Dviejų berniukų mama Justina Norkūnienė dalinasi patirtimi, kaip sūnelius lavina pasinaudodama jų manija automobiliams. Šeima gyvena Norvegijoje.
Aplink vien vyrai
Atrodo, tik vakar stačiau miestą iš smėlio ir pušies spyglių, paremdama pagaliukais ir kankorėžiais, o dabar tai padedu daryti savo vaikams. Pradėti tikriausiai reikėtų nuo to, kad augau Dzūkijoje su dviem broliais, ir dauguma mano draugų buvo berniukai, su jais man puikiai sekdavosi sutarti. Dabar pati auginu du sūnus: Eriką ir Vytį. Giminėje – vien vyrai, kartais, imituodama gaisrinės pagalbos sirenas ir bėgdama į įvykio vietą, galvoju, ką šiuose namuose veiktų mergaitė?
Manija technikai
Mano vaikų manija technikai prasidėjo, jiems sulaukus metukų, kai visi žaislai ir daiktai, gulintys ant grindų, tampa išnagrinėti ir neįdomūs, žiemos vakarai – tamsūs ir nuobodūs. Vaikai vis prašydavo pasėdėti automobilyje, pasukioti vairą, pajunginėti valytuvų ar posūkio rankenėles, išspaudydavo visus surastus mygtukus.
Pradėjome statyti medinių kaladėlių bokštus, kurie virsdavo automobilių garažais, zoologijos sodas tapdavo ferma, kurioje pilna technikos, o gyvūnai lieka antrame plane. Lego kaladėlės susikonstruodavo į automobilių stovėjimo aikšteles.
Pastebėjau, kad jei žaidimai sukasi apie automobilius, jie berniukams tampa įdomūs ir įtraukiantys. Štai bekepdama blynus ir vėl girdžiu: „Mama, avarija, greičiau junk sireną. Mama, ateik, pažiūrėk, kaip apvirto traktorius, greičiau kviesk kraną“.
Jeigu vaikams to reikia…
Pamažu vaikų susidomėjimas automobiliais ir traktoriais įtraukė ir mus. Taip kasdien sugalvojame kažką naujo, panaudodami viską, ką randame.
Stengiamės nepirkti vaikams naujų žaislų, mašinas perkame dėvėtas (jeigu jos yra įdomios ir vaikai jų labai nori), kartai tėčiui tenka jas sutaisyti. Naujus automobilius vaikai gauna per gimtadienius. Taip po truputį vaikai sukaupė gausybę mašinų.
Mašinos moko spalvų, skaičių ir motorikos
Su vyresniuoju sūnumi mokomės skaičiuoti ir pažinti spalvas dėliodami mažas mašinytes. Vaikas žaisdamas mokosi apie automobilio detales ir apie tai, kokias funkcijas jos atlieka. Tarkime, statėme superautomobilį iš sauskelnių dėžių, vaikas turėjo įvardinti, ko automobiliui reikia (lempų, stogo, ratų, kėbulo). Mažasis brolis smagiai padėjo nudažyti naująją transporto priemonę.
Mažasis sūnus lavina smulkiąją motoriką, išiminėdamas ir atgal sudėliodamas mažus modeliukus iš tėčio sukonstruotos lentynėlės.
Vienas iš smagiausių užsiėmimų vaikams yra piešimas guašu ant pasirinkto automobilio. Dažome skirtingų automobilių ratus ir stebime kaip skiriasi jų paliktos ratų vėžės.
Mašinos lavina vaizduotę
Norėdami išlaikyti vaikų dėmesį ilgesnį laiką, kuriame situacijas, žaidžiame strateginius žaidimus.
Vienas smagiausių žaidimų, kai vaikų pasirinktos transporto priemonės padaro avariją, tada kviečiama mama, kuri būtinai turi atskubėti, įjungusi garsinį signalą.
Diskutuojame, kodėl tai įvyko, kaip galime pagelbėti, ką daryti, kad kitą kartą to išvengtume. Tokios kuriamos situacijos lavina vaiko vaizduotę, padeda sugalvoti tolesnę žaidimo seką.
Vėliau automobilius vežame į autoservisą, vaikai pasiėmę atsuktuvus bando pakeisti padangas ar kažką atsukti. Varžtų ir veržlių sukimas rankomis ir atsuktuvais, sujungiant skirtingas detales, įsodinant keleivius ir vairuotojus lavina vaikų motorinius gebėjimus.
Automobiliai moko ir gražaus elgesio!
Norėdami išvengti ginčų ar pakelto balso, į kasdienines situacijas irgi bandome įtraukti automobilius. Pavyzdžiui, kartais vaikai spyriojasi ir nenori eiti praustis, tada leidžiame į vonią (automobilių plovyklą) atsinešti mašinų, kurias galima išmuiluoti, nuplauti, išdžiovinti.
Nenorėjimą valytis dantų irgi teko paversti žaidimu. Radome dantų šepetėlių su automobiliais ir sukūrėme istoriją, kaip šepetėlis važiuoja į tamsų burnos tunelį, ten bando pašalinti susidariusias kliūtis. Nors tai skamba juokingai, mūsų vaikams veikia puikiai.
Ratuotai vaizduotei nėra ribų
Žaidžiame ir tokius žaidimus, kaip vaikščiojimas ant skirtingų paviršių – kruopų, žirnių. Tačiau į visus žaidimus netikėtai įsitraukia technika, štai, žiūrėk, jau ekskavatorius kasa žirnius, o sunkvežimis veža ryžius. Berniukus bandau įtraukti ir į kasdienius darbus, tokius kaip daržo sodinimas ar laistymas, tačiau tai savaime tampa ridikėlių derliaus parvežimu su didele priekaba arba sodinukų iškasimu, nes tai trukdo kelio tiesimui.
Dažnai statome ir griauname kelius, tai darome iš visko: kartono, spalvoto popieriaus, šiaudelių, įvairių pakuočių, pirktų kelio detalių. Įtraukiame kelio ženklus ir eismo dalyvius (lego figūrėles, gyvūnėlius), tai padeda vaikui suprasti, kaip reikia elgtis kelyje. Keliaudami su dviračiu visada turime sustoti degalų įsivaizduojamoje degalinėje, dažniausiai tai būna kanalizacijos šulinio dangtis. Taip pat turime padaryti nors vieną įsivaizduojamą eismo įvykį įvažiuodami į griovį, tada kviečiame techninę pagalbą, kuri ištempia dviratį.
Mašinas perkame limituotai
Vaikams augant, auga ir norai, norimi automobiliai tampa brangesni, o ir parduotuvėje nėra lengva praeiti žaislų skyrų. Įėjus į parduotuvę jau girdi – šito noriu, šitą turiu, ir atėjus šventei vaikai gali išsirinkti po vieną norimą žaislą, kurį mes arba kiti nuperka. Kaip ir su visais vaikais, tenka ir pasipykti, tenka pasirodyti ir Netvarkos nykštukui, kuris pasiima dalį automobilių, nes fiziškai visų paimti negali, bet vaikai greitai atranda kitus slaptus garažus iš kurių traukia pamirštas mašinas, stato tramplinus, tad imituojamas mašinų burzgimas nenutyla.
Su automobiliais galima žaisti ir kieme
Daug laiko praleidžiame kieme bet kuriuo metų sezonu, automobilių ir traktorių priekabos puikiai veža sniegą, lapus, smėlį, akmenis. Išvažinėja visas atsiradusias duobes ir balas, tai skatina gamtos pažinimą, pojūčius.
Vaikų meilę technikai skatina ir mūsų gyvenamoji aplinka, mes gyvename netoli garažų, čia dažnai atvažiuoja įvairi technika, kurios pavadinimų tenka pasiklausti tėčio. Kai vaikai mokėsi vaikščioti, mes kasdien eidavome apžiūrėti netoliese stovinčių traktorių, ekskavatorių ir kitos technikos.
Daiktai, rūbai, aksesuarai
Vaikų susidomėjimą automobiliais šiek tiek skatiname ir mes. Pavyzdžiui, dėvėtų drabužių parduotuvėje esu nupirkusi vaikams automechanikų kombinezonus. Vaikai mėgsta mašinyčių aksesuarus kepurėse, pakabukus ant kuprinių. Nuperkame vaikų automobiliams priedų, tokių kaip garsinis signalas, sirena, žybsinčios lemputės posūkiams, reikalingi įrankiai ir kempinė plovimui.
Taip ir gyvename mažų ir didelių, sukurtų ir sumeistrautų automobilių apsuptyje. Nebestebina randami automobiliai ant tualetinio popieriaus rulonėlio, kriauklėje, batuose, virtuvės stalčiuose ar spintelėse. Kiekvienas mūsų rytas prasideda nuo technikos išvarymo iš garažų. Kiekviena diena baigiasi mamos kurta dainele apie mažą žalią traktoriuką ir stipriai kumštukuose spaudžiamomis mažomis mašinytėmis.
Meistriukų kasdienybė:
„Mamos žurnalas“
