Naujagimių ir kūdikių temperatūra – ką svarbu žinoti ir kaip pagelbėti mažyliams?
Pakilusi kūno temperatūra mažyliui, dažnai naujai mamai gali įvaryti nemenkai baimės, ypač jei nežinia ką daryti ir kaip padėti kūdikiui. Visais atvejais, mamai ir tėčiui reikėtų nepanikuoti ir stengtis išlikti ramiems, pirmiausia dėl to, jog kūdikiai labai gerai jaučia tėvų emocijas ir patys gali jas perimti, kas gali dar pabloginti jų savijautą.
Na, o ką svarbu žinoti apie naujagimių bei kūdikių temperatūrą ir kaip pagelbėti mažyliams Instagram Live kalbėjosi tinklaraščio „Mažas didelis gyvenimas“ autorė Miglė Rimeikė ir neonatologijos bei vaikų ligų gydytoja rezidentė, tėvystės programos „Sklandi pradžia“ lektorė Elena L. Bukauskienė. Svarbiausia informacija jos dalinasi ir straipsnyje.
Kokia temperatūra yra normali?
Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsniai. Tačiau svarbu žinoti, jog pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) dėl nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.
„Mažyliams temperatūros matuoti kasdien nereikia. Dėl kelių dalykų, visų pirma – ne visada termometrai rodo tikslią temperatūrą ir kartais be reikalo gąsdina mamas. Kitas dalykas – ne retai mamos matuoja temperatūra išangėje, tad to daryti be reikalo ir itin dažnai taip pat rekomenduojama. Temperatūrą matuoti reikia tik tada, jeigu yra aiškūs ženklai, kad vaikas negaluoja: pasidaro vangesnis, atsisako žysti, tampa labai irzlus arba atsiranda infekcijos požymių (sloga, kosulys ir pan.) Arba jei tiesiog mama priglaudus vaikelį pajunta, kad jis yra šiltesnis nei įprastai,“ – pasakoja Elena L. Bukauskienė.
Kas dažniausiai sukelia karščiavimą mažyliams?
Dažniausiai naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių temperatūra pakyla dėl virusinių, rečiau – bakterinių infekcijų (pvz.: tridienės karštinės, bronchiolito, enterovirusinės infekcijos, otito), kiek rečiau dėl dantų dygimo (nes gana retai iki 3 mėnesių išdygsta pirmas dantis, tačiau, būna visaip).
Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba kuomet yra nepilnai adekvati termoreguliacija arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais).
Vaiko temperatūra dažniausiai pakyla kaip atsakas į uždegiminį procesą. Labai skatinu mamas ir tėčius nebijoti temperatūros ir suprasti, kad, na, ji yra ne veltui. Tik pakilus kūno temperatūrai aktyvuojasi tam tikros mūsų imuninės sistemos veikliosios medžiagos, kurios labai svarbios efektyviai kovai su infekcija. Todėl temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38*C naujagimiams ir nuo 38,5*C kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8*C jau jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja, tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros.
Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.
Ką daryti jei mažyliui pakilo temperatūra?
Pirmiausia – nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38*C naujagimiui arba virš 38,5*C kūdikiui – reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kad kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils.
Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils – reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti ir tokiu būdu. Deja, bet dar vis yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.
Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:
- Per maža vaisto dozė – reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis.
- Vaikas netekęs perd daug skysčių ir per mažai jų gauna;
- Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos – nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnų.
Kada reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui?
- Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas – ypač jei taip yra kai jau temperatūra nukritusi.
- Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
- Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti;
- Prasideda traukuliai;
- Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.
Daugiau informacijos apie naujagimių ir kūdikių temperatūras, jų teisingą matavimą bei tinkamą termometro pasirinkimą klausykite neonatologijos bei vaikų ligų gydytojos rezidentės, tėvystės programos „Sklandi pradžia“ lektorės Elena L. Bukauskienė bei tinklaraščio „Mažas Didelis Gyvenimas“ autorės Miglės Rimeikės pokalbio įraše čia: https://www.instagram.com/p/CQLXH0Djvp9/.
Ieškote daugiau informacijos? Prisijunkite prie tėvystės programos būsimiems ar ką tik mažylio susilaukusiems tėvams: https://mazasdidelis.lt/sklandi-pradzia/.
Susiję straipsniai
