaitrios saulės
- Šalčio
- Per stipraus odos suveržimo
- Didelių svorių kilnojimo (ypač vaiko su kėdute)
- Pratimų ar judesių, kurie spaudžia randą (atsilenkimų)
- Nesveiko maisto (cukraus, pieno produktų, glitimo, nenatūralių gaminių)
Rando mankšta
Randą gydo ir nejautrumą mažina rando mankštos. Kaip tai atrodo? „Rando mankštinimas yra labiau panašus į masažą, kurį atliekame dviem pirštais, kartu atlikdamos kvėpavimo pratimus ir įtempinėdamos pilvo apačios raumenis. Ranka judiname raumenis aplink randą, kad suaktyvėtų kraujotaka. Rankas reikėtų pasitepti aliejumi, vietą apie randą judinti sukamaisiais judesiais. Toks rando masažas turėtų tapti dienos rutinos dalimi, užimti keletą minučių, tačiau būti atliekamas kiekvieną dieną. Žinoma, randą masažuoti galima tik tada, kai siūlės išimtos ir randas susitraukęs, neskaudus. Pirmais kartais randą liesti reikia lengvai ir labai švelniai, bet ilgainiui jį judinti stipriau – odą tempti, spausti, suspaudus palaikyti, daugiau dėmesio skiriant rando guziukams, kuriuos galima dar labiau paspaudyti“, – patarimais dalinasi Gerda.
Masažą geriau atlikti ne po valgio, o kiti dalykai jokios įtakos nedaro – galima atlikti ryte ar vakare, po vonios ar prieš vonią. Masažo trukmė – 5 minutės. Po 5–6 mėnesių rando mankštą galima retinti, atlikti kas kelias dienas.
Plyšys voratinklyje
Į klausimą, kodėl tiek dėmesio reikia skirti randui, kuris šiaip ar taip sugis, Gerda pateikia palyginimą: „Įsivaizduokite, kad mūsų kūnas yra voratinklis. Ir staiga kurią nors jo vietą perplėšiame ir surišame siūlus mazgais. Kitos voratinklio dalys nuo to sumazgymo išsitempia. Kitaip tariant, nuo rando, kad ir nedidelio, įsitempia visas mūsų kūnas. Štai dėl ko po cezario moterims gali skaudėti nugarą, dubenį ir klubus, pečius, kamuoja šlapimo nelaikymas (ar nuolatinis noras eiti į tualetą).
Judinant randą, atliekant kvėpavimo pratimus į pilvo apačią, masažuojant vietą aplink randą, tarsi atsipalaiduoja kiti voratinklio siūlai, mažėja įtampa kūne. Tai tarsi rando prijungimas prie kūno, kad jis nebūtų atskiras darinys. O jeigu moteris dėl rando liūdi, lieka tik pasakyti, kad tai yra gimdymo šypsena. Liečiant randą, visada jam reikia padėkoti, juk dėl jo atsirado gyvybė, o kita gyvybė galbūt buvo išgelbėta“.
Randui padės korsetas, bet…
Po gimdymo moterims, nesvarbu, ar gimdė natūraliai, ar per cezarį, rekomenduojama nešioti korsetą. Po gimdymo kūnas yra netvirtas, raiščiai atsilaisvinę, todėl labai lengva dėl staigesnio judesio pasitempti raumenis. Diržas ar korsetas suteikia stabilumo, apsaugo, sutvirtina. „Tačiau visada moterims primenu, kad negalima leisti korsetui atlikti viso darbo. Jeigu korsetą ar diržą nešiosime kiaurą parą, raumenys jame patogiai jausis ir miegos. Kaip papildais negalime pakeisti maisto, taip diržu negalime pakeisti mankštos. Moterys mano, kad jeigu nešios diržą, pilvas suplokštės, o randas sugis savaime. Taip nebus. Mano patarimas – nešioti diržą, kai atliekate namų ruošos darbus ar vežate vaikutį į lauką, bet kai diržą nusiimate, iškart pradėti atlikinėti raumens tonuso pratimus – pilvą įtempinėti, atlikti pasisukimus, kvėpavimo pratimus, šiek tiek masažo – žodžiu, duoti raumenims suprasti, kad jie turi dirbti“, – sako Gerda.
Gyjant cezario randui, reikia vengti visko, kad tempia pilvo sieną, pavyzdžiui, žarnyno dujos. Tad labai svarbu taip sureguliuoti mitybą, kad virškinimas būtų sklandus, o pilve nebūtų pūtimo. Kartais po gimdymo moterys nebetoleruoja patiekalų ar maisto produktų, kurie anksčiau tiko. Tad reikia stebėti, kas tinka, kas nebetinka, gal net atlikti maisto netoleravimo testą arba pasilaikyti hipoalerginės dietos.
Tarpvietės plyšimas ar kirpimas irgi pažeidžia voratinklį
Kaip ir cezario randas, visam kūnui poveikį turi ir tarpvietės kirpimas ar plyšimas. Rando priežiūros rekomendacijos labai panašios – randui sugijus, patariamas jo masažas su aliejumi kelias minutes per dieną. Masažą galima atlikti prausiantis po dušu, naudojant higieninį prausiklį. Kaip randas gyja, turėtų pasakyti ginekologas per pirmąją apžiūrą po gimdymo (ji rekomenduojama praėjus 6–8 savaitėms). Tačiau ir moteris pati jaučia, kaip gyja tarpvietė. Kai jau galima drąsiai prie jos liestis, nebėra didelio patinimo, reikėtų pradėti minkštinti randą.
„Kai tarpvietės plyšimas ar kirpimas pasiekia raumenį, tai randas gali pažeisti dubens dugno raumenų veiklą. Tada gali skaudėti uodegikaulį, strėnas, juosmeninę kūno dalį. Ir dar – kadangi plyšusi ar kirpta tarpvietė yra skaudi, gana ilgai negalima atlikti Kėgelio pratimų, todėl dubens dugnas irgi netreniruojamas, ir gyja kur kas ilgiau. Dėl tos priežasties gali atsirasti šlapimo ar išmatų nelaikymas. Taigi tarpvietės traumos nėra „nekaltos“, – sako trenerė.
Kada galėsiu sportuoti?
Po cezario ar tarpvietės plyšimų aktyvus sportas kiek nusikelia. Gerda sako – raudonomis raidėmis parašykite, kad moterys nepultų daryti atsilenkimų mažiausiai 2–3 mėnesius po cezario pjūvio, o jeigu plyšusi ar kirpta tarpvietė – vengti pratimų, atliekamų ant vienos kojos. Negalima ir kilnoti iškart dviejų kojų gulint ant nugaros, šokinėti, o kardiotreniruotės turi būti ramios, pirmosioms pakaks tiesiog ėjimo takeliu. Eiti galima 2–3 mėnesius pamažu didinant tempą, ir tik nuo 5 mėnesio galima pradėti bėgti ant takelio. Patartinas pratimas – stiprinti šoninius pilvo preso raumenis atliekant galvos pakėlimus iš gulimos padėties ar rankų suvedimą ant pilvo.
Po cezario tinka pilateso, kalanetikos treniruotės, tik reikia vengti plačių judesių, atliekamų ant vienos kojos. Stovint ant vienos kojos, pertempiama tarpvietė, kuri dar nėra sugijusi, o kadangi dubens dugnas dar silpnas, bet koks stovėjimas ant vienos kojos, šokinėjimas ar svorio perkėlimas ant vienos pusės gali sukelti mikrotaumas mažajame dubenyje, kurios apie save praneš po kelerių metų.
Cezario pjūvis padalino pilvą
Moterys pastebi, kad po cezario pjūvio pilvas lieka tarsi padalintas horizontaliai, o rando vietoje susidaro nedidelė, bet pastebima odos bangelė. Pasak Gerdos, ar po cezario pilvukas liks visai plokščias, ar vis dėlto banguotas, priklauso nuo genetikos, kūno tipo, odos elastingumo ir daug kitų dalykų. Dauguma atvejų toks pilvas susidaro dėl diastazės (pilvo raumenų persiskyrimo nėštumo metu). Po gimdymo kiekvienai lieka diastazė, kai kurioms rimta, kai kurioms vos pastebima, dažniausiai po kurio laiko diastazė susitraukia. Bet kai atliekamas pjūvis, pilvas patiria traumą, kuri sutrikdo diastazės susitraukimo, sugijimo procesą. „Tačiau negąsdinkime moterų, viskas yra pataisoma – sportu, masažais, pratimais. Reikia tik žinių. Randą išjudinus ir išlyginus, galima sutvarkyti ir diastazę, svarbu, kad ji nebūtų plyšusi“, – dalinasi trenerė.
Klaidos po gimdymo
Didžiausia klaida, kurią moterys daro po gimdymo, pasak Gerdos, yra nekontroliuojama laikysena. Laikysena turi milžinišką įtaką cezario rando ir diastazės gijimui. Moterys po gimdymo į „iškritusį“ pilvą reaguoja, kaip į natūralų liekamąjį reiškinį. Vis dėlto dažniausiai pilvas lieka atsikišęs būtent dėl laikysenos. Po gimdymo viskas labai greitai gyja. Jeigu gijimo proceso metu moteris visą laiką būna sukumpusi, o dar prisideda kūdikio svoris, kūnas tai priima kaip žinutę – štai koks aš turiu būti ir kaip turiu gyti. Pilvukas savaime prisitaiko prie laikysenos ir paskui gali likti atsikišęs visam gyvenimui. „Ne veltui mano studijos logotipe yra karūna, tuo noriu pasakyti – moterys, po gimdymo dėkitės karūnas ant galvų. Turite vaikščioti tiesiai, kas tikrai labai sunku, ypač, jei ant rankų kūdikis. Žindote – išsitieskite, einate su vežimuku – pakelkite galvą, net jei naktį nemiegojote, – nosį aukštyn. Jeigu atliktas cezaris, laikysena dar svarbesnė nei po natūralaus gimdymo, nes gijimas vyksta sudėtingiau, pilvo raumenys greičiau priima ydingą padėtį (nes tokia labai patogu). Aš pati sau daug kartų per dieną pasakau – Gerda, išsitiesk. Tai laikina, reikia save pagauti, bet kuo dažniau save sudrausmini, tuo greičiau vaikščiojimas tiesiai tampa įgūdžiu“, – sako Gerda.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Keli medikai sako kad gimdyt atsigulus- sunkiausia,
kunas turi but vertikalioj padeti, kad gravitacija padetu iseiti vaikui,
dar galima pabandyt lengvai pasokt- vaiko svoris vietoj 3.5kg butu pvz nuo 2 iki 5 kg.