Vidos ir Sigito Drąsučių šeima daug laiko praleidžia ore – kelionės lėktuvu planuojamos rečiausiai kartą per 2 mėnesius. Vyresnėlis sūnus Gustas, kuriam dar nėra 4 metų, keliavo į 22 keliones, tad kilo į orą jau virš 40 kartų. Jaunėlio Domo, kuriam greitai bus 2 metukai, dienoraštyje – 9 kelionės.
Norime pasidalyti kelionių patirtimi
Ne su visais vaikais ir ne visi tėvai gali keliauti. Tai priklauso nuo vaikų sveikatos, pagalbos, kuri itin svarbi kelionės su vaikais metu, gyvenimo būdo ir noro. Tačiau dažnai tėvai pasiduoda skeptikų nuomonei, kad kelionės ar skrydžiai lėktuvu kenkia vaikui, tarytum tai ligų, problemų ir sunkumų ieškojimas. Šiuo straipsniu norime pasidalinti keliavimo su mažais vaikais patirtimi, nuraminti besijaučiančius nedrąsiai.
Taigi… Esame keturių asmenų Drąsučių šeima: mama Vida, tėtis Sigitas, vyresnėlis sūnus Gustas (3,5 m.) ir jaunėlis Domas (beveik 2 m.). Abu dirbame Kauno technologijos universitete, Informatikos fakultete, Sigitas – docentas, Vida – tarptautinių projektų vadovė. Turime ir savo įstaigą, kurioje organizuojame įvairius mokymus, seminarus, konsultuojame, vykdome tarptautinius edukacinius projektus, bendradarbiaujame su kitomis Lietuvos ir Europos švietimo institucijomis. Prieš porą metų su bendraminčiais įsteigėme bendruomeninį Valdorfo darželį. Visos veiklos –bendravimas su užsieniečiais edukacinėse veiklose, darbas su studentais ir ankstyvosios vaikystės pedagogika, vedanti keliu „Pasaulis yra geras“, – davė labai daug žinių apie vaiko vystymosi etapus, mąstymą, ritmo svarbą bei pasitarnavo ir keliaujant.
Skrydžiai bent kartą per 2 mėnesius
Gustas iki šiol skridęs į 22 keliones, į 7 skirtingas šalis – Italiją (10 kartų), Ispaniją, Graikiją, Bulgariją, Austriją, Turkiją, Nyderlandus. Pirmoji kelionė – 3 mėnesių 10 dienų. Domas skridęs 9 kartus į 4 skirtingas šalis. Pirma kelionė 6 mėn. ir 3 savaičių.
Į užsienio šalis, ypač į Viduržemio jūros regionus (pietų, vakarų Europą), lėktuvu visi keliaujame bent kartą per mėnesį ar porą mėnesių. Tai daugiau darbo ar mokslinės kelionės – tarptautinių projektų partnerių susitikimai, stažuotės, konferencijos, seminarai, – tačiau pasitaiko ir poilsinių. Kai keliaujame su vaikais, tai arba vienas iš mūsų atostogauja, arba kartu važiuoja seneliai, kartais vežamės auklę ar skrendame kartu su draugais. Vaikų nepaliekame nuošalyje, nesakome, kad tai „suaugusiųjų pasaulis“, manome, kad vaikų atsiradimas papildo tėvų gyvenimo eigą, o ne priverčia atsisakyti daugelio dalykų.
Kodėl svarbu kartu keliauti
Kelionės su vaikais stiprina šeimos ryšį labiau nei kokia kita veikla. Mūsų vaikai kelionių metu geriau elgiasi, būna ramesni nei namuose, viskuo susidomėję, tarsi pasinėrę visa esybe į naują, neištirtą aplinką.
Keliaudami kartu pamatome, patiriame, įveikiame jaudinančias akimirkas, mokomės ir augame visi kartu.
Šios patirtys kaupiasi, jomis dalinamės, jas prisimename, ir iš to sukuriamas ilgalaikis šeimos pasakojimas.
Kol kūdikis mažas, kelionėje jis būna šalia tėvų, juo rūpinamasi net labiau, nei būnant įprastoje namų aplinkoje, kurioje gausu ruošos. Kai vaikas paauga, jis mato, kad pasaulis yra skirtingas, skirtingos šalys turi savus ypatumus, savitą gamtą, virtuvę, skirtingi žmonės, jų temperamentai, bendravimas.
Neseniai svečiavomės Bolonijoje, italų šeimoje, kurioje moterys kalba garsiai, emocingai, kalbėdamos energingai gestikuliuoja, o ir pašnekesiams nėra ribų. Gustas stebėjo, stebėjo, klausė, klausė mūsų tarpusavio pokalbių ir paklausė vyresnio amžiaus italės: „Močiute, o kodėl tu taip bariesi ant mamos?“ Visų veiduose pasirodė plačios šypsenos. Paaiškinome kultūrinius skirtumus, kad italai garsiai kalbėdami nepyksta. Gustas nusiramino: „Hm… tada gerai“. Taip per realias gyvenimo situacijas vaikas susipažįsta su pasauliu. Sūnus noriai mokosi užsienio kalbos žodžių (ačiū, prašau, labai skanu) ir juos stengiasi pasakyti kelionės metu. Jam tai tarsi žaisminga veikla, o kartu ir lavėja žodynas.
Pirmoji kelionė
Apie pirmąją kelionę kartu su kūdikiu papasakosime išsamiau. Gustas pirmą kartą skrido, būdamas 3 mėn. ir 10 dienų, tai buvo kelionė į Ispaniją (Seviliją). Lietuvoje tuo metu buvo baugi šalta žiema, –20°C, o ten švietė saulė ir buvo +20°C. Didelis temperatūrų skirtumas, klimato pasikeitimas, o dar aplinkinių kalbos – „kur beldžiatės su kūdikiu, susirgs, ar girdėjote apie aklimatizaciją, sutrikdysite vaiko ritmą, jau nekalbant apie stresą skrydžio metu“. Mums tai buvo tik „kitų nuomonė“.
Neabejojome, kad viskas bus gerai, o kas gali būti blogai? Visi esame drauge, vaikas sveikas, jaučiamės ramiai, kelionei pasiruošę. Mus palaikė seneliai – močiutė Rima ir senelis Gintautas išėjo atostogų ir skrido kartu su mumis. Saulė, besišypsantys žmonės, aplinkos pakeitimas – nepatyrėme jokio streso, grįžome sveiki, pailsėję ir ramūs.
Kūdikiui svarbiausia ritmas
Kelionėse laikomės režimo, kuris kūdikiui ypač svarbus, stengiamės nesutrikdyti organizmo vidinio „žadintuvo“. Kai kurie specialistai teigia, kad kelionių į svečias šalis reikėtų atsisakyti, kol mažyliui sukaks 4 metai, nes iki to laiko pasibaigs vaiko organizmo augimo ir vystymosi programų derinimas. Jei tėvai suvokia ritmo svarbą ir kelionės metu derina savo veiklas (kėlimąsi, valgymą, ėjimą miegoti) prie įprasto vaiko ritmo, problemų nekils. Kad vaikas būtų sveikas, gerai vystytųsi ir augtų laimingas, nebūtina jo auginti šiltnamio sąlygomis. Dažnai būna atvirkščiai – atrodo, šeima laikosi visų gerovės palaikymo taisyklių, o vaikas ir serga, ir neramus. Vaiko augimą, laimę, sveikatą labiausiai lemia tėvų požiūris, nusiteikimas, bendravimas, aplinka, norai bei vidinė ramybė ir šeimos mikroklimatas.
MAŽYLIAI LĖKTUVE
Dalinamės patarimais, kaip skraidyti su mažais vaikais:
Skrydžio laikas. Kad nebūtų per didelio nuovargio, stengiamės, kad skrydžiai būtų tiesioginiai, arba darome vienos nakvynės pertrauką šalyje, į kurią atskrendame iš Lietuvos.
Atvykimas į oro uostą. Jei skrendate pirmą kartą ar oro uostas yra didelis, atvykite anksčiau, prieš 2 val., kad neskubėdami viską rastumėte, nesukeltumėte sau ir vaikams nereikalingo streso. Dažname oro uoste būna vaikų pramogų kampelis. Toks yra ir Vilniaus oro uoste. Jei skrendate su kūdikiu ar vaiku, kuris segi sauskelnes, prieš skrydį nepamirškite jų pakeisti.
Įlaipinimas. Keleiviai su vaikais turi pirmenybę prie registracijos langelio, jiems leidžiama pirmiems įlipti į lėktuvą.Galima pasinaudoti šia teise, bet žinokite, kad lipant į lėktuvą pirmiems, reikės praleisti papildomai apie 20 minučių sėdint lėktuve, kol sulips visi keleiviai. Pagalvokite, kaip jausis vaikai, turėdami tiek išsėdėti. Be to, kartais laipinimo metu lėktuvas stipriai kondicionuojamas.
Vieta lėktuve. Kol keliauji su kūdikiu, dažniausiai jis būna ant tėvų ar kitų suaugusiųjų rankų (kelių). Kai lėktuvas pakyla ir nebedega saugos diržų ženklas, kūdikis gali ropinėti ant laisvos sėdynės (tai itin patogu).
Kai keliauji su 2 metų vaiku ir vyresniu, vaikas jau turi savo sėdimą vietą. Jei yra galimybė, pasirinkite, kad jis sėdėtų prie lango, tada vaikas galės stebėti judantį pasaulį, ypač tada, kai lėktuvas kyla ar leidžiasi, žiūrėti į debesis, nutolusius miestus, kalnų viršūnes. Kad ir kaip būtų patogu sėdėti eilėje prie avarinio išėjimo, nes ten visuomet daugiau vietos, bet ten tėvams su vaikais sėdėti neleidžiama.
Drabužiai. Aprenkite vaiką patogiausiais drabužiais, apaukite lengvais batukais, turėkite storesnes kojines, jei lėktuve vaikas norėtų nusiauti batukus. Pasiimkite į lėktuvo saloną ir sau persirengti vieną kitą drabužėlį, nes netikėtai jų prireikus galimybės pasiimti iš bagažo nebus.
Ausų užgulimas. Daug kalbų, kad lėktuvui kylant ir leidžiantis dėl kintančio oro slėgio užgula ausis. Buvau skaičiusi ir tai, kad kūdikiai lengviau ištveria keliones nei suaugusieji, ypač iki vienerių metų, nes kūdikių klausomieji vamzdeliai, pro kuriuos patenka oras, yra trumpesni ir platesni nei suaugusiųjų, todėl pavojus, kad ausis bus pažeista dėl slėgio, nedidelis.
Tikėjome, kad vaikai lengviau ištveria ir lėktuvo nusileidimus, pakilimus. Kiekvienas tiki tuo, kas jam priimtiniau, tačiau tikėjimas teigiamais dalykais juk geresnis. Kramtymas, rijimas, o ypač žiovavimas padeda sumažinti ausies užgulimą, todėl lėktuvui kylant ir leidžiantis patariama maitinti kūdikį krūtimi, duoti buteliuką su gėrimu, čiulptuką. Vyresniems vaikams siūloma čiulpti saldainius, kramtyti gumą, jei yra galimybė to nesiūlyti, tai ir nesiūlykite. Geriau neprimaitinti vaiko prieš skrydį ar skrydžio metu gardėsiais ar saldžiais gėrimais, nes tada didesnė tikimybė, kad skrendant jiems pasidarys bloga arba pajus aktyvumo proveržį.
Hipertenzinė krizė. Buvome girdėję ir apie kitus galimus „pavojus“, pavyzdžiui, kad, lėktuvui kylant arba leidžiantis, kai staiga keičiasi atmosferos slėgis, kai kuriems vaikams staiga pakyla vidinis kaukolės spaudimas ir pradeda skaudėti galvą, pykina, vaikas nerimauja ir vemia. Tai vadinama hipertenzine krize. Esame matę ir tokių situacijų, bet mums taip nenutiko.
Kuo užsiimti. Kelionės metu turėkite vaikui įdomių užsiėmimų, knygučių.Kai vaikas jau didesnis (2,5–3 m.) kartu išsirinkite ir nupirkite jam nedidelę kuprinę, leiskite pačiam susidėti savo asmeninius daiktus, kurių reikės skrydžio metu – keletą žaisliukų, knygelę, gėrimo buteliuką, vienkartinių drėgnų servetėlių, vieną kitą papildomą rūbelį (jei lėktuve reikėtų perrengti).Kai vaikai pasiima savo daiktus patys, jie pasijunta didesni ir savarankiški, o ir tėveliams patogu, kai nereikia savo rankinėse ar kuprinėse nešioti vaikų daiktų.
Užkandžiai. Lėktuve pateikiamas maistas, gėrimai (mokama ar nemokama, priklauso nuo avialinijų), tačiau skrendant su vaikais patogu turėti kad ir minimalų kiekį savų užkandžių, gėrimų (svarbi ir tara, jei vaikas turi savo mėgstamą buteliuką ar gertuvę). Žinokite, kad galioja tarptautinė taisyklė tėvams, keliaujantiems su vaikais iki 4 metų – leidžiama imti skysčių vaikui (pvz., vandens, arbatos, sulčių, tyrelių, paruošto pieno mišinio) tiek, kiek gali reikėti skrydžio metu.
Saugos diržų baimė. Vaikai lėktuvui leidžiantis ar kylant verkia ne visada dėl užgulusių ausų. Mums taip yra nutikę 2 kartus (tos pačios kelionės metu). Palydovėms paprašius vaikus būtina pasodinti ir prisegti saugos diržais. Vaiką iki 2 metų ant kelių turi laikyti suaugęs žmogus ir vaikas apjuosiamas per juosmenį diržu, kuris prisegamas prie suaugusiojo diržo. Tada vaikas nebegali judėti, turi sėdėti ramiai, o jei vaikas to nenori, tai priešinasi, verkia. Ką daryti? Šiai situacijai galite pasiruošti iš anksto, kalbėkite su vaiku, žaismingai rodykite kaip užsegate jį saugos diržu ir atsegate, paaiškinkite, kodėl to reikia.
Bandykite nukreipti dėmesį ir pasiūlykite alternatyvių veiklų – pavartyti knygutę, žiūrėti per langą, tiks ir žaidimas telefono ekrane.
Jei neįmanoma nuraminti. Jei vaikas verkia ir negalite jo nuraminti, stenkitės nesinervinti, nes jūsų būsena persiduoda vaikui. Tiesiog jį apsikabinkite, atsipalaiduokite ir kelias minutes skaičiuokite iki 10 ir atgal.
Skraidanti vaistinėlė
Kelionių reikėtų atsisakyti, jei vaikas peršalęs, negaluoja, o jei kelionė neišvengiama, bet vaikas sloguoja, į nosį reikėtų įlašinti gleivinę sutraukiančių lašų, nes daugelis bėdų dėl užgulusių ausų yra bėdos dėl nosies.
Vida pasakoja: „Vaistinėlė, kurią turime kiekvienos kelionės metu, gana didelė: antibiotikai, vaistai nuo temperatūros, nosies gleivinę sutraukiantys lašai, vaistai nuo kosulio, vaistai nuo pilvo pūtimo, viduriavimo, vidurių užkietėjimo, pleistras, dezinfekavimo priemonė. Gal jums reikalingi papildomi specifiniai vaistai ir/ar vitaminai (pvz., nuo alergijos, vitaminas D).
Patariame turėti vaistų, skirtų tiek suaugusiajam, tiek vaikui – dažnu atveju tai tas pats vaistas, tik skiriasi dozė ir vaisto forma (tabletės, žvakutės, sirupas). Nors tik vienoje iš 25 kelionių yra prireikę vaistų nuo temperatūros, tačiau ši vaistinėlė keliauja su mumis kaskart.
Teko girdėti, kad, kai maitinanti mama pakeičia klimatinę zoną, piene sumažėja vaiko organizmą saugančių antikūnų, todėl jis dažniau serga žarnyno infekcijomis ir peršalimo ligomis. Nė vienam iš mūsų vaikų tai nepasireiškė, vaikai kelionėse ir po jų jautėsi puikiai. Gustas iki 2 metukų, Domas – beveik iki metukų nė nesirgo. Mano nuomone, didesnė tikimybė, kad vaikas susirgs, jei tėvai stresuos, šeima nereguliariai maitinsis ar maisto kokybė bus suprastėjusi, pavyzdžiui, jei namuose valgo karštus patiekalus, sriubas, o kelionėje kimš sumuštinius, gazuotus saldintus gėrimus, vietoje ramių pietų pasirinks ekskursiją.
Sveikatos draudimas
Nepamirškite pasirūpinti sveikatos ir/ar tarptautiniu pirmos pagalbos draudimu, vadinamąja Europos sveikatos draudimo kortele (ji išduodama nemokamai, kreipiantis į teritorines ligonių kasas). Daugelis keliaujančių turi banko korteles, kuriose dažnai įtrauktas ir šeimos sveikatos draudimas ar draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau kiekvienas suaugusysis prieš kelionę turėtų būti tikras, kokį draudimą turi, kad prireikus neapimtų panika.
Nenustebkite, jei užsienyje prireikus medicininės pagalbos, gydymo išlaidos ar apžiūra pasirodys neadekvačiai didelės.
Pavyzdžiui, tą kartą, kai vaikui netikėtai pakilo temperatūra, mes buvome Bulgarijos kurorte. Vaikas buvo guvus, valgė įprastai, kitų ligos simptomų nebuvo, tačiau karščiavo 3 paras. Dėl vidinės ramybės, kreipėmės į viešbutyje dirbusį gydytoją.
Apžiūra ir bendras kraujo tyrimas mums kainavo 570 Lt!
Suma už tokias paslaugas atrodė nepagrįstai didelė, tačiau tuo metu kitos išeities neturėjome. Visa laimė, vaikas greitai pasveiko be rimtų vaistų, galbūt tai buvo dėl dantukų dygimo. Išlaidas grįžus padengė draudimas.
Bagažo – kuo mažiau
Kai krausite lagaminą, nepersistenkite. Svarbiausia turėti 1–2 drabužius vėsesniam orui ir 2–3 šiltesniam. Mes keturiese „telpame“ į dvi kuprines, o trečia maža kuprinė būna Gustui ant pečių (joje visada keliauja du kelionės palydovai – šuniukas Margis ir meškiukas Vinipukas). Mūsų kuprinės nesunkios, bet į kelionę visada įsidedame ūkiško muilo, kuris ne vienu atveju yra pagelbėjęs. Beje, ūkiškas muilas pasitarnauja kaip puiki pirmos pagalbos priemonė, jei vaikas susitrenkė, nestipriai užsigavo. Laiku patepus juo, išvengsite mėlynių ir guzų.
Kadangi kelionių metu patalpose būname mažai, visada vežamės lengvus, sulankstomus vaikiškus vežimėlius „skėtukus“. Tai didelis patogumas, jei norite daug apkeliauti pėstute. Vežimėliuose vaikai miega pietų miego, ypač Italijoje ar Ispanijoje, kur ir žiemą klimatas leidžia miegoti lauke.
Kad ir kokią kelionę pasirinktumėte, svarbiausia stengtis išlaikyti vaiko paros ritmą, patiems atsipalaiduoti, mėgautis kelione, o visus iššūkius priimti kaip savaime suprantamus. Ir neeikvoti per daug energijos ruošimuisi, nes jei turėsite asmens dokumentus, lėktuvo bilietus ir kreditinę kortelę, visa kita yra antraeiliai dalykai. Tiesa, nepamirškite geros nuotaikos ir platesnės šypsenos.
„Mamos žurnalas“
Nuotraukose – akimirkos iš Vidos šeimos kelionių
Oho, sunku patikėti net, kad 4 metų vaikas gali būti aplankęs per 20 šalių. Visi tėvelių skrydžiai su mažyliu, pagirtina.
Puiku, kad tėvai nedaro problemų ir jiems nesukelia rūpesčių keliavimas kartu su mažamečiu vaiku ir kūdikiu. Man šis variantas atrodo daug geriau, nei palikti kažkam vaikus. Šeima turi būti drauge. 🙂 Gražios nuotraukos iš kelionės ir tikiu, kad dar gražesni įspūdžiai. 🙂
Kaip smagu! Visada norėjau leistis į kelionę su sese ir krikštasūniu, bet bijodavom, kad bus per sunku. Jūs esate tikras įrodymas, kad viskas įmanoma! Dabar kaip tik pigių skrydžių metas, tai reikia pasinaudoti šia proga ir leistis į kelionę 🙂
Aš taip pat turėjau pirmąją savo kelionę su mažamečiu vaiku šį pavasarį. Vykome į Italiją keletui savaičių. Žinoma, mums prireikė daugybės daiktų, nes ir vežimėlis, paklotukai, daugybė rūbelių mažyliui… Supratę, kad tai pareikalaus nemažai išlaidų, tiesiog išsiuntėme visus daiktus per kurjerį. Gavosi daug optimalesnė kaina, nei įsigyti registruotą bagažą.