Jei vaikas eina į darželį ar mokyklą, labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau parneš „lauktuvių“ – utėlių. Nors gyvename švaros ir higienos amžiuje, utėlės gyvuoja ir net neketina trauktis į užmarštį. Kalbamės su docentu Algimantu Vingru.
Utėlių įvairovė
Utėlės – vienas iš senų kaip pasaulis žmogaus parazitų. Jos niekur nebuvo dingusios ir nedings. Kad prieš 50 metų vaikai užsikrėsdavo utėlėmis, gal ir nieko keisto, juk buvo priimta galvą trinkti kartą per 1-2 savaites. Bet kodėl utėlės gyvuoja dabar, kai išnaudojame šimtus litrų šampūno? Pasirodo, utėlės nebijo nei plaukų plovimo šampūnu, nei kirpimo. Ir net pats švariausias, nuolat prausiamas vaikelis gali užsikrėsti utėlėmis.
Priskaičiuojama daug utėlių rūšių. Visos utėlės dauginasi dėdamos kiaušinėlius (glindas) ir juos pritvirtina ten, kur šilta.
Geriausia glindos išgyvenimo temperatūra yra + 28°C. Išsiritusios naujos utėlaitės jau po pusvalandžio pasirengusios siurbti kraują.
Ant žmogaus kūno parazituoja šios utėlės:
Galvos utėlės gyvena ir veisiasi nešvaraus žmogaus galvos plaukuose. Iš plaukų jos gali paplisti į aplinką: kūną, rūbus, patekti ant aplinkos daiktų. Jos savo glindas pritvirtina prie plauko kuo arčiau odos. Be žmogaus kraujo galvos utėlės gali išgyventi apie parą.Galvinė utėlė yra 2,4-3,1 mm ilgio, kasdien deda po 3-4 glindas.
Drabužių utėlės gyvena apatiniuose rūbuose. Kai jų prisidaugina daug, išplinta į viršutinius drabužius, kojines. Jos kiaušinėlius pritvirtina nešvarių drabužių siūlėse, klostėse ar raukšlėse. Belieka visuomeniniame transporte, kino salėje ar parke ant suoliuko atsisėsti šalia įtartino asmens arba ten kur sėdėjo nešvarus pilietis, ir užsikrėtimas beveik garantuotas.
Šio tipo utėlės be maisto gali išgyventi apie savaitę. Drabužinės utėlės didesnės – 3,2-4 mm ilgio.
Gaktos utėlės aptinkamos gaktos, pažastų, antakių, blakstienų ir krūtinės (vyrams) plaukuose. Šiais parazitais dažniausiai užsikrečiama lytiniu ar kito glaudaus kontakto būdu. Be to, tik šie parazitai gali platinti kitas infekcines ligas.
Šios utėlės be maisto išgyvena apie parą.Kirkšninės utėlės mažiausios – 1,5 mm ilgio, plokščios, odos spalvos, todėl sunkiai matomos.
Kodėl atėjo utėlių „renesansas“? Juk gyvename švariau, galvas plauname dažniau.
Kol bus higienos nepaisančių žmonių, utėlės ras terpę kur gyventi. Apie utėlių renesansą kalbos pradeda eiti kiekvieną rudenį, kai vaikai pradeda lankyti lopšelius, darželius. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, kasmet mūsų šalyje įregistruojama maždaug po porą tūkstančių utėlėmis užsikrėtusiųjų, o iš jų beveik pusę sudaro vaikai, lankantys įvairias ugdymo įstaigas ir mokyklas. Tai yra ne tikri, o tik oficialiai registruoti skaičiai. Realus užkrėstumas yra bent kelis kartus didesnis.
Žmonės, manydami, kad utėlių turėti gėda, yra linkę vaiko utėlėtumą slėpti. Ugdymo įstaigose panaikinta anksčiau galiojusi tvarka vaikų profilaktinių patikrinimų metu tikrinti vaikų higieną. Todėl net patys švariausi vaikai gali parsinešti į namus parazitinių gyvių. Pedagogai, medikai ir tėvai atsidūrė tarsi uždarame rate. Medikai nėra įgalioti atlikti tokius patikrinimus. Vaiko apžiūra be raštiško tėvų sutikimo vertinama kaip jo teisių pažeidimas. Teisės aktai gina žmogaus teises. Jei mokyklos darbuotojai pabandytų apžiūrėti mokinių galvas, kaip seniau, jie tikriausiai atsidurtų teisme.
Tai norite pasakyti, kad padėtis be išeitis?
Ne. Bet reikia pasistengti. Tėvai neturėtų slėpti, kad vaiko galvoje rado utėlių, neieškoti kaltų, o nedelsiant imtis priemonių jas sunaikinti, informuoti darželio auklėtoją, mokytojus. Tėvai turėtų duoti ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) medikui raštišką sutikimą, kad vaiko švaros būklė būtų nuolat tikrinama. Pabrėžiu – nuolat tikrinama, nes užsikrėsti galima nuolat. Žinoma, ne visi tėvai pripažįsta, kad jų vaikas gali turėti utėlių.
Daugeliui atrodo gėdinga, jei po jų mažylių galvas „knaisiosis“ svetimos rankos. Todėl tie leidimai ne visada duodami. Tokiais atvejais utėlėmis apsikrėtęs vaikas šiais parazitais gali apkrėsti ne tik savo klasę, bet ir mokyklą, o mokyklos darbuotojai – savo šeimas ir t. t.
Grandinė be galo. Ją nutraukti gali tik bendros pastangos.
Kaip pastebėti utėlę?
Nelengva. Tai labai mažas ir greitas parazitas. Mokslininkų tyrimai parodė, kad šie parazitai mėgsta ir švarius plaukus, o kadangi utėlės moka plaukti – tai ir vandens nebijo. Todėl užsikrėsti utėlėmis galima ne tik tokiose žmonių susibūrimo vietose, kaip troleibusas, vaikų stovykla, mokykla ar darbas, bet ir baseine.
Ar pagal vaiko elgesį galima suprasti, kad jis užsikrėtė utėlėmis?
Ir taip, ir ne. Siurbdama kraują utėlė sukelia stiprų niežulį, odoje palieka rausvų dėmelių. Tačiau maža dėl ko vaikai kasosi. Gal uodas įgėlė, gal smėlio prikrito. Todėl jei tik vaikas kasosi, tikrinkite galvą.
Besikasant pažeidžiama oda – susiformuoja žaizdelė. Jei į ją patenka pūlines odos ligas sukeliančių bakterijų – susiformuoja pūlinukai, šašai, o po to ir randai. Pūlinukai, ypač galvoje yra linkę greitai plisti. Tai labai nemalonus reiškinys.
Kaip užsikrečiama utėlėmis?
Dažniausia buitiniu kontaktiniu keliu:
Nuo užsikrėtusių draugų, draugių, kai skaitydami, piešdami ar žaisdami vaikai liečiasi galvomis.
Dalijantis šukomis plaukų segtukais ir gumytėmis, kepurėmis.
Darželyje pietų miego metu. Utėlei nuropoti nuo vienos pagalvės prie kitos – menka kelionė.
Per drabužėlių, rūbų glaudų kontaktą netvarkingai persirengiant prieš fizinio lavinimo užsiėmimus, varžybas, paplūdimiuose.
Pasikasius niežtinčias galvos vietas, utėlių kiaušinėliai, glindos pernešamos į kitas vietas, paliekami ant buities daiktų, kuriais atsitiktinai gali pasinaudoti draugai.
Baseine (vandenyje), o ypač mažuose vandens tvenkiniuos, kur vaikai mėgsta maudytis. Kaip minėjau, utėlės moka plaukti, tuo teko įsitikinti savo akimis.
Ką daryti, kad vaikas neužsikrėstų utėlėmis?
Reikia paisyti higienos, reguliariai praustis, keisti drabužius, o pakeistus drabužius skalbti su skalbimo milteliais.
Nesimainyti šukomis, drabužiais ar kitais asmeniniais daiktais, rankšluosčiai, šepečiais, kepurėmis, skarelėmis.
Kaip naikinti galvos utėles?
Plaunant galvą odą reikia įtrinti priemone, skirta utėlėms naikinti (jų galima rasti bet kurioje vaistinėje), plaukus užrišti polietilenine skarele arba uždėti kepuraitę, kad utėlės neišbėgiotų, palaikyti medikamentą tiek, kiek nurodyta informaciniame lapelyje, ir gerai perplauti galvą tekančiu vandeniu. Utėlės nuo vaistų išgaišta ir iškrinta.
Vien galvos plovimas be utėles veikiančios cheminės medžiagos dažnai būna neefektyvus, nes utėlės vandens nebijo.
Prie plaukų prilipusias glindas sunku iššukuoti. Kai tai būtų lengviau padaryti, plaukus galima perplauti vandens ir maistinio acto mišiniu. Dėl to jie tampa švelnesni ir bus lengviau iššukuoti glindas tankiomis šukomis.
Kad namuose išvengtumėte pakartotino užsikrėtimo, gydyti iš karto reikia visus šeimos narius, turėjusius kontaktą su apsikrėtusiuoju. Dėl to reikėtų nesigėdyti ir pasakyti mokykloje ar darželyje, kad artimiausių sūnaus ar dukros draugų tėvai atkreiptų dėmesį į galimą užsikrėtimą ir pradėtų gydyti.
Drabužių utėlės naikinamos cheminėmis medžiagomis, kurių yra vaistinėse. Po to drabužius išskalbkite skalbimo milteliais, kruopščiai išlyginkite klostes, siūles.
Žibalu ar benzinu utėlės nebenaikinamos – tai mažai efektyvios priemonės, be to, jos kenkia odai.
Gal geriau vaiką nuskusti plikai?
Aptikus utėlių vaikai plikai nebeskutami, ir jokiais naminiai chemikalais „nebetručinami“. Šiuo metu yra veiksmingų vaistų, tik juos dera naudoti pagal gamintojo pateiktą instrukciją.
Kokiose šukuosenose labiau mėgsta veistis utėlės?
Visuose suveltuose, neprižiūrimose, sunkiai plaunamose plaukuose. Aptikta, kad utėlės mėgsta veistis afrikietiškose dredų šukuosenose.
Kas kiek laiko patartumėte profilaktiškai patikrinti vaiko galvą?
Siūlyčiau tikrinti kelis kartus per savaitę, kai vaikai grįžta iš ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos), diskotekos, pasivažinėjimo sausakimšoje visuomeninio transporto priemonėje, nes neaišku, kur ir kada galima užsikrėsti. Ypač patarčiau tikrinti vaikus, grįžusius iš atostogų kaime, stovyklos.
Kaip atskirti glindą nuo pleiskanos?
Glindos prie plauko būna labai stipriai prisitvirtinusios, o pleiskanos – atvirkščiai.
Pleiskanos yra raginio odos sluoksnio atsiskiriančių ląstelių plokštelės, jų galima rastis bet kuriame sausos ar besiriebaluojančios odos paviršiuje. Vienos jos gali būti prilipusios prie riebios odos, kitos (sausos) pasklidusios visuose plaukuose.
Ar utėlės išnyks visiems laikams nuo vieno naikinimo (tepimo tepalu, skysčiu)?
Jokios garantijos, nes galima užsikrėsti kasdien. Dabartinės utėlių naikinimo priemonės yra efektyvios, tačiau jų vienkartinis panaudojimas neapsaugo nuo utėlių visiems laikams.
Ar vienas utėlėtas vaikas gali apkrėsti visą kolektyvą? Per kiek laiko?
Vienas utėlėtas vaikas kasdien užkrečia kitus, o pastarieji vėl kitus. Kaip greitai gali užsikrėsti visa klasė, prognozuoti neįmanoma – viena aišku, kad tai įvyksta per kelias dienas. Bėda ne tik bendraamžių užkrėtimas, bet ir tai, kad parazitas parnešamas į namus. Nuo jo užsikrečia šeimos nariai, nes neįmanoma kasdien grįžusio vaiko kelis kartus patikrinti ar jis parsinešė utėlę.
Kokiose galvos vietose utėlės labiausiai mėgsta pridėti glindų?
Išskirtinės vietos nėra, utėlės yra keliautojos. Glindas jos tvirtina arčiau galvos odos, nes ten yra šilčiausia.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
