Vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami ant grindų – čia jiems patogu konstruoti, dėlioti dėliones. Tėvai turi stebėti, kad vaikai nesėdėtų W poza (varlyte), nes tokia laikysena kenkia stuburo, kojų, laikysenos vystymuisi.
Pataria:
Lina Dumbliauskienė, pedagogė, „Family Lab Academy“ kūrybinių veiklų mokytoja
Brigita Šimaitytė, „Family Lab Academy“ kineziterapeutė
Tam, kad išvengtume žalingų pasekmių, reikia taisyti vaiko sėdėjimo padėtis, taip palaipsniui ugdant įprotį atsisėsti sveikatai naudingesnėje poza.
Pirmiausiai reikia atsakyti, kodėl vaikas sėdi tokioje padėtyje?
Kai kurie vaikai gali pradėti sėdėti W poza paprasčiausiai dėl patogumo, ypač kai iš šliaužimo ir ropojimo padėties pereina į sėdimąją padėtį. Tai yra greitas ir lengvas perėjimas į sėdėjimą, nereikia tiesti kojų į priekį ar sukti liemens. Juk triratis yra daug lengviau balansuojamas, nei dviratis, turintis tik du ratus. Taip yra todėl, kad du triratuko gale esantys ratai suteikia didesnį ir stabilesnį atramos pagrindą. Sėdėjimas W poza vaikui suteikia daugiau stabilumo (kaip važiavimas triratuku), tačiau neleidžia sukti liemens, aktyviai judėti visu kūnu, keisti svorio centro, pasiekti toliau esantį daiktą, žaislą. Kai vaikai žaidžia sėdėdami kitokiose padėtyse, jie mokosi kontroliuoti bei sukinėti liemenį. Šie įgūdžiai reikalingi tam, kad vaikas tobulintų savo motorinius gebėjimus, lavintų pusiausvyrą ir koordinaciją.
Kaip sėdėjimas W forma neigiamai veikia vaiko kūną?
- Viena didžiausių problemų – ilgalaikiai stuburo pakitimai.
- Mažina stuburą stabilizuojančių raumenų darbą.
- Trumpėja ir įsitempia užpakaliniai šlaunų, pritraukiamieji, vidiniai sukamieji bei blauzdų raumenys, tokiu atveju pėdos sukasi į išorę, o keliai į vidų ir taip ateityje gali susiformuoti X formos kojų deformacijos.
- Gali sukelti nepatogumų einant ir bėgant.
Kaip taisyklingą sėdėjimo pozą paversti žaidimu?
Taisyklingas sėdėjimo pozicijas galime paversti žaidimu, kad vaikui jos primintų smagią veiklą, taip vaikai net žaisdami gali naudoti patogaus sėdėjimo elementus savo žaidimuose:
- Kojų sudėjimas krepšeliu – kai parodome, kaip kojos sudedamos krepšeliu, galime į tą „krepšelį“ mesti kamuoliuką, paploti, jog šis neišriedėjo.
- Kamuolio ridenimas – kojos ištiestos į šonus ir ridenamas kamuolys į draugo kojų vidurį. Taip pat galima, sėdint ant popieriaus lapo, apipiešti kojų kontūrą ir jį dekoruoti kreidelėmis ar kitomis piešimo priemonėmis.
- Klūpėjimas-tupėjimas. Tam, kad paskatintume vaiką atsiklaupti, galime imituoti buldozerius, kurie su keliais stumdo įvairius daiktus. Tam, kad vaikas atsitūptų, galime imituoti įvairius gyvūnus, pvz., krabo eiseną, zuikio šuoliavimą.
- Sėdėjimas šonu (vis pakeičiant puses).
- Gulėjimas ant pilvo. Gulint ant pilvo patogu žaisti ar piešti. Vaikui atliekant užduotis pasirėmus ant rankų, teigiamai veikiamas peties stabilumas ir stiprinamos rankos.
Rekomendacijos:
- Jei vaikas paprašytas neištiesia kojų arba yra įsijautęs į veiklą, o jūs nenorite veiklos trukdyti, – pakutenkite padukus, tuomet vaikas natūraliai, norėdamas išvengti kutenimo, išties kojytes į priekį.
- Patys suaugusieji, žaisdami su vaiku, gali sėstis į tinkamas sėdėjimo pozas, taip primindami vaikui, kad ir vaikas gali atsisėsti taip pat, kaip ir mama ar tėtis.
- Ragindami vaiką įprasti sėdėti taisyklingose padėtyse, rekomenduojama naudoti švelnius ir teigiamus priminimus. Užuot sakius, „kaip tu čia sėdi, sėdėk gražiai“, reikėtų sakyti: „Prašau atsisėsti krepšeliu“, „Prašau ištiesti kojas į priekį“, „Kai sėdėsi taisyklingai, būsi stiprus ir sveikas!“
Kodėl svarbu tėvų įsitraukimas į vaiko veiklas?
Taisyklinga laikysena nebūna įgimta, ji formuojasi vaikui augant ir vystantis, nuo pačių pirmųjų gyvenimo metų. Vaiko raumenys yra silpni ir greitai pavargsta, ypač ilgiau būnant vienoje padėtyje, todėl svarbu mokyti vaiką taisyklingai sėdėti, vis keisti sėdėjimo poziciją. Labai svarbu, kad tarp sėdimų žaidimų vaikai aktyviau pajudėtų, pasivaikščiotų po kambarį, padarytų mankštelę, kad visi kūno raumenys išsijudintų.
Pats vaikas dar neturi įgūdžių atlikti mankštos judesius pats ar atsisėsti į tinkamą sėdėjimo pozą, tad turime vaiką stebėti, mokyti tinkamu pavyzdžiu. Jei matote, kad vaikas ilgai žaidė nejudėdamas, pakvieskite mažylį pasimankštinti, kartu apibėgti ar greitu žingsniu apeiti kambaryje esančius baldus. Fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių vaiko prigimtinių poreikių, tad svarbu jam skirti tinkamą dėmesį.
