Daugelis mamų sėkmingai maitina kūdikius krūtimi iki pusės metų. Kai kurios net ir paprasto vandens neduoda. Atrodytų idealios sąlygos apsaugoti mažylį nuo bet kokių užkrečiamųjų žarnyno infekcinių ligų, bet ar visiems tai pavyksta? Kodėl net ir kelių mėnesių motinos pienu maitinami kūdikiai vis tik atsiduria vaikų ligoninėje užkrečiamųjų ligų skyriuje?
Gamtos sukurta apsauga nėra šimtaprocentinė
Kiekvienais metais Lietuvoje yra užregistruojama apie 20 tūkst. Žmonių, susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis. Apie 10 tūkst. suserga bakterijų sukeltomis infekcijomis, apie 10 tūkst. virusų sukeltomis infekcijomis.
Gydytojai perspėja, kad jauniausius vos kelių mėnesių pacientus dažniausiai užpuola virusinės žarnyno infekcijos. Vienos populiariausių – rota ir nora virusinės infekcijos. Profesorius Vytautas Usonis sako, kad žindymas higienos prasme yra saugiausias kūdikio maitinimo būdas, nereikia buteliukų, žindukų, rūpintis vandens kokybe. Bet ir visa tai neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos: ,,Mokslininkai seniai nustatė, kad motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios puikiai įtakoja kūdikio žarnyno funkcinį pajėgumą. Piene taip pat yra antikūnų, apsaugančių vaiko žarnyną. Tačiau net tokia gamtos suskurta apsauga vis tik nėra šimtaprocentinė.“
Daugiausia užsikrečia maži vaikai
„Dažniausias tarp virusų yra rota virusas, kuris yra labai patogeniškas ir labai pavojingas kūdikiams. Kiekvienais metais užregistruojama apie 3–5 000 naujų virusinių infekcijų atvejų tarp vaikučių iki 3 metų amžiaus“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Ir, kaip keistai beskambėtų, šiuo virusu labai dažnai užkrėsti gali patys mažylio tėvai.
Dažniausiai šio tipo ligos plinta per rankas. Todėl gydytoja higienistė pataria mamoms ypatingą dėmesį skirti savo rankų švarai. Prieš liečiant vaikutį, gaminant jam maistą ar žindant, mamos rankos turi būti ypač kruopščiai paruoštos, t.y., nuplautos. Ant rankų neturi būti nei žiedų, nei apyrankių, negerai ir ilgi nagai. Prieš plaunant rankas žiedus ir apyrankes reikėtų nuimti, nes po jais, kaip ir po ilgais nagais sunku pašalinti galimai esančius patogeninius mikroorganizmus. Mokslininkai tvirtina, kad daugiausia jų būna ant rankų. Todėl nepakanka šias nusiplauti tik po tekančiu vandeniu. Būtinai reikia naudoti ir muilą. Svarbi net rankų muilavimo trukmė.
Du eilėraščiai – ir rankos švarios
Kaip tinkamai nusiplauti rankas, pataria G. Zagrebnevienė: ,,Pirmiausia rankos yra sudrėkinamos vandeniu ir muiluojamos apie 20 sekundžių. Jeigu laikrodžio neturime, sudainuokite visiems gerai žinomą iškilmių posmą ,,su gimimo diena“. Du kartus. Tai maždaug ir bus 20 sekundžių trukmė. Nusiplovus rankas reikia jas nušluostyti, tai geriausia padaryti su vienkartine servetėle arba popieriniu rankšluosčiu“. Tai ypač aktualu, jei namuose naujagimis, nes ant daugkartinio naudojimo rankšluosčio gali būti užsilikusių kitų šeimos narių mikroorganizmų, patogeninių bakterijų. Be to, ant drėgno rankšluosčio gali būti daug (jie gali daugintis) mikroorganizmų, kurie atsirado prieš tai nusišluostant rankas.
Maitinančioms kūdikius krūtimi patariama po tekančiu vandeniu nuplauti ir krūtį, ją nusausinti taip pat vienkartine servetėle ar popieriniu rankšluosčiu. Pasak specialistės, tik laikantis pagrindinių higienos taisyklių įmanoma apsaugoti savo mažuosius nuo užkrečiamųjų žarnyno infekcinių ligų.
Nepageidaujamas „pasimatymas“
Ir visgi, jeigu nepavyko mažylio apsaugoti ir vieną dieną staiga jis ėmėm vemti, viduriuoti, profesorius Vytautas Usonis iš pradžių pataria kiek įmanoma dažniau pagirdyti kūdikį specialiai paruoštais druskiniais tirpalais (jų galima įsigyti vaistinėje). Jei minėti simptomai nesiliauja, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.
O kol mažyliai sveiki, medikai primygtinai ragina rūpintis visos šeimos narių higiena. Kai namuose naujagimis, visi privalo plauti rankas kur kas dažniau ir rūpestingiau. ,,Pati efektyviausia profilaktinė priemonė – higiena, – teigia profesorius. – Tačiau labai svarbu pasakyti, kad net ir itin kruopščiai laikantis higienos normų šeimoje, virusinių žarnyno infekcijų grėsmė išlieka. Ji išlieka bendraujant su artimaisiais, pavyzdžiui, lankyti atvykusiais giminaičiais, taip pat išėjus su kūdikiu į viešas erdves.“
Todėl reikėtų būti pasiruošus vaiką apsaugoti. Artimuosius iš pradžių palydėti į vonios kambarį nusiplauti rankas ir paklausti, ar tuo metu patys yra visiškai sveiki. O išėjus į miestą ir prireikus vaikui pakeisti sauskelnes (net ir viešoje motinos ir kūdikio patalpoje), profesorius pataria būtinai su savimi turėti paklotą, ant kurio guldysite vaiką. Pakloto reikia ir tam, kad iškritus mažylio žaisliukui ar žindukui būtų kuo mažesnė rizika kontaktuoti su gausybe ten esančių virusų. Nors gydytojas pripažįsta, kad tikrai neįmanoma, o ir nereikia kūdikiui sudaryti visiškai sterilios aplinkos, būtina žinoti, kad, kol mažylio imunitetas vystosi, viešose vietose tikimybė užsikrėsti mažam vaikui visada yra didesnė. Ir tik atsakingai elgdamiesi tėvai gali sumažinti tikimybę nepageidaujamam „pasimatymui“.
Žarnyno užkrečiamųjų ligų išvengsite patys ir apsaugosite kūdikį, jeigu:
-
-
- Prieš kiekvieną kūdikio maitinimą (krūtimi irgi) nusiplausite rankas po tekančiu vandeniu ir ne trumpiau kaip 20 sek. jas muiluosite.
- Krūtį prieš maitinimą irgi nuplausite po tekančiu vandeniu ir nusausinsite vienkartine servetėle.
- Šeimos nariai rūpestingai plaus rankas, naudosis asmeniniais rankšluosčiais.
- Maistą kūdikiui gaminsite iš termiškai apdorotų produktų.
- Pieno produktus pirksite tik iš patikimo tiekėjo (prekybos centrų). Nenaudosite nepasterizuoto (bent iki 70 laipsnių pakaitinto) ,,kaimiško“ pieno.
- Žalią žuvį ir mėsą, ypač paukštieną, bei kiaušinius šaldytuve laikysite izoliuotai nuo kitų produktų, o sudėjusios juos į šaldytuvą, nusiplausite rankas.
- Pagamintą maistą suvartosite per 2 val.
-
-
Susiję straipsniai
