Kaip pakelti vaiką nuo sofos ir „užkrėsti“ jį sportu? Pataria psichologė

Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, laimingivaikai.lt

Vaikų psichologei Mildai Karklytei-Palevičienei teko skaityti pranešimą, kokią naudą sportas duoda ne tik vaiko kūnui, bet ir jo charakteriui, jo asmenybės formavimuisi.

Ta nauda didžiulė, tik ką daryti, kad moksleiviai jau nuo pradinių klasių pradeda nebenorėti eiti į kūno kultūros pamokas? Prieš „fizinį“ staiga suskausta galvas, pilvus, kojas, rankas…

Kaip motyvuoti vaiką judėti, būti aktyvų?

Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, laimingivaikai.lt

Nuo sporto atgraso lyginimas su kitais

Žmogų nuo kokios nors veiklos labiausiai atgraso nesėkmės. Jauną žmogų – tuo labiau. Jei nesiseka nubėgti tiek, kiek liepia mokytojas, sugauti kamuolio, nušokti į aukštį, vaikas ima vengti fizinio lavinimo pamokų. Mes suvokiame, kad ugdymo metodai, kurie tiko prieš trisdešimt metų, šiuolaikiniams vaikams nebetinka.

Didžiausia klaida – lyginti vaiką su kitais, o ne su juo pačiu. Tavo klasės draugas nubėgo greičiau, jis geresnis už tave. Tik profesionaliame sporte yra svarbūs rezultatai, konkurencija. Mėgėjiškame sportavime kur kas svarbiau asmeninis tobulėjimas, džiaugimasis tuo, ką darai, ir įdėtos pastangos.

Sportas vaikams patinka, jei dar nėra susikurta negatyvių asociacijų. Maži vaikai juda kruta, jiems reikia daug judėjimo. Mažiukai visur nori dalyvauti. Darželyje labai retai kuris vaikas nenorės žaisti kamuoliu, dalyvauti futbolo varžybose ar važinėti dviratuku. Matyt, nenoras judėti atsiranda vėliau, jau mokykliniais metais.

Vienas būrelis kūnui

Kai kurie tėvai laikosi nuostatos, kad vaikas turi lankyti bent vieną būrelį, kuris būtų skirtas kūnui. Šalia muzikos, keramikos, ar robotikos būrelio turėtų būti ir toks, kuris susijęs su judėjimu. Aš pritariu šiai nuomonei, nes judėdamas vaikas gauna daug naudos. Svarbu vaikui suprantamai motyvuoti, kam to reikia. Mažas vaikas gali nesuprasti, kodėl taip svarbu, kad jis būtų gražios laikysenos.  Bet, pavyzdžiui, berniukas puikiai supras, kad sportuodamas jis taps stipresnis ir turės daugiau energijos žaisti kieme su draugais futbolą. Reikia rasti tokių motyvų, kurie vaikui aktualūs. Jei berniukas svajoja tapti policininku, gaisrininku ar astronautu, galima paaiškinti, kad tai labai sportiškos profesijos, joms reikalingas stiprus ir išlavintas kūnas. Juk kaip policininkas pagaus nusikaltėlį, jei nemokės greitai bėgti?

Mergaitėms svarbus grožio motyvas, bet nebūtina stereotipiškai aiškinti, kad sportuodama būsi lieknai ir grakšti. Yra tokių mergaičių, kurioms kur kas svarbiau karstytis po medžius negu gražiai atrodyti. Joms galima rasti kitokių argumentų, kad sportuodamos jos bus dar vikresnės. Mergaitei, kuri mėgsta rankdarbius, suprantamas argumentas būtų tai, kad sportuojant sustiprės nugara ir neskaudės, jei kelias valandas sėdės prie mezginio ar dėlionės.

Renkant fiziškai aktyvų būrelį, reikia atsižvelgti į vaiko nuomonę, kas jam labiausiai patinka. Jei vaikui patinka šokti, nereikia jo versti lankyti futbolo. Vieniems labiau prie širdies komandiniai žaidimai, kitiems individualios sporto šakos.

Galima leisti išbandyti ne vieną sporto būrelį, juk visur yra bandomosios treniruotės. Reikėtų skirti laiko pasirinkti mėgstamą veiklą, bet pasirinkus nemesti po kelių užsiėmimų.

Ko moko sportas

sportas

Ingos Deksnės nuotr. www.indexphotography.lt

Vienas iš svarbiausių dalykų, ko vaikai išmoksta sportuodami, – tai kantrybė.

Juk reikia išmokti teisingos technikos, perprasti žaidimo taisykles ir gerinti savo rezultatus. Reikia ir prakaito pralieti, ir kartais raumenų skausmą iškęsti. Bet kai vaikai supranta, kodėl reikia tai daryti, jie tai daro su užsidegimu. Kantrybės moko net ir paprasti žaidimai – visiems rekomenduoju namuose padaryti kliūčių ruožą, kurį turėtų įveikti visi šeimos nariai. Vaikas turi kantriai išlaukti savo eilės, kol įveiks kliūtis broliukas ar tėtis, nes tik tada ateis jo eilė.

Sportas moko vaikus būti komandiškus, bendradarbiauti su kitais. Juk jei vaikas žais nesilaikydamas bendrų taisyklių, jo komanda nelaimės. O jei netyčia pataikė kamuoliu draugui į veidą, galima išsiaiškinti konfliktą be pykčio, susitaikant. Tos savybės labai pravers gyvenime bet kokioje veikloje.

Dar vienas svarbus dalykas, kuris ugdomas sportuojant, – tai nepasiduoti, nenuleisti rankų, siekti vis daugiau. Ne viskas pavyksta iškart. Labai svarbu suaugusiesiems palaikyti vaiką. Pavyzdžiui, sakyti, kad nieko tokio, jei šį kartą nepasisekė, bet tikrai pasiseks, jei daugiau pasitreniruos. Nesėkmė aiškinama ne tuo, kad vaikas blogas, negabus. Nesėkmė skatina tik dar daugiau treniruotis ir dar labiau pasistengti.

Mes turėtume būti lyginami tik patys su savimi. Pavyzdžiui, aš vakar nubėgau per 3 minutes, o šiandien jau per 2 minutes ir 40 sekundžių. Mano rezultatas net 20 sekundžių geresnis. Toks mąstymo modelis persikelia į gyvenimą. Aš esu vertingas nepriklausomai nuo to, kaip man sekėsi nubėgti ar nušokti. Vėliau, jau užaugus, nepriklausomai nuo to, kokią mašiną turiu, kiek uždirbu ir ką dirbu.

Tėvų dėmesys 

Jeigu yra galimybių, retkarčiais stebėkite vaiko sportinio būrelio užsiėmimus. Arba bent pakalbėkite su treneriais, kaip sekasi, kokią pažangą daro vaikas, kokių įdomesnių nutikimų įvyko. Galbūt kažką įdomaus sužinosite apie savo vaiko charakterio savybes, kurių iki tol nebuvote pastebėję. Labai vertinga domėtis vaiko veikla, taip mes parodome, kad mus svarbus jo pasaulis. Vaikas supranta, kad svarbūs ne tik pasiekti rezultatai, bet pats procesas.

Apkūnūs negali sportuoti?

Dabar pastebima tendencija, kad atsiranda daugiau apkūnių vaikų. Atrodo, užburtas ratas – kad sulieknėtum, reikia sportuoti, bet stambiam žmogui sportuoti sunku. Aš pati vaikystėje lankiau meninę gimnastiką ir dabartiniu požiūriu suprantu, kad buvau pakankamai lieknas vaikas. Bet ten jaučiausi stora ir dėl to kompleksuodavau. Vieną dieną į gimnastiką atėjo tikrai stambi mergina, užsivilko triko, pasiruošė treniruotei. Visos mergaitės ėmė iš jos juoktis, ir po kelių treniruočių apkūnioji mergaitė dingo. Kiekvienas iš mūsų geriau nedarysim kažko, negu jausimės nevykę.

Jeigu apkūnus vaikas greitai uždūsta bėgdamas, ieškokite veiklų, kur didelė kūno masė ir fizinė galia yra privalumas. Tokių veiklų tikrai nemažai – imtynės, disko metimas, sunkioji atletika… Kūno sudėjimas tikrai neturėtų būti kliūtis sportuoti. Prisiminkite parolimpiečius, kurie, turėdami rimtų fizinių negalių, pasiekia puikių rezultatų, apie kuriuos dažnas sveikasis negali nė pasvajoti.

sportas

Linos Ruškytės nuotr.

Tėvai sportuoja kartu

Pastaraisiais metais plinta labai gera mada – būti sportiškiems. Tai rodo masinės dviračių varžybos, maratonai ir pusmaratoniai, šeimų ėjimo dienos ir t.t. Miestuose zuja elektriniai paspirtukai, dviračiai, parkai pilni riedutininkų ir riedlentininkų. Gyvenimo būdas aktyvėja.

Sportuojant būna mažiau irzlumo, konfliktų negu prasėdėjus visą dieną prie kompiuterio.

Kai mes jaučiame, kad reikia vaikus atitraukti nuo ekranų, tai gali nebebūti lengva. Reikia motyvuoti, kad veikla būtų tikrai įdomi. Vieniems tai gal bus ėjimas į žygį, kitiems paslėpti lobį ir jo ieškoti, tretiems ieškoti gyvai internete matytų augalų.  O galbūt nuo ekrano atplėš pasiūlymas dviračiais važiuoti nusipirkti ledų? Tai kur kas geriau negu tuos ledus valgyti sėdint namuose.

Galima išeiti į artimiausią stadioną pažaisti futbolą, į vandens parką paplaukioti baseine, nusileisti nuo vandens kalnelių. Arba šeimoje daryti pritūpimų iššūkį – kiekvieną vakarą kiekvienas daro po kažkiek pritūpimų. O gal lauke 10 kartų apibėgti aplink namą. Svarbu viską daryti galimybių ribose ir mažais žingsneliais eiti į priekį. Jeigu išsikelsime sau per didelį fizinį iššūkį, tikėtina, kad labai greitai vėl nieko nebedarysite.

Sportinis inventorius

Jei namuose matomoje vietoje padėtas kamuolys, vaikai jį griebs ir bėgs į lauką pamėtyti. Jei atostogaudami kaime nusivešite badmintono raketes, tikrai bus norinčių pažaisti badmintoną. Skraidanti lėkštė, šokdynė, paprasčiausia guma – visas šis sportinis inventorius kainuoja labai nedaug, bet įkvepia idėjų aktyviai leisti laisvalaikį. Net paprasčiausia kreidelė, su kuria ant asfalto galima išpiešti klases, gali įtraukti vaikus į smagią veiklą. Kartais kuo mažiau daiktų, tuo didesnis vaikų kūrybiškumas.

Vaiko požiūrį į fizinę veiklą formuoja tėvai savo pavyzdžiui. Tėtis ir mama, reguliariai lankantys sporto klubą, perduoda vaikui gyvenimo modelį, kad tai daryti smagu ir verta. O ką kalbėti, jei tėvai kartu su vaikais užsimauna riedučius ar pačiūžas. Sportavimas kartu vaikams teikia nepaprastai daug džiaugsmo.

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 2 = aštuoni

Kitos temos: