Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt
Klaipėdietė Justė dievina keliones. Todėl pradėjusi lauktis be galo apsidžiaugė – bus laiko pamatyti dar daugiau pasaulio! Besilaukdama ji su vyru Eriku pakeliavo po Norvegiją ir Suomiją, o iki gimdymo likus 3 mėnesiams klaidžiojo po Maroką.
Kodėl Marokas
Vis labiau rudenėjant su vyru nutarėme paatostogauti šiltoje šalyje. Nesame tradiciniai turistai, todėl „all included“ kelionės į Egiptą ar Turkiją visai netraukė. Visos mūsų ankstesnės kelionės būdavo kur nors toli, pačių suplanuotos. Esame aplankę Vietnamą, Kubą, Tanzaniją. Tačiau šį kartą norėjome jaustis saugiau dėl mano nėštumo, tad pasirinkome egzotišką, bet labai lengvai, greitai ir pigiai pasiekiamą šalį Maroką. Skrydis su „Ryanair“ 2 asmenims pirmyn-atgal per Frankfurtą kainavo apie 900 Lt, o jau kiek išleisi Maroke, priklauso nuo derėjimosi gabumų, patogumų, keliavimo būdo – pvz., nuomotis automobilį bet kurioje šalyje kainuoja nemažai. Keliavimui skyrėme 2 savaites. Kaip visada, turizmo agentūros pagalba nesinaudojome. Informacijos apie Maroką susiradome internete ir susiplanavome maršrutą.
Gąsdinimai
Kelionė į Maroką aplinkiniams atrodė iššūkis, nes keliavau 26-28 nėštumo savaitėmis. Daug kas iš draugų bandė gąsdinti dėl skrydžių pavojaus, slėgio pokyčių, tačiau būdama nėščia aš jau keletą kartų skridau lėktuvu, todėl visiškai dėl to nesibaiminau. 18 nėštumo savaitę skridau į Suomiją, 21 – į Norvegiją. Jokių nepatogumų nė karto nepatyriau. Tai buvo trumpos dviejų dienų kelionės, tačiau kelionei į Maroką ruošiausi atsakingiau.
Jei ne mano „padėtis“, Maroke būtume nukeliavę didesnius atstumus, nes norėjome pasiekti Vakarų Sacharą, nebūtume rinkęsi brangiausių autobusų su kondicionieriumi, galbūt nesinuomotumėme mašinos. Tai pirma kelionė, kuriai taip ruošėmės ir atisakėme daugelio dalykų dėl saugumo.
„Nėščiųjų draudimas“, kurio… nėra
Prieš kiekvieną kelionę apsidrausdavome, skiepydavomės, nusipirkdavome būtiniausių vaistų. Tad ir šį kartą pasiruošimas buvo toks pats.
Papildomai skiepytis nereikėjo, nes ankstesnėms kelionėms ruošdamiesi jau buvome pasiskiepiję nuo hepatitų A ir B, vidurių šiltinės, stabligės.
Vežėmės vaistų temperatūrai mažinti, virškinimui gerinti, jodo, bintų ir pleistriukų. Pirmieji neaiškumai kilo, kai pradėjau domėtis nėščiųjų draudimu. Sužinojau, kad tokio draudimo paprasčiausiai nėra! Draudimas apmokėtų visas traumas, draudiminius įvykius kaip eiliniam apdraustajam, geriausiu atveju kai kurios draudimo kompanijos padengtų iki 200 eurų išlaidas nėščiosioms už konsultacijas. Tačiau jei kelionės metu įvyktų priešlaikinis gimdymas ar reikėtų atlikti kokias nors operacijas, susijusias su nėštumu, tokios išlaidos nebūtų kompensuojamos.
Važiavome į kelionę suvokdami, kad visko gali nutikti, ir patys esam atsakingi už savo sveikatą.
Nėštukė lėktuve
Šiek tiek neaiškumų kilo dėl keliavimo oru. Kiekvienos avialinijos turi savo taisykles besilaukiančioms. Prieš perkant bilietus ir planuojant kelionę reikia išsiaiškinti, nuo kurios nėštumo savaitės avialinijos draudžia skristi besilaukiančioms bei nuo kurios nėštumo savaitės gali pareikalauti pažymos iš gydytojo. Mano atveju avialinijos turėjo teisę reikalauti pažymos iš gydytojo nuo 28 nėštumo savaitės, taigi du skrydžiai namo kaip tik pateko į šį terminą ir reikėjo pasirūpinti pažyma. Tik niekas negalėjo pasakyti, kokia tai turi būti pažyma. Ginekologė tokios niekada nebuvo rašiusi ir nelabai norėjo rašyti, be to, neaišku, ar tiktų lietuviškai parašyta pažyma. Girdėjau nuomonių, kad kai kurioms nėščiosioms užteko paprasto recepto blanko ant kurio buvo gydytojos užrašyta nustatyta gimdymo data ir parašas. Į kelionę pasiėmiau nėščiosios kortelę, kurioje buvo visa informacija apie mano nėštumo eigą, nurodyta gimdymo data. Tikėjausi, kad to užteks.
Grįžusi iš kelionės galiu tik pasidžiaugti, kad nekilo jokių sunkumų kelionės metu, nereikėjo naudotis draudimo paslaugomis, oro uostuose niekas nekreipė dėmesio į mano nedidelį pilvuką, nereikėjo niekam rodyti jokių pažymų.
Maroko karštis
Maroke vasaros karščiai turėjo būti pasibaigę. Iš rudenėjančios Lietuvos tikėjomės patekti į maloniai šiltą apie +25°C aplinką, tačiau Marakešas (Marrakech) mus pasitiko +35°C karščiu. Teko traukti iš kuprinių kepurę, skarą ir saugotis kepinančios saulės. Pirmą dieną iš Marakešo nuvykome į kalnų kaimelį Imlil, kur buvo gaiviau – tikras lietuviškos vasaros oras. Kol vyras įveikė antrą pagal aukštį Afrikos viršūnę Jebel Toubkal (4167 m.), aš laiką leidau kaimelyje, mėgavausi marokietiška virtuve, ilsėjausi.
Pažintis su šalimi
Po kelių dienų grįžome į Marakešą, pasiėmėme internetu rezervuotą nuomojamą mašiną ir važiavom Atlanto vandenyno link.
Vandenyno gaiva bei vėjas važiuojant automobiliu leido pamiršti Marakešo karštį. Aplankėme Safi ir Essaouira miestus, kirsdami Marakešą važiavome vingiuotais serpantinais Ouarzazate miesto link per Atlaso kalnus. Ouarzazate buvo automobilio grąžinimo punktas, tačiau turėdami dar visą dieną aplankėme Todra Gorge slėnį. Keliaujant mašina galima pamatyti daug daugiau, sustoti kur nori, išlipti ir gėrėtis gamtos vaizdais, juo labiau kad tokių vietų kaip Todra Gorge be savo transporto nelabai pasieksi ir tada liksi nematęs visų grožybių. Iš Ouarzazate autobusu nuvykome į Erfoud miestą, o iš jo pasiekėme Erg Chebbi kopas – pirmą kartą gyvenime aplankėme Sacharos dykumą. Tai piečiausias mūsų pasiektas kelionės taškas, nuo kurio Alžyro siena – tik už 20 km. Dykumoje palydėjome saulę, jojome kupranugariais, nakvojome palapinėse vidury dykumos po žvaigždėtu dangumi.
Paskutines dienas skyrėme Fes ir Marakešo miestams. Nemažus atstumus tarp miestų įveikėme autobusu ir traukiniu. Visuose Maroko miestuose žavėjo senųjų miestų kvartalai (medinos), jų klaidžios gatvelės, ypač Fes labirintai, tačiau dar kartą supratau, kad kelionėse mane labiau žavi gamta. Maroke nuo besikeičiančio kraštovaizdžio gali apsisukti galva: dykvietes keičia žali sodai, kalnus – kanjonai, slėnius – dykumos kopos…
Svarbiausia – nesijaudinti
Į kelionę važiuodami visiškai nesijaudinome. Kiek įmanoma pasiruošėme, o visa kita palikome likimo valiai. Taikėmės prie mano tempų. Miestuose vaikščiodavome anksti ryte ir vakare, dienos karščius pralaukdavau viešbutyje. Nors kiek pavargusi, ilgai ilsėdavausi, niekur neskubėjome.
Turėjome numatę maršrutą, tačiau lengvai galėjome keisti planus priklausomai nuo situacijos. Be to, buvome atsargūs rinkdamiesi maistą, pirkome geriamąjį vandenį buteliuose ir pan. Žinojome, kad jei kažkas nutiks, Maroke vis tiek rasime gydymo įstaigą, o Europa ir namai ne taip jau toli.
Prieš kelionę klausiau ir ginekologės, ir artimųjų (gydytojų) patarimo. Atsakymai iš visų buvo tie patys: jei gerai jautiesi – keliauk. Tačiau viena aišku, kad atsakinga už savo ir vaikučio sveikatą lieki pati, joks gydytojas neprisiims atsakomybės dėl tavo pačios apsisprendimo keliauti. Jei mano tyrimai ar savijauta nors kiek būtų leidę suabejoti kelionės saugumu, be dvejonių visko būtumėme atsisakę, kad ir paskutinę minutę.
Svarbu rūpestingas palydovas
Visos kelionės metu nebuvo jokių sunkumų. Jaučiausi tikrai gerai. Iš pradžių išgąsdino karštis, tačiau gėrėme daug skysčių, slėpėmės dienos metu nuo saulės – nekilo nepatogumų. Vieną dieną abu su vyru buvome apsinuodiję maistu. Deja, nežinome kokiu. Galėjo būti per didelis kiekis šviežių apelsinų sulčių, galėjo būti mėsa, galėjo netikti pusryčių maistas. Abu vieną vakarą vėmėme, kitą dieną gydėmės (valgėme tik džiūvėsėlius, gėrėme daug vandens), ir negalavimai praėjo.
Kelionės metu vyras labai manimi rūpinosi, derinosi prie mano lėtumo, nuolat klausė, ar nesu pavargusi, nešė visus daiktus, vairavo automobilį ir t.t. Taigi jei į kelionę išsiruošė nėštukė, bendrakeleivis – ypač svarbus.
Patarimai mamoms
Planuojančioms keliauti patarčiau nerizikuoti, jei nėštumo metu buvo kokių nors komplikacijų. Aš keliavau drąsiai, nes visi tyrimai buvo puikūs, niekuo nesiskundžiau, prieš kelionę sportavau baseine ir žinojau, kad turėsiu užtektinai jėgų. Planuodami kelionę, iki pat skrydžio buvau pasirengusi bet kurią akimirką jos atsisakyti, jei tik pajusčiau kažką įtartino. Žinoma, tada liktų nekompensuoti lėktuvo bilietai, automobilio rezervacija, viešbučiai, todėl renkantis kelionę bei planuojant šeimos biudžetą svarbu, kiek sau galėtumėte leisti prarasti susiklosčius netikėtoms aplinkybėms. Suvokiau, kad visko pasitaiko net ir puikiausiai jaučiantis, kad gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, o draudimas neapmokėtų medicininių išlaidų, susijusių su gimdymu. Tuomet išlaidos gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų ir dar daugiau. Važiuojant į bet kurią šalį reikėtų iš anksto išsiaiškinti, ar toje šalyje yra Lietuvos ambasada, atstovybė, konsulatas, užsirašyti kontaktus, adresus – žinoti, į ką kreiptis nelaimės atveju.
Jei jaučiatės gerai, atsakingai pasiruošėt kelionei – kodėl nekeliauti?
„Mamos žurnalas“
