Šunis esame įpratę rutiniškai nukirminti, o mediciniškai – atlikti dehelmintaciją. Gal tą patį reikėtų padaryti ir vaikams? Juk manoma, kad kirminų gali turėti kas trečias vaikas, o laimi tie tėvai, kurie atsikratę tabu temos tiesiog profilaktiškai pasirūpina savo vaikais.
Grįžti prie įprastos rutinos ir higienos taisyklių skatina ir vaikų gydytoja.
Vasarą tiek suaugę, tiek vaikai labiau atsipalaiduoja, pamiršta kai kurias iki tol galiojusias taisykles.
Taisyklės, galiojančios ir vasarą
Jeigu vasarą sau leidome atsipalaiduoti, pats metas sugrįžti taisyklėms, kurių privalu laikytis. Vaikų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė sako, kad jeigu matote, kad vaikams sunku prisiminti įprastą higieną, atspausdinkite taisykles ir pakabinkite matomoje vietoje, tai padės neužsimiršti.
Vienas svarbiausių higienos įgūdžių, kurį reikia išugdyti – rankų plovimas. „Vaikai dažnai tai daro neteisingai, todėl pagalvokite, kaip jiems priminti šiuos žingsnius – galbūt padės paveikslėliai. Taip pat sugalvokite dainelę ar eilėraštį, kuris padės kontroliuoti rankų plovimo trukmę“, – pataria gydytoja.
Anot jos, galite kartu su vaiku išmokti eilėraštį „Mano batai buvo du“ ir plauti rankas jį deklamuojant.
Taip pat svarbu nepamiršti rodyti teisingą pavyzdį ir priminti, kad rankas svarbu plauti grįžus iš lauko, prieš valgį ir po jo.
„Visuomet pasirūpinkite, kad vaikai turėtų savo asmenines higienos priemones – rankšluostį ir šukas. Tai labai svarbu vaikams pradedant lankyti būrelius, treniruotes baseine, kai dėl skubėjimo „pasiskolinamos draugo šukos, rankšluostis, kartais net kepurė“, – atkreipia dėmesį vaikų gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė.
Utėlės neatspindi prastos higienos
Nors mūsų visuomenėje vis dar galioja požiūris, kad utėlės atsiranda tik dėl prastos higienos, specialistai patikina, kad taip nėra. Utėlių gali atsirasti ir tvarkingiems žmonėms, jomis vaikai gali užsikrėsti viešajame transporte, prigulę ant nešvaraus pagrindo ar žaisdami su draugais kieme.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė rekomenduoja reguliariai patikrinti, ar vaikai neužsikrėtė utėlėmis, o jas pastebėjus neišsigąsti, tai lengvai išsprendžiama sveikatos problema. Tam netgi nebūtina kreiptis į gydytoją, vaistininkai gali patarti, kaip išsirinkti tinkamiausias priemones.
Gydytoja I. Plėštytė-Būtienė sako, kad utėlių atsiradimą dažnai išduoda dažnas vaikų galvos odos kasymasis, ypač už ausų, dažnai jis sustiprėja naktį.
Pagalvojame apie gyvūnus, pamirštame vaikus
Sakoma, kad kas trečias vaikas yra užsikrėtęs kirminais.
Pasak gydytojos I. Plėštytės-Būtienės, vargu, ar kuriam nors iš tėvų pavyksta užtikrinti, kad vaikas niekada nekištų purvino piršto į burną, todėl apsisaugoti nuo užsikrėtimo kirminais tikrai nėra lengva.
Jeigu vaikas yra rizikos grupėje, namuose yra augintinių ar jis daug laiko leidžia lauke, tai naudinga profilaktiškai pavasarį ir rudenį vartoti vienkartines priemonių nuo kirminų dozes, tačiau kitiems gydymosi verta imtis tik tada, kai pastebite išryškėjančius simptomus ar atlikus specialius tyrimus.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad profilaktiniai tyrimai ne visada gali atspindėti realią situaciją, jeigu tyrimas bus atliekamas netinkamu laiku, todėl reikia vertinti simptomus – jeigu vaikas krapštosi užpakaliuką, blogai miega, griežia dantimis, yra suirzęs, suprastėja apetitas tai gali reikšti, kad vertėtų imtis priemonių nuo kirminų.
Susiję straipsniai
