Onkologinės vaikų ligos. Priežasčių tiek daug, kad visos šeimos patenka į rizikos grupę

vėžys — Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Yra žinoma apie 100 ligų, kurios įvardijamos „vėžiu“. Vėžiu susergama, kai ląstelės pradeda elgtis nenormaliai ir ima nekontroliuojamai daugintis. Kai jos taip dauginasi, susidaro perteklinio audinio masė, kitaip vadinama naviku. Navikai gali būti piktybiniai ir gerybiniai. Gerybiniai navikai nėra vėžys, nes jų ląstelės neišplinta organizme. O piktybinių navikų ląstelės skverbiasi į aplinkinius audinius, organus, patenka į kraujotaką, limfinę sistemą.

Dažniausiai vėžiu serga vyresni nei 65 metų žmonės. Kad ir kaip būtų skaudu, šia „vyresnių žmonių liga“ serga ir vaikai. Statistika sako, kad per metus mūsų šalyje vėžiu suserga apie 100 vaikų (suaugusiųjų – virš 15 000). Vėžys – antroji pagal dažnumą vaikų mirčių priežastis po traumų.

Dažniausia vėžinė liga vaikystėje yra neuroblastoma, mažiau pasitaiko leukemija, centrinės nervų sistemos vėžys, inkstų ir minkštųjų audinių navikai. Pastebėta, kad berniukai serga dažniau. Lietuvos ir užsienio statistika panaši.Priežastys. Kas sukelia vėžį? Šis klausimas iki šiol neturi aiškaus atsakymo ir yra didžioji medicinos mįslė. Vėžiu serga ne tik žmonės, bet ir žinduoliai, žuvys, paukščiai, ropliai. Atvirkščiai, nei buvo manoma, vėžys nėra civilizacijos išprovokuota nelaimė. Vėžio randama net dinozaurų kūnuose, Egipto mumijose. Apie vėžį rašė dar Hipokratas.

Priežasčių, kurios gali išprovokuoti vėžį, vardijama tiek daug, kad absoliučiai visos šeimos patenka į rizikos grupę. Vėžio priežastys skirstomos į išorines (kaip cigarečių dūmai ar radiacija) ir vidines (sutrikusi hormonų veikla ar paveldimumas). Manoma, kad vėžį sukelia ne viena priežastis, o sutapusi priežasčių „puokštė“.

Gydytojų nuomone, norėdami sužinoti, ar vaikas gali kada nors susirgti šia liga, turėtume pasidaryti savo giminės genealoginį medį ir suskaičiuoti, kiek artimų ir tolimų giminaičių sirgo vėžiu. Tačiau tai irgi bus tik prielaida.

Spėliojama, kad vaiko polinkiui sirgti vėžiu įtakos turi mamos ir tėčio profesijos. Rizikingais laikomi tie darbai, kurių metu žmogus patiria tiesioginį kontaktą su kancerogeninėmis ar radioaktyviomis medžiagomis, trąšomis, chemikalais, dažais, lakais. Tokių profesijų – begalės, kad ir statybininkas, vairuotojas, dailininkas ar ūkininkas, tręšiantis laukus, net oro uosto tarnautojai ir medikai, dirbantys rentgeno kabinetuose.

Galvojama, kad pavojų susirgti vėžiu kelia nuolatinis gyvenimas prie gamyklų, greitkelių, iki šiol neįrodyta, bet diskutuojama, ar pavojinga gyventi šalia aukštos įtampos laidų. Spėlionių dėl vėžio tiek daug, kad net pasigirsta svarstymai, kad vėžį gali sukelti dažni ultragarso tyrimai, nėščiai moteriai leidžiami vaistai ar net naminių gyvūnų laikymas. Kadangi piktybiniais augliai dažniau serga kaimo vaikai, spėliojama, kad ligai įtakos turi ir socialinė aplinka, priežiūra, maistas. Kita vertus, kraujo vėžiu dažniau suserga socialiai puikiai prižiūrėti vaikiai. Taigi – tik spėlionės, bet dėsnių nėra jokių. Jei vienas vaikas šeimoje susirgo vėžiu, nėra jokios tikimybės, kad susirgs ir kitas, nors jie abu valgo tą patį maistą ir auga tokioje pačioje aplinkoje.

Mamos klausia, ar vėžiui įtakos turi vaiko imunitetas?

Gal tas, kuris nuo gimimo dažnai serga peršalimo ligomis, patenka į rizikos grupę? Tai logiškas klausimas pagal klasikinį vėžio suvokimą: jei organizmas stiprus, jis pats įveiks besidauginančias blogąsias ląsteles. Čia – dar didesnė painiava, nes, pavyzdžiui, į vaikų onkohematologinį skyrių Santariškėse dažniau patenka vaikai, kurie nesirgo peršalimo ligomis, sportavo, laikėsi režimo. Taip atsitiko ir Eduardui, kuris augo sveikas, plaukiojo. Imuniteto ir vėžio santykį galima apibūdinti taip: daug žmonių, turinčių puikų imunitetą, suserga vėžiu, tačiau gerokai daugiau žmonių, kurių imuninė sistema silpna, nesuserga.

Reziumė? Vėžys visiškai nesirenka ir gali įsibrauti į bet kurią šeimą. Viso pasaulio mokslininkai nuolatos tiria ląstelinius, genetinius ir molekulinius procesus, dėl kurių atsiranda vėžys. Tikriausiai ateityje mokslas pasieks didžiausią pergalę, ir žmonija sužinos vėžio priežastis bei išmoks jas įveikti.

Kaip atpažinti ligą

Jeigu ši liga tokia fatališka ir ničnieko negalima padaryti jos prevencijai, gal neverta ir gilintis? Į šią mintį gydytojai turi konkretų atsakymą: taip, liga gali ateiti pas bet ką, bet jau jei atėjo, žmonių intelektas, apsiskaitymas, įžvalgumas, rūpestingumas ir nuovoka tampa lemtingi. Tai dar svarbiau, kai kalbama apie vaikų vėžius. Neišprusę tėvai gali neatpažinti ligos tol, kol vaikas nebepakils iš lovos.

Onkologai, paklausti, kada laikas sunerimti, pasako paprastą taisyklę: „Reikia susirūpinti, jei kažkas, net ir gydomas, 3-4 savaites nepraeina“.

„Kažkas“ gali būti: nepaaiškinamas karščiavimas, padidėję limfmazgiai (kakle, kirkšnyse, pažastyse), kraujavimas (ir dantenų, nosies), blyškumas, svorio kritimas, padidėjusi pilvo apimtis, skausmas (paprastai skauda krūtinės ląstą, galvą, pilvą, kaulus), galvos svaigimas, netikėtas regos, klausos ar pusiausvyros sutrikimas, pageltusi oda, ant kūno iššokęs guzas, akivaizdus vaiko psichikos pasikeitimas (irzlumas, piktumas, vangumas), atsiradęs noras pagulinėti (jei to anksčiau nebuvo), nei iš šio, nei iš to atsiradusios mėlynės ant kojų. Jei liga išplinta į skeleto kaulus, vaikas gali pradėti šlubuoti.

Jei gydomi šie simptomai nepraeina, reikia kuo greičiau atlikti visus tyrimus. Deja, vaikų poliklinikose, jei diagnozė neaiški, vaikai stumdomi nuo specialisto pas specialistą, ieškoma tuberkuliozės, skiriama antibiotikų. Pasak gydytojų, klaidingai skirtas gydymas gali prasidėjusi vėžį net paskatinti, nes jam „patinka“ fizioterapinės procedūros. Lengviau nustatyti kraujo vėžį, o piktybinius navikus – gana sunku.

Natūralu, kad mažą vaiką tėvai glosto, maudo, todėl dažniausiai pirmieji ir pastebi matomus pakitimus – patinimus, kraujosruvas, gumbus. Kai vaikas jau paauglys ir nebenori būti glostinėjamas, pamokykite jį stebėti savo kūną ir pajutus pokyčius – pasisakyti.

Kilus įtarimams dėl vėžio pirmiausia atliekami laboratoriniai tyrimai, gali būti skiriami rentgenologiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, ultragarsas, endoskopija, magnetinio rezonanso tyrimas, biopsijos. Paprastai diagnozė nustatoma atlikus keletą tyrimų. Daugiau nei prieš metus

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras išleido įsakymą (Nr.V-483), kad gydytojai (dirbantys pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose), nustatę piktybinį naviką ankstyvoje stadijoje, bus premijuojami.

Kokios prognozės?

Vėžys nėra nuosprendis, tai visuomenė vis dar sunkiai suvokia. Pavyzdžiui, prieš 25 metus visi vaikai, susirgę ūmia limfoblastine leukoze, būdavo pasmerkti, o dabar jų išgydoma iki 80 proc. Lietuvoje vėžiu susirgę vaikai gydomi pagal pasaulinius modelius, skiriami tie patys vaistai. Gydymo metu nuo spindulinės ir cheminės terapijos vaikų imunitetas gerokai nusilpsta, tenka iškentėti įvairių komplikacijų, be to, gydymas trunka kelerius metus. Bet pasveikę gyvena visavertį gyvenimą, kuria šeimas, gimdo vaikus ir pamiršta vaikystėje užklupusį išbandymą.

Ar vaikas pasveiks, lemia ir jo amžius. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau tikimybės jam pasveikti. Ir dar – gydytojai pastebėjo, kad daug greičiau sveiksta tie vaikai, kurių mamos nepuola į isteriją, laikosi tvirtai, pasikliauja Dievu ir gydytojais.

Internetiniai puslapiai, kuriuose rasite informacijos apie vėžines vaikų ligas:
http://www.mskcc.org/mskcc/html/44.cfm
http://www.cancernetwork.com
http://cancerhandbook.net