Mielos mamos!
Jeigu reikėtų šiam redakcijos žodžiui sugalvoti pavadinimą, jis būtų „Odė makaronams“. Bet apie viską nuo pradžių.
Šiemet pagaliau ryžomės su 4 metų pagranduke išvažiuoti į tolimesnę kelionę, tai buvo Kreta. Taip, sutinku, čia batsiuvio be batų sindromas, nes kiekviename numeryje rašome apie keliaujančias šeimas, kurios su kūdikiais drąsiai skrodžia pasaulį (šiame numeryje apie tai – straipsnis „Kūdikis tarpeklyje“), o patys tik dabar išsijudinome.
Kad jau tiek ilgai laukta kelionė, atsidavėme į agentūros rankas ir mostelėjome „viskas įskaičiuota“. Tikriausiai suprantate, kur link suku. Marcelė šią maitinimo sistemą visiškai ignoravo, nors darželyje laikoma valgia mergaite. Kretoje ji per kiekvieną maitinimą atrasdavo VIENĄ produktą ir valgydavo tiktai jį. Pirmąją dieną per pusryčius su Marcele ant rankų sukau ratus po valgyklą „viskas įskaičiuota“ ir jai pristatinėjau patiekalus (dar pilna tuščio entuziazmo). Tai buvo bene 30 pasirinkimų. Po prezentacijos laukiau, ką dukra leis įdėti į lėkštę, ir ji tarė – agurką. Pusryčiams keli griežinėliai agurko su vandeniu, kai paskui laukia ilgas pusdienis ant kojų… Tačiau per prievartą juk nesumaitinsi. Laukėme pietų, manydami, kad dabar iš alkio dukra kibs į kepsnius ir troškinius. Kur tau! Tąkart ji pasirinko kriaušę.
Kitomis dienomis monopasirinkimai buvo virtas kiaušinis, skrudintos bulvytės, arbūzas ir – čia jau mes plojome atsistoję – makaronai! Dieve, kaip palengvėjo, kai ji ryžosi valgyti makaronus, tada jau supratome, kad tikrai per kelionę neišseks nuo bado.
Prieš pat kelionę Marcelė atšventė gimtadienį. Jeigu būtume skridę savaite anksčiau, ji būtų laikoma 3 metų vaiku, ir visos ekskursijos jai būtų nemokamos. Tačiau, vos suėjus 4 metams, reikia už vaiką mokėti pusę suaugusiojo kainos. Įsivaizduokite, kaip buvo apmaudu, kai už graikų nacionalinį vakarą (per kurį buvo patiekta 10 patiekalų vakarienė) sumokėjome už Marcelę 40 eurų ir pamatėme jos pasirinkimą – sausą bandelę. „Užtat Marcelei negresia keliautojų diarėja“, – juokavome.
Kai grįžome ir paklausėme dukrytės, kas jai labiausiai patiko Kretoje, išgirdome: „Mano tėveliai“. O į klausimą, koks maistas buvo skaniausias, ji atsakė: „Baltieji meškiukai“ (vežėmės meškiukų pavidalo gerųjų bakterijų, kurių davėme neva apetitui paskatinti).
Šį dukros požiūrį į nuostabaus grožio salą, šiltą jūrą ir dievišką maistą galėtume pavadinti „Kitu kampu“. Mėgaukitės vasara, o jei pasitaiko „kitas kampas“, – tai tik įdomiau!
Redaktorė Neila
Apie visą kelionę skaitykite:
http://lzinios.lt/lzinios/
