Nors gyvename švaros ir higienos amžiuje, utėlės gyvuoja ir net neketina trauktis į užmarštį. Vasarą ypač daug šansų jomis užsikrėsti, nes vaikai migruoja iš stovyklos pas senelius, iš kaimo į miestą ir atvirkščiai.
Kodėl užsikrečiame parazitais, jei naudojame tiek šampūno…
Utėlės – vienas iš senų kaip pasaulis žmogaus parazitų. Jos niekur nebuvo dingusios ir nedings. Kad prieš 50 metų vaikai užsikrėsdavo utėlėmis, gal ir nieko keisto, juk buvo priimta galvą trinkti kartą per 1–2 savaites. Bet kodėl utėlės gyvuoja dabar, kai išnaudojame tiek šampūno? Pasirodo, utėlės nebijo nei plaukų plovimo šampūnų, nei kirpimo. Ir net pats švariausias, nuolat prausiamas vaikelis gali užsikrėsti utėlėmis.
Jei kolektyve nors vienas vaikas bus nevalyvas ir utėlėtas, parazitais labai greitai gali užsikrėsti ir kelios dešimtys to paties kolektyvo švaruoliukų. Reikia tik, kad vaikai kartu palenkę galvas ką nors pieštų, žaistų ar tiesiog paplepėtų, ir utėlės ramiausiai perropoja nuo vienos galvos ant kitos. Vaikai mėgsta naudotis ir vienas kito šukomis, kepurėmis, rankšluosčiais – per juos irgi galima užsikrėsti. Tad bent kartą per porą savaičių, o vasarą – ir dar dažniau reikėtų pakedenti vaiko plaukus, apžiūrėti, ar nėra utėlių.
Apie utėlių renesansą kalbos pradeda eiti kiekvieną rudenį, kai vaikai pradeda lankyti lopšelius, darželius. Tėvai mano, kad utėlių turėti gėda, tad yra linkę vaiko utėlėtumą slėpti. Kadangi darželiuose ir mokyklose vaikams galvų niekas nebetikrina (tai prilyginama vaiko teisių pažeidimui, jei nėra tėvų sutikimo raštu), net patys švariausi vaikai gali parsinešti į namus parazitinių gyvių. Pedagogai, medikai ir tėvai atsidūrė tarsi uždarame rate.
Kaip atrodo utėlė ir glinda
Galvinės utėlės yra 2,4–3,1 mm ilgio (kaip sezamo sėklos), pilkšvos spalvos vabalėliai. Jos nešokinėja, kaip blusos, o greitai ropoja. Galvinė utėlė kasdien padeda po iki 10 glindų (mažyčių baltų kiaušinėlių) ir juos pritvirtina ten, kur šilta, netoli galvos odos, dažniausiai – paausiuose. Glinda panaši į pleiskaną, tik yra lašelio formos. Pleiskana pajudinus plauką nukrenta, o glinda – ne. Ji traški, slidi ir gerai įsikibusi į plauką. Paspaudus nagu glinda trakšteli. Po savaitės iš glindų išsirita naujos utėlaitės, kurios jau po pusvalandžio pasirengusios siurbti kraują! Dar po 3 savaičių jos jau būna visai suaugusios ir pačios pradeda dėti kiaušinėlius. Tad jei vaiko galva pilna glindų, vadinasi, jis utėlėmis apsikrėtęs senokai.
Kada tikrinti galvą
Utėlės minta žmogaus krauju, o jį siurbdamos sukelia niežulį. Tad kuo daugiau utėlių, tuo labiau galvą niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Žinoma, vaikas gali kasytis ir dėl pleiskanų, uodo įgėlimų, prikritusio smėlio. Todėl jei tik vaikas kasosi, tikrinkite galvą.
Besikasant pažeidžiama oda – susiformuoja žaizdelė. Jei į ją patenka pūlines odos ligas sukeliančių bakterijų, – susiformuoja pūlinukai, šašai, o po to ir randai. Pūlinukai, ypač galvoje, yra linkę greitai plisti. Tai labai nemalonus reiškinys.
Utėlę pastebėti nelengva. Tyrimai parodė, kad šie parazitai mėgsta ir švarius plaukus, o kadangi utėlės moka plaukti – tai ir vandens nebijo. Todėl užsikrėsti utėlėmis galima ne tik tokiose žmonių susibūrimo vietose, kaip troleibusas, vaikų stovykla, mokykla ar darbas, bet ir baseine. Ypač daug šansų parsivežti utėlių iš stovyklų, nes ten vaikai dalinasi daiktais, kartu miega.
Kaip užsikrečiama utėlėmis
Nuo užsikrėtusių draugų, draugių, kai skaitydami, piešdami ar žaisdami vaikai liečiasi galvomis.
Dalijantis šukomis plaukų segtukais ir gumytėmis, kepurėmis.
Darželyje pietų miego metu. Utėlei nuropoti nuo vienos pagalvės prie kitos – menka kelionė.
Per drabužėlių glaudų kontaktą netvarkingai persirengiant prieš fizinio lavinimo užsiėmimus, varžybas, paplūdimiuose.
Pasikasius niežtinčias galvos vietas, utėlių kiaušinėliai, glindos pernešamos į kitas vietas, paliekami ant buities daiktų, kuriais atsitiktinai gali pasinaudoti draugai.
Baseine (vandenyje), o ypač mažuose vandens tvenkiniuos, kur vaikai mėgsta maudytis.
Kaip naikinti galvos utėles
Kadaise utėles naikindavo žibalu, mamos rakinėdavo glindas tikrindamos po plaukelį ar net nuskusdavo vaiką plikai! Dabar utėlėms naikinti sukurta įvairių priemonių, tad šie parazitai nebėra tokie baisūs.
Jei aptikote, kad vaikas turi utėlių, imkitės šios „žingsnis po žingsnio“ programos:
Vaistinėje įsigykite priemonės utėlėms naikinti. Skirkite vizitui pakankamai laiko, nes preparatų nuo utėlių yra daug. Vaikams rinkitės tokį, kuris agresyviai neveiktų odos, pavyzdžiui, šampūną nuo utėlių.
Vaikams geriau rinkitės natūralius, be cheminių insekticidų ar konservantų preparatus. Patariama rinktis produktus, kurie per vieną procedūrą sunaikina ne tik utėles, bet ir jų kiaušinėlius. Apie visa tai išsamiau rasite parašyta produktų naudojimo instrukcijose.
Įsigiję preparatą, elkitės pagal nurodymus, išspausdintus instrukcijoje. Paprastai rekomenduojama galvą gerai ištrinti preparatu ir palaukti tiek, kiek nurodyta informaciniame lapelyje. Tada gerai išplauti galvą tekančiu vandeniu. Utėlės išgaišta ir iškrenta.
Kad procedūra būtų dar veiksmingesnė, po plovimo galvą iššukuokite specialiomis tankiomis šukutėmis, kurias galite nusipirkti vaistinėje. Prie plaukų prilipusias glindas sunku iššukuoti. Kai tai būtų lengviau tai padaryti, po plovimo naudokite kondicionierių. Dėl to plaukučiai taps švelnesni ir bus lengviau iššukuoti glindas tankiomis šukomis.
Kad išvengtumėte pakartotino užsikrėtimo, gydyti iš karto reikia visus, turėjusius kontaktą su apsikrėtusiuoju. Dėl to reikėtų nesigėdyti ir pasakyti mokykloje ar darželyje, kad artimiausių sūnaus ar dukros draugų tėvai atkreiptų dėmesį, jog jų vaikai gali būti užsikrėtę utėlėmis, ir pradėtų gydyti.
Žibalu ar benzinu utėlės nebenaikinamos – tai archaiškos priemonės, kurios kenkia odai. Aptikus utėlių, vaikai plikai nebeskutami, ir jokiais naminiais chemikalais nebenuodijami.
Utėlės labiau mėgsta veistis suveltuose, neprižiūrimuose, sunkiai trenkamuose plaukuose, pavyzdžiui, dredų šukuosenose. Tad jei vaiko plaukai linkę veltis, naudokite plaukų kaukes, kondicionierius, balzamus ar elementarų actą (jo įpilkite į vandenį, kuriuo išskalaujami išplauti plaukai), kad plaukai mažiau veltųsi ir lengviau šukuotųsi.
Pakedenkite vaikučio plaukus, kai jis grįžta iš vaikų gimtadienio, pasivažinėjimo sausakimšoje visuomeninio transporto priemonėje, nes neaišku, kur ir kada galima užsikrėsti. Ypač patariama tikrinti vaikus, grįžusius iš atostogų kaime, iš stovyklos. Jeigu vaikutis dar mažas, jam padedate šukuotis ir plauti galvą, tai ir be specialaus tikrinimo pamatysite, jei atsiras utėlių.
Ar utėlės išnyks visiems laikams nuo vieno naikinimo? Deja, jokios garantijos, nes galima užsikrėsti kasdien. Dabartinės utėlių naikinimo priemonės yra efektyvios, tačiau jų vienkartinis naudojimas neapsaugo nuo utėlių visiems laikams.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
