Vaikai pasiilgo lauko, o geriausia priemonė aktyviai veiklai – dviratis. Konsultuoja „Strakaliukas vaikams“ trenerė – kineziterapeutė Roberta Zarembienė.
Odė dviratukui
Kineziterapijos specialistai pataria vaikams važinėtis dviračiu dėl to, kad tai smagu ir labai naudinga. Dviratis yra puiki pagalbinė priemonė vaikui smagiai išlaikyti kūno pusiausvyrą, lavinti koordinaciją ir kūno raumenis, orientuotis aplinkoje, pajusti savarankiškumą bei nugalėti baimes kristi.
Važinėjant dviračiu aktyvinama kraujagyslių sistema, stiprinamas širdies raumuo.
Vaikui fiziškai sportuojant, širdis daug geriau išstumia reikiamą kiekį kraujo bei greičiau atsigauna po krūvių. Todėl bet koks fizinis krūvis (bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, riedučiais ir t.t.) formuoja puikią sveikatą ir poreikį nuolatos judėti.
Kada geriausia pradėti mokyti važiuoti dviračiu?
Patartina pradėti lavinti pusiausvyrą nuo 18 iki 36 mėnesių. Geriausiai pradėti tada, kai vaikas ima vaikščioti. Vaikas turi pats pasiruošti, bandyti pats atsisėsti ant dviračio sėdynės, paskui apžergęs dviratį imti bėgioti, kol galiausiai jau važinės iškėlęs kojas į orą. Vėliau vaikas nesunkiai išmoks važiuoti dviračiu su pedalais. Toks raidos procesas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir pasiruošimo.
Sporto medicinos specialistai sako, kad svarbu tinkamai pritaikyti dviračio parametrus pagal vaiko amžių ir ūgį. Tinkamai parinkus, galima išvengti per didelių apkrovų, nemalonių padėčių, kai raumenys neatlieka savo funkcijos.
Kaip išrinkti tinkamą dviratį vaikui?
Pirmiausia vaiko dviratis neturi būti nei per mažas, nei per didelis. Jeigu dviratis bus per mažas, vaikas gali kūprintis ir važiuoti sulenktomis kojomis. Taip važinėjant ilgesnį laiką, varginama vaiko nugara (susidaro netinkama laikysena) ir kojos (ypač apkraunami kelių sąnariai). Vaikai turi siauresnį regėjimo lauką, todėl atsiranda papildomos rizikos. Vaikas ant dviračio turi sėdėti kuo statesnėje padėtyje.
Tik patogi ir kuo vertikalesnė vaiko sėdėjimo padėtis leis vaikui matyti aplinką ir užtikrins saugų važiavimą dviratuku.
Jeigu dviratis vaikui bus per didelis ir sėdynė per aukšta, jėga viršutinei kojų sričiai sumažėja, o apatinių galūnių raumenų ilgis bus didesnis, jaučiamas tempimas.
Jaučiamas ir šlaunies užpakalinės dalies raumenų, blauzdos raumenų ir užpakalinėje kelio sąnario dalies tempimas. Dėl per toli vairo esančios sėdynės įsitempia rankų raumenys, didesnis krūvis tenka nugarai, dėl ilgesnio važiavimo tokioje padėtyje jaučiamas nuovargis ar net skausmas. Padidėja ir traumų rizika, nes vaikai važiuodami per dideliu dviračiu gali nukristi.
Todėl labai svarbu pasirinkti dviratį, kurio konstrukcija tinka vaikui pagal amžių ir fizinį išsivystymą. Vaikams, visai neseniai sėdėjusiems vežimėlyje (nuo 1 iki 3 metų), puikus pasirinkimas būtų balansiniai dviračiai (be pedalų) bei triračiai. Balansiniai dviračiai moko vaikus išlaikyti pusiausvyrą ant dviratės transporto priemonės, kad vėliau galėtų lengvai persėsti ant tikro dviračio su pedalais. Balansinių dviračių yra visokių dydžių, todėl reikėtų parinkti tinkamą pagal vaiko ūgį. Renkantis balansinius dviratukus vaikams, svarbu, kad vaikas tvirtai stovėtų visa pėda ir tarpkojis siektų sėdynės aukštį, – taip vaikas jausis saugus. Triračiai, t.y stabili ir lengvai valdoma konstrukcija, geriausiai tinka mokytis tinkamai minti pedalus ir laikyti vairą.
Nuo 3 iki 6 metų vaikams rekomenduojama keturių ratų dviračiai.
Šiuo amžiaus tarpsniu jie tampa aktyvūs ir gauna galimybę visiškai savarankiškai važinėtis dviračiu su pedalais. Todėl ant dviračio yra sumontuoti pripučiami ratai su kameromis ir papildomais (mokymo) ratukais. Kol vaikas mokosi važinėti ant dviejų ratų, jie neleidžia kristi ant šono, jei prarandama pusiausvyra. Be to, dviračiuose dažnai įrengtos apsaugos ant vairo (nuo galvos sumušimo), grandinės apsauga. Rėmas pažemintas, kad būtų lengviau užlipti ant dviračio ir apsisaugoti nuo smūgio.
Kita dviratukų grupė yra skirta vaikams, kurių ūgis 115–155 cm (6–13 metų).
Ūgtelėjusiems vaikams dviračio šoninių ratų nebereikia, ir jie yra panašūs į suaugusiųjų dviračius, tik mažesni ir lengvesni. Atsiradus didesniam ratų skersmeniui, prisideda naujų funkcijų: daugiau pavarų, rankiniai stabdžiai, kartais amortizuojanti šakė.
Perkant dviratį vaikui labai svarbu atsižvelgti ir į vaiko norus. Patinkantis dviratukas taps neatskiriamu laisvalaikio žaislu, privers vaiką, o kartu ir visą šeimą daugiau laiko praleisti lauke, gryname ore.
„Mamos žurnalas“
