„Visada ilgiuosi kelionių, nuolat apie jas galvoju… “, – sako kaunietė Donata, Gabijos mama. Pirmą kartą mažoji Gabija Ameriką pažino būdama vos 11 mėnesių.
Donata pasakoja, kaip su vyru Mindaugu ir dukrele keliavo po Ameriką.
Kelionių aistra
Esu pamišusi dėl kelionių. Iki pažinties su vyru esu 3 kartus buvusi JAV. Niujorko valstijoje dirbau pagal Work&travel programą padavėja restorane. Kitą kartą buvau pažįstamų vestuvėse Čikagoje. Esu buvusi UK, Islandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Egipte, Belgijoje, Turkijoje, Slovakijoje, Kretoje, Latvijoje, Saremuose, Prancūzijoje, Suomijoje, Olandijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Šia vasarą Ameriką pasirinkome todėl, kad savo mamai, kuri jau 8 metus gyvena JAV (yra laimėjusi žaliąją kortą) norėjau parodyti savo dukrytę bei supažindinti su vyru. Su Mindaugu mano mama Nijolė buvo kalbėjusi tik telefonu ir mačiusi nuotraukose.
Su kūdikiu? Būtinai!
Esu drąsi ir mėgstu laužyti kitų stereotipinę nuomonę, kad su kūdikiu keliauti nesaugu, pavojinga, baisu ir t.t. Buvau įsitikinusi, kad Gabijai tikrai nieko neatsitiks, nes jai gerai ten, kur gerai mamai. Tad abejonių, ar pasiimti dukrą, nebuvo jokių, juo labiau kad maitinu ją savo pienuku. Be to, vienas pagrindinių kelionės tikslų buvo parodyti anūkę močiutei. Skrydžio su Gabija nebijojau, o JAV juk nieko nesiskiria nuo Lietuvos – yra gydymo įstaigų, vaistinių, jei ko prireiktų susirgus ar šiaip kažkam nutikus.
Be abejo, nuomonių ir pamokymų buvo įvairių įvairiausių, bet į tai nekreipiau dėmesio.
Likus porai mėnesių iki skrydžio nusipirkome bilietus. Gabijai skrydis buvo nemokamas, sumokėjome tik oro uosto mokesčius. Pripirkau Gabijai naujų knygučių, žaisliukų, paslėpiau juos ir parodyti planavau tik skrydžio metu. Nusipirkome lengvą atlenkiamą kelioninį vežimuką-skėtuką. Į lėktuvą pasiėmėme apie 10 sauskelnių, drėgnų servetėlių, šiltesnių drabužėlių, porą tyrelių stikliniuose indeliuose (juos leidžia įsinešti į lėktuvą).
Nesureikšminau šio skrydžio kaip didelio įvykio, o pagrindinis Gabytės maistukas – mano pienelis – buvo visada kartu. Alkanas vaikas neliks, o tai man buvo svarbiausia.
Pasiruošimas kelionei
Iš vaistų į kelionę pasiėmėme: smectos, gerųjų bakterijų, paracetamolio žvakučių, kremo kūdikiams nuo saulės.
Iš daiktų pagrindiniai: fotoaparatas, žurnalai, užrašų knygutė, lietpalčiai, nešiojamasis kompiuteris, nešynė, GPS su USA kelių navigacija.
Kūdikiui: porą rūšių tyrelių, sauskelnių į lėktuvą, vežimuką-skėtuką (atlenkiamą, su stogeliu nuo saulės, tai buvo mano svarbiausi reikalavimai). Skėtuką leido atsivežti iki pat įlipimo į lėktuvą. Jis svėre 6 kg.
Iš drabužėlių: porą pėdkelnių, megztuką, glaustinukę. Gabija niekada neatpylinėjo, tad jos drabužėliai ilgai likdavo švarūs, todėl į lėktuvą jų pasiėmiau tikrai nedaug, tik būtiniausius.
Stengėmės vežtis tik būtiniausių daiktų, kad viskas tilptų į vieną lagaminą, o visa kita, ko reikės, planavome nusipirkti JAV. Iš to, ką pasiėmėme, neprireikė tik smectos ir gerųjų bakterijų. Visa kita buvo panaudota.
Skrydis per Atlantą
Skrydis į JAV buvo per Mančesterį (Anglijoje). Iki jo nuskridome greitai, be didesnių problemų. Manau, Gabija net nesureagavo ir nesuprato, kad tai buvo PIRMASIS jos skrydis lėktuvu! Po poros valandų jau sėdėjome „American Airines“ lėktuve į Čikagą. Sėdėjome prie lango, stiuardesė davė specialų diržą prisisegti kūdikiui. Gabijai viskas buvo labai įdomu, žvalgėsi, visiems šypsojosi. Aplinkinių žvilgsniai buvo keisti, matyt, galvojo – ką jie čia su tokiu mažu vaiku veikia? Su kūdikiu visame lėktuve mes buvome vieninteliai.
Kylant daviau Gabijai krūtį, nes buvau skaičiusi, kad taip mažiau jausis slėgio skirtumas. Gabija čiulptuko atsisakė nuo 2 mėnesių ir jo visai nepripažino. Dukrytė į lėktuvo kilimą nereagavo, patenkinta valgė pienuką. Pakilus lėktuvui, Gabija žvalgėsi pro langą, po lėktuvo saloną, vaikščiojo mums ant kelių, žaidė su naujais žaisliukais – tais, kurių ji dar nematė ir kurie laukė savo laiko. Nauji žaisliukai labai pasiteisino, mažylė buvo susidomėjusi knygutėmis, naujais piešinėliais. Artėjant naktiniam miegeliui Gabija pavalgė tyrelės, pienuko ir užmigo ant mano kelių. Šiltai ją užklojome ir aš taip sėdėjau 4-5 val. bijodama pajudėti, kad jos nepažadinčiau. Po to ji nubudo, vėl žiūrėjo pro langą, žaidė, vartė knygutes, žiūrėjo pro sėdynę, ką kiti veikia. Iki to laiko nebuvo jokių ašarų ar streso, kurį aš būčiau pastebėjusi.
Bet… jau beveik leidžiantis, po 9 val. skrydžio, nuovargis ir laiko skirtumas turbūt padarė savo.
Leidžiantis Gabija verkė be sustojimo 20 min., nebeėmė nei krūties, nebuvo įmanoma jos nuraminti.
Tad pasisodinau ją sau ant kelių ir ji verkė, kol mes nusileidome, o nusileidus iš nuovargio vėl užmigo.
Oro uoste mus pasitiko mama, bet Gabija nenubudo ir miegojo, kol atvykome į mamos namus.
Laiko skirtumas
Amerikoje buvo 8 val. skirtumas, lyginant su Lietuva. Kai jau įsėdome į automobilį, Čikagoje buvo apie 15 val. dienos, o Lietuvoje – tik ankstyvas rytas. Gabija dar miegojo geras porą valandų, iki to laiko, kai keldavosi Lietuvos laiku (apie 10 val.). Čikagoje tuo metu buvo apie 18 val. vakaro.
Pirmąją naktį Gabija pabudo vidury nakties ir pradėjo lipti iš lovos, žaisti (dar gyveno Lietuvos ritmu), bet po to vėl užmigo (gal tamsa padarė savo). Visa pirma diena irgi buvo išderinta, Gabija atrodė pavargusi, nors ir stengėsi šypsotis.
Kas keisčiausia, visas kitas naktis ji užmigdavo 22 val. vakaro ir keldavosi 8 val. ryte. Naktį prabusdavo vieną kartą pavalgyti pienuko. Nuostabu, nes to Lietuvoje niekada nebūdavo, namuose Gabija keldavosi valgyti 4-5 kartus. Man buvo tikras rojus, kad Gabija taip puikiai miegodavo naktimis.
Apibendrinant – jau antrą naktį Čikagoje Gabija buvo pripratusi prie laiko juostų pasikeitimo ir be problemų išmiegodavo beveik visą naktį, o pietų miegelio irgi miegodavo laiku, apie 13 val.
Nuotykiai, kuriems kūdikis nesutrukdė
Nuotykių patyrėme daug, net keista, kad kūdikis tam nelabai trukdė. Tik atskridę išsinuomojome automobilį, kuriuo keliavome visos kelionės metu. Jame buvo įmontuota nauja vaikiška kėdutė. Mūsų tikslas JAV buvo Niagaros kriokliai. 9 valandas važiavome iki jų, esančių Niujorko valstijoje.
Pravažiavome Indianos, Mičigano, Ohajo valstijas. Buvome sustoję pusiaukelėje nakvynei motelyje.
Gabija visada būdavo geros nuotaikos, patiko jai viskas: ir moteliai bei kavinės, ir vaizdai, ir nauji žmonės. Pietų miegelio kelionių metu miegodavo automobilio kėdutėje, ją atlenkdavome. Jei pietų miegelis sutapdavo su laiku, kai nevažiuodavome automobiliu, Gabija miegodavo skėtuke.
Daug pamatėme, aplankėme žymiausias Čikagos vietas: botanikos sodą, Akvariumą, Willis bokštą, Bekingemo fontaną, Indijanoje – Indianos kopas (labai gražios, panašios į mūsiškes, esančias Nidoje), linksmuosius kalnelius SIX Flags, Wrigley lauką, observatoriją, Kinų miestelį, Mokslo muziejų, centrinę gatvę, išvaikščiojome visą Mičigano ežero pakrantę, buvome nuvažiavę pažiūrėti prabangiausių Čikagos rajonų. Aplankėme daugybę parduotuvių, kavinių. Iš maisto labiausiai patiko specialūs bufetai, kur susimokėjus 10 $ gali valgyti į valias visko. O maistas tikrai skanus ir įvairus: krevetės, salotos, steikai, meksikiečių, japonų, kinų virtuvė. Žodžiu, visko daug, skanu ir pigu.
Nesėkmė parduotuvėje
Nemaloniausias įvykis buvo, kai Gabija drabužių parduotuvėje ropodama ant žemės rado plastmasės gabaliuką, įsidėjo jį į burną ir jis užstrigo gerklytėje. Buvo daug baimės ir streso, nes ji nei iš šio, nei iš to pradėjo klykti tiesiog nesavu balsu, be to, burnoje pasirodė kraujo. Nesupratome, kas vyksta. Aš greitai ją pražiodžiau, radau skersai gerklytės įstrigusią plastmasę, ją išėmiau ir Gabija iš karto nurimo. Ačiū Dievui, kad viskas laimingai baigėsi, bet nuotaika buvo sugadinta visai dienai. O ir baimės buvo daug, nes į galvą pradėjo lįsti baisiausios mintys (gal nurijo dalį plastmasės?).
Didžiausia klaida buvo ta, kad labai daug laiko praleidome drabužių parduotuvėse. Rūbų gausa ten begalinė, tad kol rinkdavomės ir matuodavomės, prabėgdavo visa diena. Kitą kartą apsipirkinėjimui skirčiau daugiausiai tris dienas, o likusį laiką geriau leisčiau kraštui pažinti.
Žindymas ir buteliukai
Man žindymas visiškai normalus fiziologinis dalykas, džiaugiuosi, kad galiu žindyti, turiu užtektinai pieno. Gabija iš tų vaikų, kuriems pienukas –VISKAS, didysis gyvenimo džiaugsmas bei malonumas (jau 1,5 m. žindau, nes dar neprisiruošiu pabaigti, man gražu žiūrėti, kokia ji laiminga, kai gauna mano pienuko. Per parą dar žindau apie 5-6 kartus). O JAV, tiesą sakant, nustebino tai, kad dauguma mamų kūdikius maitina iš buteliukų (nežinau, ar ten mišinukai, ar nusitraukia savo pienuko.), žindančių krūtimi mačiau tik vieną kitą. Manau, taip yra todėl, kad ten mamos gyvena labai aktyvų gyvenimą, visur eina su savo vaikais, tad joms greičiausiai patogiau duoti buteliuką su mišinuku, nei prisėsti ir ramiai žindyti 15-20 min.
Aš maitinau visur ir visada, kai tik Gabija paprašydavo (automobilyje, parduotuvėse, mieste, parkuose, kavinėse, laive). Man tai yra tas pat, kas suaugusiems žmonėms valgyti visose šiose vietose.
Prisidengdavau skraiste, tad aplinkinių keistų žvilgsnių ar neigiamos nuomonės tikrai nepastebėjau. Visi elgdavosi tolerantiškai ir į žindymą visiškai nekreipdavo dėmesio. Štai čia tai laisva šalis, Lietuvoje žindydama viešai taip drąsiai tikrai nesijaučiu… Deja.
Kelionė namo
Idealu, jei ilgasis skrydis (9 val.) per Atlantą sutampa su JAV nakties miego laiku (grįžtant namo), bei su Lietuvos nakties miego laiku skrendant į JAV. Mums pasisekė, nes mūsų bilietų laikas buvo būtent toks.
Grįžtant buvo kažkas neįtikėtino. Tik pakilus lėktuvui per Atlantą (jau buvo apie 22 val. JAV laiku) atėjo Gabijos nakties miegelio laikas. Tad ji ir pramiegojo visas 9 valandas! (Nežinau, ar slėgis, ar nuovargis padarė savo.) Turbūt būtų toliau miegojusi ir skrendant iš Stokholmo į Vilnių, bet ją pažadino sienos kontrolės žmonės, nes liepė iškelti ją iš vežimuko (kad vežimuką patikrintų). Porą valandų, kol laukėme skrydžio į Vilnių, ji buvo žvali, o įlipus į lėktuvą bei pakilus ji vėl užmigo. Nubudo tik Vilniuje.
Kelionės trukmė ir kaina
Mūsų kelionė į JAV truko tris savaites. Keliavau motinystės atostogų metu, tad dėl darbo sukti galvos nereikėjo. Kelionė su bilietais, automobilio nuoma ir visomis kitomis išlaidomis kainavo apie 15 000 Lt. Drabužiams (mano ir Gabijos) išleidome turbūt didžiąją dalį pinigų. Įsigijome ir gerą fotoaparatą, apie kurį jau senai svajojau.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Kelionės akimirkos:
