Kalbos lavinimas labai glaudžiai susijęs su bendru mažylio vystymusi, su jo žiniomis apie pasaulį. Daugelis žaidimų, skirtų mąstymui, logikai lavinti, knygų skaitymas ir tiesiog kasdieniai pokalbiai vienaip ar kitaip lavina ir mažylio kalbą. Tačiau yra žaidimų, kurie skirti būtent vien tik vaikų kalbai lavinti.
Kada žaisti
Žaisti šiuos žaidimus galima pakeliui į vaikų darželį ar žaidimų aikštelę, važiuojant automobiliu ar laukiant eilėje pas gydytoją. Specialiai skirti laiko tokiems žaidimams nereikia. Nepamirškite skatinti vaiką klausinėti, o patys atsakydami kartkartėmis specialiai darykite klaidas, kad galėtumėte suprasti, kiek dėmesingas yra mažylis ir kaip gerai jis supranta žaidimo esmę.
Atsakinėjame į klausimus
Stenkitės klausinėti vaiką kaip galima daugiau. Domėkitės jo problemomis, jo kasdieniais įspūdžiais, jo nuomone vienu ar kitu klausimu. Siužetinių žaidimų (su lėlėmis, žvėreliais, mašinėlėmis) metu savo personažo vardu kuo daugiau klausinėkite vaiko personažo. Klauskite, kaip vystysis žaidimas toliau, kur eis ar važiuos dabar vienas ar kitas veikėjas, ką pasiims kartu, kuo apsirengs, ką valgys ir t.t.
Koks būna… Kas būna…
Žaidimą pradėkite žodžiais:
„Minkšta gali būti duona, dar pagalvė, dar minkšta gali būti…“ ir palaukite, kol vaikas sugalvos savo atsakymo variantą. Jeigu mažylis netęsia frazės, tuomet ją užbaikite jūs ir pasiūlykite analogišką variantą – su dar vienu požymiu: bet kokiu kitu arba priešingos reikšmės.
Arba atvirkščiai:
„Kamuoliukas gali būti didelis, mažas, raudonas, žalias, geltonas, guminis, plastmasinis. O dar…“ ir taip toliau apie įvairius daiktus.
Arba taip:
Kas būna apvalus? Kas yra aštrus? Kas skystas? Kas būna ilgas? Kas būna pūkuotas? Kas būna kvadratinis? Kas būna mėlynas? Ir taip toliau…
Kas iš pradžių, kas vėliau
Supažindinkite vaiką su sąvokomis „iš pradžių“ ir „vėliau“. Tai daryti reikia pateikiant paprastus, vaikui suvokiamus gyvenimiškus pavyzdžius, pasitelkiant į pagalbą knygeles, žaidimų korteles. Kai vaikas jau suvoks šių žodžių prasmę, pasiūlykite jam pratęsti tokio pobūdžio frazes:
- Iš pradžių arbatos įpila, o vėliau ją geria;
- Iš pradžių žmogus gulasi miegoti, o vėliau keliasi;
- Iš pradžių lėktuvas pakyla, o vėliau…;
- Iš pradžių paukštis padeda kiaušinį, o vėliau…
Be abejo, kuo mažesnis vaikas, tuo frazių prasmė turi būti paprastesnė, jam lengvai suvokiama. Pasikeiskite vaidmenimis – vaikas pradeda frazę, jūs ją tęsiate.
Kas ką daro
Taisyklės – tokios pat kaip kitų žodinių žaidimų: jūs pradedate, vaikas tęsia, ir atvirkščiai.
Pradžia gali būti tokia:
- Saulutė – šviečia, švyti, šildo, o dar…
- Arbatinis – švilpia, verda…
- Automobilis – važiuoja, birbia, šviečia…
- Sniegas – krenta, tirpsta…
- Katė – bėgioja, vaikšto, laka…
Galite įvardyti du gyvus padarus ar daiktus. Vaikas turi pasakyti jiems abiems bendrą veiksmą:
- Ir varlė, ir zuikutis – šokinėja;
- Ir paukštis, ir musė – skraido;
- Ir sniegas, ir lietus – krenta ant žemės;
Arba daug žodžių, kuriuos vienija tas pats veiksmas:
- Šviečia – saulutė, lempa, žibintas…
- Važiuoja – automobilis, traukinys, dviratis…
- Tirpsta – ledai, ledas…
Kas kur yra?
Iš pradžių galima „nuvykti“ į žodinę ekskursiją po pažįstamas vietas, pavyzdžiui po savo buto kambarius:
- Kas yra mūsų virtuvėje?
- Kas yra mūsų prieškambaryje?
- Kur mūsų namuose stovi televizorius?
- Kur mūsų namuose sudėtos keptuvės?
Vėliau galima leistis į žodinę kelionę:
Mes keliaujame į mišką. Kas auga miške? Kas tupi ant šakos? Kas šliaužia žolėje? Kas slepiasi drevėje? Kur drugelis? Kur lapė? Kur šokuoja zuikutis? Ir t.t.
Vienas – daug…
Jūs pateikiate pavyzdį, nurodydami kelias užduotis, vėliau padarote pauzę ten, kur laukia vaiko atsakymo:
„Stalas – stalai; keptuvė – keptuvės; katė – katės; sūnus – sūnūs; namas – …; burna – …“ ir taip toliau.
Žaidimo variantas: „Stalas – daug stalų, nosytė – daug nosyčių; dukrytė – daug dukryčių…“
Variantas jau mokantiems skaičiuoti vaikams:
„Vienas stalas, du stalai, trys stalai, keturi stalai…“
Sumažinam ir padidinam
Jūs sakote:
„Aš įvardysiu kokį nors daiktą, o tu padaryk jį mažą. Namas – namukas, stalas – staliukas, zuikis – zuikiukas, vilkas – vilkiukas“…
Vėliau vaikas tegu savarankiškai mėgina rasti mažybinę žodžio formą.
Žaisdami stebėkite, kad vaikas kai kurių gyvūnų nepavadintų jų vaikučių vardais, pvz., ne karvė – veršiukas, o karvė – karvytė, ne arklys – kumeliukas, o arklys – arkliukas.
Kam ko reikia
Jūs pasakote žmogaus ar gyvūno pavadinimą, o vaikas vardija, kokio daikto (arba daiktų) jam gali reikėti. (Žaidžiant su vyresniais vaikais galima sutarti, kad reikia įvardinti bent 3 ar 5 daiktus):
- Kirpėjas – žirklės, šukos;
- Paštininkas – krepšys;
- Mokytojas – vadovėliai, rašiklis;
- Pardavėjas – svarstyklės, kasos aparatas;
- Skruzdėlė – pagaliukai, lapeliai;
- Bitė – žiedadulkės, nektaras, avilys;
- Paukštis – šakelės, pūkai (lizdui) ir t.t.
Užduočių sudėtingumą lemia vaiko žinių lygis ir amžius.
Pasakyk kitaip (sinonimai) ir atvirkščiai (antonimai)
Žaidimas pateikiamas pagal jūsų duotus pavyzdžius. Paaiškinkite vaikui žaidimo taisykles, kad esama žodžių, kurie skamba skirtingai, tačiau reiškia tą patį, pavyzdžiui:
- Kietas – tvirtas;
- Liūdnas – nusiminęs;
- Drąsus –narsus;
- Žibėti – spindėti;
- Pykti – niršti;
- Priešas – priešininkas.
Jūs sakote žodį, o vaikas turi pagalvoti, kaip jį pasakyti kitaip.
O esama žodžių, kurie turi priešingą reikšmę:
- Karštis – šaltis;
- Gėris – blogis;
- Draugas – priešas;
- Sveikas – ligotas;
- Kartus – saldus;
- Baltas – juodas;
- Kalbėti – tylėti;
- Juoktis – verkti;
- Uždaryti – atidaryti.
Vėliau keiskitės vaidmenimis su vaiku – tegu jis jums pateikia užduotis.
Patarlės ir priežodžiai
Ant nedidelių kortelių parašykite patarlių ir priežodžių. Kiekviena patarlė rašoma ant dviejų kortelių – vienoje patarlės pradžia, o kitoje – pabaiga. Išdėliokite korteles ant stalo. Sujunkite patarlių puseles savarankiškai, perskaitykite jas vaikui. Pakalbėkite apie patarlės prasmę, ar vaikas ją supranta? Jeigu vaikas netiksliai suvokia vienos ar kitos patarlės esmę, paaiškinkite jam, pateikite paprastus gyvenimiškus pavyzdžius.
Paaiškinkite vaikui, kuo skiriasi tiesioginis patarimas patarlėse nuo perkeltinės prasmės.
Vėliau, kai vaikas atmintinai išmoks keletą patarlių, paskaitykite jam pusę patarlės ir paprašykite vaikučio užbaigti ją iš atminties.
Variantas: savo žodžiais nupasakokite patarlės prasmę ir paprašykite vaiko pasakyti, apie kokią patarlę kalbama.
Pusė žodžio
Jūs pasakote pusę žodžio, o vaikas turi užbaigti. Kartais galimi keli žodžių variantai.
Interviu
Žaidimas moko vaiką pateikti aiškius atsakymus ir teisingai plėtoti dialogą. Šiuo žaidimu dėka galima mokyti vaiką tinkamai sudaryti klausimus, išreiškiant juose pagrindinę mintį. Jūs pasirenkate vaidmenį – rašytojo, sportininko, aktoriaus, knygos ar filmuko personažo. Vaikas tampa žurnalistu. Prieš tai galima aptarti galimus klausimus, temas ir pan. Nepamirškite paklausti vaiko, ką norėtų sužinoti būtent jis?
Rytas, diena, vakaras, naktis
Žaidimo tikslas – išmokyti vaiką orientuotis laike, tvirtai išmokti paros dalių pavadinimus, jų eiliškumą. Galimi klausimų variantai:
- Ką tu veikei ryte?
- Ką veikei vakare?
- Kas yra ryto „kaimynai“?
- Iš pradžių vakaras, o paskui?
- Koks žodis yra praleistas.
- Mes pusryčiaujam ryte, o pietaujam?
Kas viduje?
Jūs vardijate daiktus, o vaikas sako, kas gali būti jų viduje. Pvz.: namas – spinta; rankinė – piniginė; puodas – košė; akvariumas – žuvelės, ola – lapė ir t.t.
Kas bus, jeigu..?
Jūs pateikiate klausimą, o vaikas mėgina rasti atsakymą:
Kas bus, jeigu aš įlipsiu į balą? Kas bus, jeigu į vonią su vandeniu įmesiu kamuoliuką? Ir t.t. Vėliau pasikeiskite vaidmenimis, tegul klausimų ir situacijų sugalvoja vaikas.
Ką galima daryti su…?
Jūs pradedate: „Kamuoliuką galima mėtyti, ridenti, mesti, spirti, o dar…“, „Vandenį galima gerti. Juo galima praustis, jame galima plaukioti, o dar…“.
Žaidimo variantai: „Arbatą geriame, o sausainį valgome. Ant lovos gulime, o ant kėdės sėdime. Marškinius siuvame, o šaliką … „ ir t.t.
Kaip galima sužinoti…
Pateikite vaikui klausimus:
- Kaip galima sužinoti, ar lauke šalta? (Pažiūrėti į termometrą už lango).
- Ar skalbiniai išdžiūvo? (Paliesti juos ranka).
- Ar arbata saldi? (Paragauti)
- Ar flomasteris piešia? (Pamėginti piešti)
- Ar stipriai užrišta virvė? (Patraukti už virvės)
- Ar yra stiklinėje vandens? (Pažiūrėti į stiklinę)
- Ar veikia siurblys? (Įjungti)
- Ar yra kas namuose? (Pabelsti į duris)
- Ar nupieštos juostelės vienodo ilgio? (Pamatuoti liniuote)
- Ar duona minkšta? (Pačiupinėti)
Parengė Jovita Budvytienė
„Mamos žurnalas“
