Mamuko pilvukas arba diastazė – trenerės ir chirurgų patarimai, kaip po gimdymo vėl turėti plokščią pilvą

Aldo Lukošaičio nuotraukoje – Gerda su klientėmis

Tęsiame straipsnių ciklą su nėščių ir pagimdžiusių moterų trenere bei motyvatore Gerda Danylaite, kuri šį kartą atvers aktualią pogimdyminio pilvo temą. Gerda savo idėjas skleidžia platformoje „MasterMama.lt“. Mums, kaip žurnalo leidėjoms, labai svarbu tai, kad visas temas Gerda atskleidžia per savo patirtį.

„Mamuko pilvukas“ (angliškai mummy tummy) – taip vadinamas po gimdymo išlikęs atsikišęs želės pilvelis. Lyg jau supranti, kad vaiko viduje nebėra, tačiau atrodai lyg 5 mėnesį nėščia. Vis dėlto vienos merginos jau po keturių savaičių gali pasigirti gražiu pilveliu, numetusios visus kilogramus, o kitoms teks padirbėti dar metus ar daugiau. Kodėl?

„Mamuko pilvukas“ yra pilvo raumenų atsiskyrimo, vadinamosios diastazės, pasekmė. Atsiskyrę pilvo raumenys nesudaro korpuso talijos, o tarpas tarp išsiskyrusių raumenų sukuria atsikišusį pilvelį, kuris vėliau tampa kietesnis, tačiau vis tiek kyšo lyg nėštukės pilvas.

Diastazė atsiranda dar nėštumo metu, o po gimdymo kai kurioms moterims pasekmės tik stiprėja. Štai keletas iškalbingų skaičių:

Nėštumo metu apie 70 proc. moterų turi diastazę, po gimdymo apie 30 proc. diastazė savaime neatsistato dėl įvykusių mikrotraumų tarp pilvo raumenų.

Diastazė savaime atsistato dažniausiai per 2–3 mėnesius. Jei neatsistato, būtina imtis korekcinės mankštos, o jei išlieka didesnė nei 3–4 cm, galima kreiptis pagalbos į chirurgus.

Rizika diastazei atsirasti kur kas išauga:

Jei gimdėte dvynukus arba antrą vaiką po neilgos pertraukos (mažiau nei 3 metų;

Jei nėštumo metu neužsėmėte korekcinėmis mankštomis, netaisyklingas kvėpavote, kilnojote neadekvatų svorį, atlikote netaisyklingus judesius buityje ir treniruotėse;

Jei sąrėmių ir gimdymo metu su skausmo jėga „sprogdinote“ pilvą, t.y. sukūrėte dar didesnį spaudimą į pilvo sienos pūtimą, užuot kontroliavusi raumenų darbą, kaip jus turėjo pamokyti per užsiėmimus.

Cezario pjūvio operacija irgi padidina riziką išlikti diastazei po gimdymo dėl patirtos raumenų ir fascijų traumos pilvo srityje. Taip atsitinka, kai moteris apleidžia rando priežiūrą ir nenori „lįsti“ prie savo pilvo, neatlikinėja korekcinės mankštos.

Ką daryti, kad neliktų želės pilvuko?

Pirmiausia – nedaryti visų išvardintų klaidų, o kad jų nedarytų, nėščia moteris turi išmokti suprasti savo kūną, jo funkcijas, kvėpavimą. Moteris turi ruošti dubens dugną bei visą kūną gimdymui. Tam skirtos korekcinės mankštos.

Jei po gimdymo matote mummy tummy situaciją, reikia pradėti korekcinę mankštą, įjungiant giliuosius raumenis. Tai diafragminis kvėpavimas + dubens dugno pratimai, mankštinis reikia kiekvieną dieną BENT po 10 minučių.

Jei po gimdymo praėjo dar daugiau, nenustumkite šios mummy tummy temos į šoną – diastazė atsilieps vyresniame amžiuje stipriais nugaros skausmais, šlapimo nelaikymu, klubų disfunkcija.

Jei jums atliktas cezario pjūvis, svarbu masažuoti randą ir atlikti korekcinę mankštą. Žinoma, tik po žaizdos sugijimo.

Daugiau diastazės prevencijos praktikų rasite pogimdyvių atsistatymo programoje https://www.mastermama.lt/courses/atsistatymo-programa

Gerdos diastazės istorija

Besilaukdama pirmąjį kartą turėjau per mažai žinių šia tema, mano sportinis krūvis buvo per didelis ir netinkamas korpuso raumenims, kadangi iki 8 nėštumo mėnesio vedžiau aktyvias jėgos treniruotes (norisi spirt į savo praeities užpakalį!)

Po pirmojo gimdymo mummy tummy man buvo išlikęs gan ilgai, apie metus. Kodėl man atsiskyrė pilvo raumenys ir kodėl toks ilgas buvo atsistatymas?

  1. Pirmiausia priežastis – pilvo dydis. Jei pilvas labai didelis ir atsikišęs į priekį, yra didesnė tikimybė patirti mikrotraumų, nes yra per didelis spaudimas į pilvo sieną ir audiniai gali neatlaikyti. Deja, pilvo dydžio pakeisti negalime, nebent tik stebėti, kad nepriaugtume nereikalingo svorio nėštumo metu.
  2. Antra man koją pakišusi priežastis, kaip jau minėjau, – aktyvus sportas nekontroliuojant korpuso raumenų. Sportuoti aktyviai galima, tačiau reikia ypač sąmoningai kontroliuoti korpusą. Mano atveju – turint didelį ir atsikišusį į priekį pilvą – tai buvo ypač svarbu.
  3. Trečia priežastis – pats gimdymas. Pirmo gimdymo metu „pamesdavau“ kvėpavimą, susitelkiau į skausmą, o ne į jo paleidimą. Tai galėjo išprovokuoti per didelį spaudimą pilve sąrėmių ir gimdymo metu. Antras mano gimdymas buvo nepalyginamai sklandesnis.
  4. Ketvirta mano diastazės priežastis buvo… stresas. Kas skaitote mano paskyras, žinote, kad pirmoji dukrytė nedavė man jokios ramybės pirmus pusantrų metų. Verkdavo dienomis, naktimis, niekur negalėjome važiuoti, o vyras dar dirbo dieninį darbą, tad dažnai būdavau viena. Nuolatinis stresas daro didžiausią įtaką fiziniam atsigavimui. Kūnas, susidūręs su neigiamu stresu, blokuoja bet kokius regeneracinius procesus, nes stoja į išlikimo kovą. Nėra miego, gero maisto, pozityvo – kūnas kaupia riebalus, nesugeba greitai atsistatyti.
  5. Penkta priežastis – mityba. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių po pirmojo gimdymo negalėjau pasirūpinti savo mitybos piramide.
  6. Šešta priežastis – žindymas. Ne visoms, tačiau didžiajai daliai moterų žindymo metu sunkiau numesti svorį, kadangi kūnas kaupia atsargas, kaip ir streso metu.
  7. Septinta – genetika. Diastazės eigai labai svarbu, koks odos tipas, kaip organizmas ištveria stresą, kam esi alergiškas ir kitos nuo mūsų nepriklausančios priežastys.
  8. Aštunta priežastis – greitas antrasis nėštumas. Mano atveju jis prasidėjo praėjus 1 metams ir 4 mėnesiams po pirmojo gimdymo, o gimdžiau lygiai po dvejų metų nuo pirmojo gimdymo. Tad tarpas per mažas diastazės ir pilvelio atsistatymui, ne visoms moterims yra palanku gimdyti, esant tokiai mažai pertraukai.

Mano pilvo raumenų atsiskyrimas po pirmojo gimdymo buvo iki 2,5 cm, išliko apie metus, o netrukus prasidėjo antrasis nėštumas. Pilvelis šį kartą buvo dar didesnis, tačiau aš turėjau daugiau žinių, jau aktyviai užsiiminėjau korekcinėmis mankštomis, todėl vaizdas po antrojo gimdymo buvo daug geresnis. Didesnės diastazės neturiu, nors tikrai turėčiau, jei nebūčiau dariusi korpuso kontrolės mankštų. Po antrojo gimdymo praėjus 2 savaitėms pilvo raumenų atsiskyrimas buvo 3 cm ir tai yra valio! Pilvelis atsistatinėja nepalyginamai efektyviau ir gražiau nei po pirmojo nėštumo.

Kaip atrodė pilvas savaitę po antrojo gimdymo (3 cm)

Jei nebūčiau visą antrąjį nėštumą atlikinėjusi korekcinių mankštų, mano diastrazė dabar būtų su 4 ir daugiau centimetrų, plius kęsčiau stiprius nugaros skausmus. O aš neturiu jokių fizinių skundų! Jaučiuosi tvirta ir energinga.

Vis dėlto liūdesėlis kabo, nes nėštumai suplėšė man pilvelio odą (genetika ir diastazė tam daro įtaką), yra nemažai strijų, o tai reiškia, plokščio pilvelio nebebus, nebent nuspręsiu pasidaryti operaciją. Apie tai pagalvosiu vėliau, pirmiausia taikau mankštas.

Štai tokia mano istorija. Merginos, jūs nesate vienos su mummy tummy ir nebūtinai pačios esate dėl to kaltos. Nėštumai skiriasi, kūnas atlieka didelį darbą ir ne visada pavyksta sklandžiai grįžti į tobulą save. Tačiau aš visuomet sakau savo klientėms: „Svarbiausia yra kūno funkcija ir tavo asmeninė savijauta, mes turime gebėti judėti kaip judėjusios ir mėgautis energija. Tai yra sveikata ir grožis“.

Kaip atpažinti, kad turi diastazę

Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius ir atlikite atsilenkimo pratimą.

Dėkite pirštus į pilvo vidurį ties bamba į viršų ir į apačią.

Išsimatuokite nuo viršaus iki apačios, kiek kokioje vietoje telpa pirštų (ties bamba dažniausiai platėja). 1 pirštas yra maždaug 1 cm. Primenu – 1 cm neskaitoma diastaze, tačiau jau žingsniu arčiau jos. 1 pirštas nesukelia diskomforto. Diastazė nustatoma, kai yra nuo 2 cm ir daugiau.

Svarbu ne tik tai, kiek pirštų telpa tarp pilvo sienos, bet ir koks gylis. Jei jaučiate tvirtumą, – realu sumažinti tarpą. Jei jaučiate, kad pirštai tarsi įkrenta į tarpą, vadinasi, stadija sunkesnė ir reikės ilgesnių pastangų.

Ką daryti, kad diastazė po gimdymo mažėtų:

Atlikite kvėpavimo ir pilvo sienos aktyvacijos pratimus: iškvėpdamos įtempkite pilvo sieną, stenkitės kelti pilvo apačią šonkaulių link, o šonkaulius pilvo apačios link uždaryti.

Atlikdamos kvėpavimo pratimą, rankomis padėkite pilvo sienai sueiti į vidų – apsikabinkite savo juosmenį ir iškvėpdamos lengvai braukite raumenis bambos link.

Stiprinkite dubens dugną, pilvo įstrižinius raumenis ir nugaros apačią korekciniais pratimais.

Venkite dviejų kojų kėlimo, pernelyg sunkaus svorio kėlimo ypač po gimdymo, tiesiųjų atsilenkimų, klasikinės lentos pratimo.

Po gimdymo nešiokite diržą ar kompresines kelnaites (trumpais intervalais ir būtinai derinkite su korekcinėmis mankštomis).

Labai svarbi sveikos mitybos piramidė, kuo daugiau ląstelienos, kolageno turinčių produktų ir maisto, atstatančio organizmą.

Stresas daro nemažą įtaką audinių gijimui. Jei patiriate daug streso, organizmas pirmiausia susitelkia į išlikimą, o bet kokius regeneracinius procesus palieka nuošalyje. Tad po gimdymo – kuo daugiau miego, poilsio, pozityvių minčių.

Na, o visą praktiką ir metodiką, kaip sugydyti pilvuką ir atsigauti fiziškai, rasite mano kursuose pogimdyvėms. Jei kyla dar milijonas klausimų, keliaukite į „Atsistatymo“ programą arba pasirinkite visą pogimdyvių kursą, kurį sudaro trys programos: „Atsistatymu“, „Pilvukui čiau“ ir „Lieknėjimo“.

https://www.mastermama.lt/pages/po-gimdymo-treniruociu-ir-paskaitu-kursai

Plokščias pilvukas po gimdymo

Dėl diastazės kenčia daugiau nei pusė gimdžiusių moterų. Mintis, kad visą likusį gyvenimą teks vilkėti uždarą maudymosi kostiumėlį ir koreguojančius apatinius (kurie vis tiek nepadarys pilvo plokščio), liūdina.

Kaip šią problemą sprendžia estetinė chirurgija? Konsultacijos kreipėmės į „Fi Clinica“ specialistus, kurie turi didelę patirtį atlikdami diastazės operacijas.

Šioje klinikoje diastazės korekcijai taikoma naujos kartos metodika: pirma mažai invaziniu endoskopiniu būdu atliekama diastazės susiuvimo operacija, o po pusės metų – odos pertekliaus ir riebalų šalinimo procedūra.

1 etapas – minimaliai invazinė operacija

Konsultuoja gydytoja chirurgė Eglė Kubiliūtė

Konsultuoja gydytoja chirurgė Eglė Kubiliūtė

Kodėl atsiranda pilvo raumenų diastazė, kokie jos požymiai?

Baltosios linijos diastazė, arba paprasčiau – tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas dažniausiai atsiranda moterimis nėštumo metu, kai augant vaisiui prisitaikydama plečiasi ir pilvo siena. Gimda didėja ir pilvo siena stengiasi adaptuotis, todėl tiesieji raumenys nutolsta vienas nuo kito silpniausioje vietoje – baltojoje linijoje. Jei baltoji pilvo sienos linija platesnė nei 2,2 cm – tai yra diastazė. Plotis gali varijuoti, priklausomai nuo pacientės sudėjimo.

Diastazė išlieka apie 33–60 proc. moterų, ypač po antro ar trečio nėštumo. Todėl, net ir numetus nėštumo metu priaugtą svorį, pilvas išlieka išsipūtęs, kartais moterys net sulaukia sveikinimų su nauju nėštumu. Jei atsikeliate plokščiu pilvu ir po stiklinės vandens jis tarsi išsipučia, greičiausiai jus kamuoja ši problema. Retai, tačiau ši problema gali pasireikšti ir vyrams, esant centrinio tipo nutukimui, kai numetus svorio išryškėja praplatėjęs tarpas tarp tiesiųjų pilvo raumenų.

Ar diastazė yra tik estetinė problema?

Diastazė labai padidina riziką pilvo sienos išvaržoms atsirasti ar jų atkryčiui po operacijos. Todėl diastazės operacinis gydymas taikomas ne tik estetiniam vaizdui pagerinti, tačiau ir išvaržų prevencijai. Be to, operuojant išvaržas, turėtų būti koreguojama ir diastazė. Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas sukelia intensyvius nugaros skausmus ir susilpnina pilvo raumenų funkciją.

Ar diastazės operacijos sudėtingos?

Iki šiol visoms pacientėms, turinčioms šią problemą, išliekančią daugiau nei 6 mėn. po gimdymo, vienintelė išeitis buvo tradicinė abdominoplastika su dideliu pjūviu apačioje. Mes pacientėms, kurias vargina tiesiųjų pilvo raumenų išsikyrimas, tačiau nereikalingas odos ir riebalinio audinio pertekliaus pašalinimas taikome naują metodiką. Tai minimaliai invazinė, endoskopinė pilvo diastazės korekcija (SCOLA metodika).

Šis metodas yra pranašesnis už kitus, nes diastazės korekcija atliekama be didelių pjūvių. Metodas naujas, Lietuvoje taikomas apie 2 metus. Operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą per tris mažus pjūvelius pilvo apačioje (didžiausias pjūvis apie 3 cm, jei anksčiau buvo atliktas cezario pjūvis, – naujų randų nelieka). Operacijos metu laparoskopiniais instrumentais, kaip ir tradicinės abdominoplastikos metu, atidalinamas riebalinis audinys nuo pilvo sienos raumenų, esant išvaržai, susiuvamas defektas, susiuvama diastazė (susiaurinamas tarpas tarp raumenų), esant reikalui, raumenys padengiami tinkleliu.

Metodas pranašus dėl kosmetinio efekto, nes lieka tik maži randeliai, arba naujų randų nelieka išvis, taip pat dėl daug trumpesnio pooperacinio laikotarpio – pacientės dažniausiai jau po savaitės grįžta į įprastinę kasdienę veiklą.

Fiziniai pratimai, išskyrus pilvo preso pratimus, galimi maždaug po mėnesio. Rekomenduojame apie mėnesį nešioti kompresinį korsetą ir vengti sunkių daiktų kilojimo. Po pusės metų galima įprasta fizinė veikla.

Beje, esant reikalui, moterims po pusės metų rekomenduojamos papildomos operacijos – lazerinė lipolizė ar mini abdominoplastika, norint pasiekti maksimalų estetinį efektą.

SCOLA operacija atliekama pacientėms, neturinčioms riebalinio audinio ir odos pertekliaus arba turinčioms labai nedidelį. Siekiant kuo geresnių estetinių rezultatų, SCOLA metodas neturėtų būti taikomas pacientėms, turinčioms akivaizdų odos perteklių (odos raukšlę pilvo apačioje).

Dažniausias moterų klausimas: ar pasidariusi tokią operaciją ir „susitvarkiusi“ pilvuką vėliau galėsiu dar kartą gimdyti?

Vėl pastojus, labai išauga tikimybė, kad operaciją reiks kartoti, nes pilvo siena vėl bandys prisitaikyti prie augančio vaisiaus, ar tarpas tarp raumenų vėl gali praplatėti.

2 etapas – odos pertekliaus ir riebalų šalinimas lazeriu

Konsultuoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Vaidas Žvinys

Konsultuoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Vaidas Žvinys

Atlikus diastazės korekciją SCOLA metodu, papildomai atliekama lazerinė lipolizė. Ar visoms to prireikia? Kodėl reikia laukti pusę metų?

Lazerinė lipolizė (riebalų šalinimas lazeriu) atliekama ne visada. Po diastazės korekcijos sumažėja pilvo tūris, o oda lieka nepakitusi, dėl to būna pooperacinis odos perteklius. Po to vyksta tas pats natūralus procesas, kaip po gimdymo, užsiveda tie patys mechanizmai. Per pusę metų vyksta natūralus odos susitraukimas. Daliai moterų oda susitraukia pakankamai ir nereikalinga papildoma korekcija, o daliai – reikalinga. Po gimdymo lygiai taip pat ne visoms pilvas ir oda grįžta į tokią padėtį, kokia buvo prieš gimdymą. Jeigu yra tik odos perteklius, atliekamas lazerinis odos patempimas, o jei yra ir riebalų perteklius, – lazerinė liopozė. Ar moteriai reikės šalinti riebalus ir perteklinę odą, iš anksto nustatyti neįmanoma. Juk po gimdymo irgi niekas negali pasakyti, kaip atrodys pilvas praėjus 6 mėnesiams.

Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad geram rezultatui pasiekti užtenka vienos lazerinio odos patempimo operacijos. Tikslių mokslinių duomenų nėra, nes šios metodikos yra visiškai naujos visame pasaulyje, tad nėra sukaupta pakankamai duomenų, kad būtų galima pateikti patikimas išvadas. 3–5 procentams prireikia pakartotinos korekcinės lazerinės lipolizės (riebalų šalinimo).

Po lazerinės lipozės ar lazerinio odos patempimo 2 savaites negalima sportuoti, o daugiau jokių apribojimų nėra. Namo išleidžiama tą pačią dieną po operacijos, o jau kitą dieną galima eiti į darbą.

Daugiau apie diastazės operacijas skaitykite ČIA

www.ficlinica.lt, 

Sporto g. 3, Kaunas

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


8 − = trys

Kitos temos: