Vaikui padidėjo limfmazgiai. Tėvams tai sukelia daug jaudulio. Pirma mintis – gal tai dėl piktybinės ligos? Paprašėme vaikų ligų gydytojos išsklaidyti tėvų nerimą. Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Nepanikuokite, bet ir neignoruokite
Limfmazgio padidėjimas, medicinoje vadinamas limfadenopatija, – vienas dažniausių tėvams nerimą keliančių simptomų. Dažniausiai limfmazgiai padidėja dėl infekcinio proceso organizme, ir tik labai retai tai gali reikšti sunkesnį susirgimą. Tad užčiuopus guzelius savo vaiko poodyje tikrai nereikia panikuoti – limfmazgius galima užčiuopti net iki 57 proc. sveikų vaikų.
Limfmazgių padidėjimo ignoravimas irgi nėra gerai. Nors esu gydytoja, tačiau ir mano artimoje aplinkoje yra buvę kuriozinių atvejų, kuomet giminaitė, aptikusi padidėjusį limfmazgį savo pakaušio srityje, pasitarusi su kaimyne, darinį gydė šildomaisiais kompresais. Tai tęsėsi pusę metų, kol guzas užaugo iki stalo teniso kamuoliuko dydžio. Pagaliau giminaitė susiprato pasiskųsti gydytojams ir paaiškėjo, kad tai vėžinis susirgimas (Hodžkino limfoma). Laimei, gydymas buvo efektyvus ir viskas baigėsi gerai.
Šiame straipsnyje pakalbėsiu apie rečiausias limfmazgių padidėjimo priežastis, todėl nepriimkite šio straipsnio kaip gąsdinimo!
Kaip gyvena limfmazgis
Limfinio audinio masė didėja nuo gimimo iki 8–12 m. Limfmazgiai yra normali imuninės sistemos dalis. Į mūsų kūną patekęs svetimkūnis sukelia imuninę reakciją ir suaktyvina limfinę sistemą. Limfmazgio padidėjimas, esant infekcijos simptomams, yra normalus, fiziologinis imuninės sistemos atsakas. Taigi ne kiekvienas limfmazgio padidėjimas reiškia infekcinį ar onkologinį procesą pačiame limfmazgyje.
Jus prižiūrintis gydytojas atskirs, ar limfmazgis padidėjo tik kaip reakcija į organizme esančią infekciją, ar patologinis procesas vyksta pačiame limfmazgyje.
Jei limfmazgiai padidėjo dėl bakterinės kilmės infekcijos, bus skirtas antibakterinis gydymas. Jei padidėjimo priežastis – virusinė infekcija, gydymas bus tik simptominis.
Ką turi pamatyti tėvai
Tėvai daugiausiai laiko praleidžia su savo atžalomis, jie savo vaikučius rengia, maudo, glosto ir gali būti pirmieji, kurie laiku pastebės padidėjusius limfmazgius tokiose vietose, kurias gydytojai mato ir čiuopia daug rečiau (virš raktikaulio, pakaušyje, kirkšnyse, pažastyse). Tėvų užduotis – laiku pranešti gydytojui apie bet kokius pastebėtus neaiškios kilmės guzelius vaiko poodyje, net ir tuo atveju, jei jie atsirado nekarščiuojant, čiuopiant yra neskausmingi, o vaikas yra guvus ir niekuo nesiskundžia.
Šiek tiek medicinos
Limfadenopatija gali būti vietinė, kuomet padidėja 1–2 limfmazgiai tam tikroje vienoje kūno vietoje, arba generalizuota (išplitusi), kuomet limfmazgiai padidėja dviejose ir daugiau nesusijusių kūno vietų.
Limfadenopatija skirstoma į ūminę (iki 3 savaičių) ir lėtinę (> 6 savaičių).
Norint išsiaiškinti, dėl ko vaikui padidėjo limfmazgiai, reikėtų atkreipti dėmesį į:
Vaiko amžių, padidėjusių limfmazgių vietą, skaičių, padidėjimo trukmę.
Odos būklę (pažeidimai, trauma, įdrėskimai, įkandimai).
Simptomus, leidžiančius įtarti infekciją (kosulys, faringitas).
Dantų problemas ir burnos gleivinės opas.
Kitus ligos simptomus: karščiavimą, svorio kritimą (esant svorio kūno masės kritimui >10 proc., galima įtarti vėžinį susirgimą), naktinį prakaitavimą, sąnarių skausmus, lėtinį kosulį, bėrimą, nuovargį (galima įtarti piktybinę ligą, tuberkuliozę, jungiamojo audinio ligą).
Epidemiologinę anamnezę: kontaktas su sergančiu infekcine liga, kontaktas su gyvūnais (kačių įdrėskimo liga, toksoplazmozė, bruceliozė (nuo ožkų), tuliaremija (nuo triušių), neseniai buvusi vakcinacija, vartoti maisto produktai (nepasterizuoto pieno vartojimas gali sukelti bruceliozę, termiškai neparuoštos mėsos valgymas gali sukelti toksoplazmozę, tuliaremiją), alergijos, vaistų vartojimas, neseniai buvusios kelionės, pagal amžių reikia įvertinti hepatito B ir lytiškai plintančių ligų galimybę, ar nepasireiškia pasikartojančios infekcijos, odos abscesai, pūliuojantys adenitai (lėtinė granuliominė liga) ar autoimuninė liga.
Čiuopiant vertinami pakaušio, užausiniai ir priekiniai, pažandikauliniai bei smakro, viršutiniai ir apatiniai kaklo, viršraktikauliniai ir poraktikauliniai, pažastų, kirkšnių, pakinklių limfmazgiai. Palpuojant limfmazgį vertinama vieta, dydis, konsistencija, paslankumas, skausmingumas.
Vieta. Atsižvelgiant į tai, kurioje kūno vietoje padidėjo limfmazgiai, galime įtarti, kokia jų padidėjimo priežastis:
Pakaušio limfmazgių padidėjimas gali reikšti, kad yra galvos plaukuotos dalies infekcija (pedikuliozė), grybelinė odos liga, seborėjinis dermatitas, raudonukė, onkologinės ligos ar jų metastazės.
Užausiniai limfmazgiai gali padidėti, kai sergama katės įdrėskimo liga, akių infekcija, odos infekcija, tuliaremija.
Kaklo limfmazgiai padidėja kuomet yra streptokokinis tonzilitas, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ūmus adenitas, onkologinės ligos, toksoplazmozė, kitos retos ligos.
Požandikaulinių limfmazgių padidėjimo priežastimi gali būti dantų ar burnos ertmės infekcija, ūmus limfmazgių uždegimas, tuberkuliozė, onkologinės ligos.
Viršraktikauliniai limfmazgiai padidėja, kuomet sergama onkologinėmis ligomis, tuberkulioze, histoplazmoze, koksidioidomikoze. Viršraktikaulinių limfmazgių padidėjimas dažniausiai reiškia patologinį procesą, vykstantį krūtinės ląstos viduje, nebent netoliese matyti akivaizdus odos pažeidimas, infekcijos židinys.
Pažastų limfmazgių padidėjimas gali reikšti rankų ar pažastų audinių infekciją, kačių įdrėskimo ligą, taip pat limfmazgiai čia gali padidėti po skiepų ar dėl onkologinės ligos.
Tarpuplaučio limfmazgių padidėjimas gali būti susijęs su tokiomis rimtomis ligomis, kaip leukemija, limfoma, neuroblastoma, tuberkuliozė, grybinė infekcija, teratoma, skydliaukės vėžys, sarkoidozė, cistinė fibrozė.
Pilvo limfmazgiai gali padidėti sergant limfoma, mezenteriniu limfadenitu, kitomis piktybinėmis ligomis.
Kirkšnyse esantys limfmazgiai gali padidėti sergant kojų ar kirkšnių infekcijomis, sifiliu, lytiškai plintančiomis ligomis.
Dvi ar daugiau limfmazgių grupių padidėja dažniausiai esant sisteminei ligai.
Dydis. Limfmazgiai – tai ovalo formos limfinio audinio darinukai. Jų yra beveik visame organizme, išskyrus smegenis, kaulus ir kaulų čiulpus, pėdas ir plaštakas. Dažnai limfmazgiai išsidėstę grupelėmis po 10–20. Tokios limfmazgių grupės vadinamos sritiniais limfmazgiais. Limfmazgio dydis priklauso nuo vaiko amžiaus, limfmazgių grupės.
Daugumos lokalizacijų limfmazgiai yra mažesni nei 1 cm skersmens. Padidėjusiais limfmazgiai laikomi didesni nei 2 cm diametro.
Kaklo limfmazgiai gali būti iki 1,0–1,5 (2) cm diametro. Pažastų – iki 1 cm diametro. Kirkšnių – iki 1,5 cm diametro.
Aptikus padidėjusius limfmazgius, gydytojas turėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą (BKT) su eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimu bei C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimą. Esant reikalui, daromi kraujo, odos bei tonzilių nuograndų pasėliai, serologiniai tyrimai virusiniams susirgimams nustatyti, limfmazgio bei pilvo organų echoskopija, krūtinės ląstos rentgenograma, limfmazgio biopsija, įtartinų vietų kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Konsistencija. Normalus limfmazgis yra paslankus, minkštokas, lygiu paviršiumi, nesuaugęs su oda. Kieti mazgai aptinkami kai kurių navikų atveju ir susiformavus fibroziniam audiniui po buvusių uždegiminių procesų. Kieti, elastingi limfmazgiai būdingi limfomai ir lėtinei leukemijai. Supūliavus limfmazgiams (dėl streptokokinės ar stafilokokinės infekcijos) iš pradžių buvę kieti limfmazgiai kartais prakiūra ir pūliai išteka į išorę odos paviršiuje.
Paslankumas. Sveiki limfmazgiai turi būti paslankūs, jei jie čiuopiant yra sukibę su aplinkiniais audiniais ar su šalia esančiais limfmazgiais, dėl to sumažėja jų paslankumas. Tai reiškia patologinį procesą limfmazgiuose (uždegimas arba vėžinis procesas).
Skausmingumas. Dažniausiai skausmingumas atsiranda esant nesenam uždegiminiam procesui, tačiau gali atsirasti ir esant kraujavimui į limfmazgį, imuninei stimuliacijai ir piktybiniam procesui.
Navikams bei navikų metastazėms būdingi kieti, nepaslankūs, greitai didėjantys limfmazgiai. Jei limfmazgiai išlieka padidėję ilgiau kaip 6 savaites arba jie sparčiai (per 2 savaites) didėja, reikalinga vaikų onkohematologo konsultacija.
Dėl vėžinio proceso padidėję limfmazgiai dažniausiai būna > 2 cm diametro, tačiau kartais (10–20 proc. atvejų) vėžinis procesas gali būti ir esant smulkesniems nei 2 cm skersmens limfmazgiams.
„Mamos žurnalas“
