Kai išvykstame į keliones, mintinai žinome, kad reikia segėti saugos diržą lėktuve, saugiai vežti vaikus išnuomotame automobilyje, laikytis saugumo taisyklių prie jūros ar žaidimų aikštelėse. Tačiau vis dar nepasimokome, kad į lovą gali paguldyti mažytė svetima bakterija.
Kasmet kalbame apie keliautojų viduriavimus, nes juos patiria pusė keliautojų.
Pataria vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
1 taisyklė. Neverskite valgyti maisto, kokio vaikas nenori
Vaiko žarnynas turi intuiciją. Vaikai vis dar nepraradę intuityvaus valgymo gebėjimo. Jie save apsaugo tiesiog atsisakydami valgyti tai, ką mes, suaugusieji, ragaujame dėl smalsumo, emocijų, naujų patirčių ar dėl to, kad viskas įskaičiuota. Tėvai pastebi, kad kavinėse iš meniu vaikai renkasi tą patį per tą patį, o „viskas įskaičiuota“ restoranuose atsineša makaronų, skrudintų bulvyčių ar picos gabaliuką – tai, mūsų akimis, atrodo absurdiška, kai tiek visko galima paragauti. Tačiau toks asketiškas ir monotoniškas maisto režimas puikiai apsaugo nuo keliautojų diarėjos.
2 taisyklė. Būkite budresni visose šalyse, kurios yra ne Lietuva
Klaidingai manoma, kad keliautojų diarėją pasigausime tik šiltuose, egzotiniuose kraštuose. Iš tikrųjų šia liga galima susirgti bet kurioje šalyje, kuri nėra mūsų nuolatinė gyvenamoji vieta. Mūsų žarnyno mikrobiota išsitreniravusi atpažinti ir toleruoti „savus“ mikroorganizmus ir sustreikuoti, jeigu įvyksta susidūrimas su „svetimais“. Kai važiuojame į Latviją ar Lenkiją, mums atrodo, kad tai namai ir didesnio saugumo valgant neverta laikytis. Gal mums, suaugusiesiems, nieko nenutiks, suvalgius Lenkijos pakelės užeigoje kebabą. Tačiau vaikui, kurio virškinimo sistema jautresnė, gali baigtis liūdniau.
Pastebimas net savotiškas paradoksas. Žinome, kad „Egipte visi viduriuoja“, ir nuvykę ten atostogauti pedantiškai prižiūrime vaikus, kad dantis skalautų tik su vandeniu iš buteliuko, kad į gėrimą jiems nedėtų ledukų. Todėl pavyksta išvengti viduriavimo. O nuvykus į, mūsų akimis, saugią šalį, pavyzdžiui, Italiją ar Ispaniją, patiriame virškinimo sutrikimų, nes jų nesitikime ir nesisaugome.
Ypač didelės rizikos vietovės mums, europiečiams, yra Lotynų Amerika, Afrika, Vidurio Rytai ir Azija.
3 taisyklė. Nepasitikėkite svetimu vandeniu
Tokio gero vandens, kaip Lietuvoje, beveik niekur nėra. Esame viena iš kelių pasaulio šalių, kuriose galima mėgautis kokybišku vandentiekio vandeniu. Net jeigu kelionių organizatorius tvirtina, kad toje ar anoje šalyje saugu gerti vandentiekio vandenį, geriau nerizikuoti. Keliautojų diarėja dažniausiai užsikrečiama būtent per vandenį,
Kitose šalyse saugus yra tik vanduo buteliuose, geriausia – gazuotas mineralinis vanduo. Arba bent kelias minutes virintas vandentiekio vanduo. Visada patikrinkite ar vanduo buteliuose buvo sandariai uždarytas.
4 taisyklė. Nuo viešbučio žvaigždučių liga nepriklauso
Yra logikos, kai galvojame, jog kuo daugiau žvaigždučių, tuo aukštesni maisto gamybos ir higienos standartai, todėl neužsikėsime. O štai valgydami gatvės maistą rizikuojame labiau.
Deja, užsikrėsti galima ir prabangiame viešbutyje, jei nesilaikysite svarbiausių higienos taisyklų. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad labiausiai užterštas daiktas viešbučio restorane yra šaukštas, kuriuo visi poilsiautojai sau įsideda maisto iš bendro indo. Todėl protinga maistą įsidėti savo šaukštu.
6 taisyklė. Renkantis maistą, svarbiausias kriterijus – kad jis būtų termiškai apdorotas
PSO siūlo laikytis šių mitybos taisyklių kelionėse:
Plaukite rankas visada prieš liesdami maistą ar prieš valgį.
Jei pirksite maistą iš gatvės turgaviečių ar atvirų užkandinių, įsitikinkite, kad termiškai apdorotas maistas yra atskirtas nuo žalio.
Vaisius ir daržoves patartina nulupti prieš vartojant. Labiau rizikuojate valgydami vaisius ir daržoves su plaukuota odele (persikai, abrikosai), taip pat greitai šlampančias uogas – avietes, braškes.
Geriausia valgyti maistą, kuris yra termiškai apdorotas – išvirtas ar iškeptas. Rekomenduojama vengti žalių jūros gėrybių, paukštienos, kurios vidus yra raudonas, maltos mėsos patiekalų, kurie nėra iki galo iškepę.
Venkite maisto, kuris nėra laikomas karštai arba šaldytuve ar kitoje šaldymo vietoje. Pavojingiausia temperatūros zona yra nuo 5º C iki 60º C, prie jos bakterijos gali greitai daugintis ir plisti maiste.
Jei maistas laikomas kambario temperatūroje bent kelias valandas, jau yra rizika užsikrėsti, nes tokia temperatūra palankiausia mikroorganizmams plisti ir daugintis maiste.
Aštrus maistas mažiau pavojingas. Rytuose, egzotiškuose kraštuose sveikatai mažiau pavojaus kelia tradicinės virtuvės patiekalai, jie yra aštresni, juose daugiau prieskonių, kurie ne tik suteikia skonį, bet ir naikina bakterijas.
7 taisyklė. Po ranka turėkite kelias pagalbines priemones
Profilaktinių priemonių, kurios suteiktų visišką apsaugą nuo keliautojų diarėjos, nėra. Liaudiškos priemonės (stiprus alkoholis tėvams ir kokakola vaikui) sukritikuotos ir paneigtos. Patariama su savimi turėti probiotikų, kurie neblogai apsaugo nuo virusinių viduriavimų. Nuo bakterinių viduriavimų probiotikai neapsaugo, bet kur kas palengvina viduriavimo eigą. Lactobacillus rhamnosus GG ir Saccharomyces boulardii pagrindu pagaminti probiotikai labiausiai tinkami kelionėse, nes yra atsparūs skrandžio rūgštims.
Be to, pasirūpinkite, kad kelioninėje vaistinėlėje būtų rehidratacinės druskos (RD) maišelių, skirtų vartoti esant gausiam viduriavimui.
Trumpai apie ligą:
Keliautojų diarėją gali sukelti virusai, bakterijos ar pirmuonys. Rizika užsikrėsti priklauso nuo šalies sanitarinės būklės, keliautojų elgesio ir higienos įpročių, imuniteto, skrandžio rūgštingumo ir daugybės kitų veiksnių.
Pagrindinis keliautojų diarėjos simptomas – viduriavimas (tuštinimasis 3 ir daugiau kartų per parą nesuformuotomis išmatomis). Viduriuoti pradedama, kai mikroorganizmai ar jų toksinai sudirgina žarnyno gleivinę. Sudirgintas žarnynas tampa labai aktyvus, nereguliariai ir neįprastai dažnai susitraukinėja. Kiti simptomai (gali būti, gali nebūti) pykinimas, vėmimas, spazminiai pilvo skausmai, diskomfortas pilve, bendras silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas, gleivės išmatose, blogas išmatų ir dujų kvapas.
Daugumai susirgusiųjų diarėja pasireiškia staiga. Keliautojų viduriavimas dažniausiai pasireiškia 3 arba 7–10 kelionės dienomis. Dauguma susirgimo atvejų baigiasi per 1–4 dienas be gydymo, kai kuriais atvejais liga trunka apie savaitę ar ilgiau.
Susiję straipsniai
