Šeimos pirmoji kelionė į užsienį buvo sugalvota labai spontaniškai
Suplanavę dvynukų Kornelijos ir Donato krikštynas, Zvonkai nusprendė, kad iki tol būtų neblogai jiems suteikti ir kelionių „krikštą“. Ekspromtu sugalvota kelionė į Turkiją virto smagia poilsio savaite ir atsakymu visiems, kurie sukiojo prie smilkinio pirštą, kad be močiučių pagalbos kelionėje ne pailsės, o pavargs.
Turkija – draugų jau išbandyta poilsio vieta
„Mūsų šeimos pirmoji kelionė į užsienį buvo sugalvota labai spontaniškai. Draugės pradėjo planuoti atostogas su šeimomis jau išbandytame gerame Turkijos viešbutyje, kai staiga pasakiau: „Ir mes skrendame“. Žinoma, jos nustebo. Tik po to paskambinau vyrui ir paklausiau, ar galime sau leisti savaitei atitrūkti nuo darbų.
Deivydui televizijos sezonas jau buvo į pabaigą, koncertiniai turai dar neprasidėję, o ir karščių vasaros sezono pradžioje dar nebūna – idealus metas keliauti su pusės metų kūdikiais. Beje, mūsų vaikai kompanijoje nebuvo mažiausi – keliavo dar viena šeima su trijų mėnesių kūdikiu“, – sako Katažina Zvonkuvienė.
Pasiruošimas kelionei
Visą kelionės planavimą Katažina patikėjo draugėms, jos užduotis buvo paruošti mažyliams pasus ir sukrauti lagaminus. „Pasuose vaikai tokie rimti – matyt, jau įprato pozuoti fotografams, juk pirmąją fotosesiją surengėme, kai jiems buvo vos 3 dienos“, – pasakoja dainininkė. Suruošti lagaminus visai šeimai – nelengva užduotis. Mat tą mėnesį vaikai buvo pradėję valgyti papildomo maisto, tad reikėjo supirkti ir pasirūpinti tyrelėmis ir košytėmis visai savaitei. O kadangi valgytojai du, ir abu nesiskundžiantys apetitu, tai maisto atsargų susidarė nemažai. Katažina sako nustebusi, kad viešbučio restorane buvo siūloma net kūdikių maistelio, pieno mišinių, bet jie vietinio maisto duoti vaikams nerizikavo.
Pasak Katažinos, ji niekada nebuvo flegmatiška, bet po dvynių gimimo apsukos dar pagreitėjo
Pirmoji dvynukų „iškyla“ įvyko jau lėktuve, kai praalkę vaikai pareikalavo užkandžių, ir ne vieną kartą.
Kad būtų mažiau streso, Katažina jau prieš gerą savaitę iki kelionės koridoriuje pasistatė lagaminus ir vis ką nors prisiminusi, į juos įdėdavo.
Sudarė tris sąrašus: ko reikės jai pačiai, vyrui ir vaikams. Sako, kad antrąkart susiruošti kelionei būtų visai paprasta: išbandė, kokių daiktų prireikė, kokie buvo pasiimti be reikalo. Katažina mėgsta keliauti su didesniu bagažu. Geriau drabužio ar kokio kito daikto nepanaudoti negu jausti trūkumą.
Džiaugiasi, kad sau ir vaikams nepridėjo vien vasarinių drabužėlių. Vakarais būdavo vėsoka, labai pravertė megztiniai. Porą dienų Turkijoje lynojo.
„Kai susiruošėme į oro uostą, ir taksistas pamatė mūsų lagaminų krūvą, tikriausiai pagalvojo, kad mes kraustomės. Trys dideli lagaminai, kuprinė, dvivietis vežimėlis ir du vaikai“, – juokiasi Katažina.
Skrydis su dvynukais
Jaudulio prieš skrydį buvo. Bet Vilniaus oro uoste viskas praėjo labai sklandžiai – vaikus vežimėlyje leido vežti iki pat lėktuvo, nuskridus irgi iškart buvo atiduotas vežimėlis. Užtat skrydį atgal Zvonkai prisimena ne taip maloniai. Sako, nors yra nereiklūs ir prisitaikantys prie aplinkybių, grįžus net norėjosi pasidalinti savo nuoskauda „Facebooke“.
Turkai laikosi visiškai kitokios politikos dėl keliaujančių su kūdikiais. Jie vežimėlius liepia priduoti kartu su bagažu, praėjus patikrą, iki skrydžio tenka laikyti vaikus ant rankų. Be to, dėl galimų teroristinių aktų turkai turi ne vieną, o net kelis patikros punktus. „Eini pro metalo detektorių, turi rodyti dokumentus, o čia – vaikas ant rankų. Kol susiieškai, susidedi, – prakaitas išpila. Dažnai pasiskirstome vaikais „pagal svorį“ – aš nešu lengvesnę Kornelytę, Deivydas – Donatėlį. Gerai, kad keliavome su draugų būriu, stengėmės vieni kitiems padėti“, – prisimena Katažina.
Lėktuve dvynukai elgėsi kaip pavyzdingi keleiviai, skrydis buvo lengvas. Nepaisant to, kad lėktuve teko keisti sauskelnes, daugiau nuotykių kaip ir nebuvo.
Vasara be karščių – pati tinkamiausia
Nors daugelis dejuoja, kad ši vasara Lietuvoje šalta ir šlapia, Katažinai ji labai tinka. Vaikų nevargina karščiai. Turkijoje irgi buvo tik maloniai šilta – apie 20–25 laipsnius. Vaikams nė nereikėjo adaptuotis prie didelių oro permainų, dieną jie daug laiko praleisdavo lauke, naktimis gerai miegodavo. Katažina sako esanti karščio ir saulės mėgėja, bet tas laikas praėjo, kai paisė tik savo poreikių ir norų. „Ko gero, keliautume su vaikais ir vidurvasaryje, per karščius, juk nebūtina visą laiką būti lauke, patalpose visur veikia kondicionieriai. Vasarinių atostogų pliusas, kad jau būna įšilęs vanduo. Gegužės viduryje mūsų vaikams maudytis buvo dar per šalta. Vaikų baseinėlio vandens temperatūra buvo 28 laipsniai, o mes įpratę maudytis prie 32. Vilniuje lankome vaikų baseiną, stengiamės nuvažiuoti bent du kartus per savaitę. Vanduo labai gerai vaiko vystymuisi, jo raidai.
Be to, pati esu prasta plaukikė, ilgai bijojau vandens, noriu, kad mūsų vaikai nuo mažens pamėgtų vandenį“, – sako Katažina.
Nors kelionės metu dvynukai dar nesėdėjo, jiems vis dėlto leido basomis ir pusnuogiams pabūti prie jūros.
Ar tai poilsis?
Zvonkų šeima pasiskirsto vaikais „pagal svorį“ – Katažina nešu lengvesnę Kornelytę, Deivydas – Donatėlį
„Aš pati nustebau ir vyras nustebo, kad keliaujant su mažais vaikais galima taip pailsėti. Gerame viešbutyje mums buvo net lengviau negu namie: nereikia gaminti maisto, tvarkyti kambarių, o svarbiausia – nereikia niekur skubėti ir tvarkyti jokių reikalų.
Aš kartais net pusryčiauti neidavau, su vaikais tingiai prasivartydama lovoje. Tai, kad galime būti visi kartu ir neturime jokių planų kažką nuveikti, buvo didžiausias poilsis. Taip, visą savaitę mes neišėjome iš viešbučio teritorijos, bet suprantame, kad ekskursijos ir pažintinės kelionės bus kažkada ateityje, kai vaikai paaugs. O dabar buvo gera tiesiog mėgautis tingiu poilsiu, bendrauti su draugais, kartu vakaroti.
Vyresni draugų vaikai per dieną taškydavosi baseinuose, kurių ten ne vienas, įsitraukdavo į animatorių siūlomas pramogas.
Norėtume po kelerių metų vėl ten sugrįžti, kad ir mūsiškiai įsilietų į tą pramogaujančių vaikų būrį. Mes su Deivydu pramogavome pasikeisdami: aš jį išleisdavau su vyrais pažaisti vandens tinklinio, jis mane – paplaukioti baseine. Tokie maži džiaugsmai, kaip ramiai suvalgyta ledų porcija ir pagulėjimas ant šezlongo jau yra labai daug.
Stengiausi baseine kuo daugiau plaukioti, nes nuo dvynukų nešiojimo ant rankų skauda nugarą. Vilniuje net lankiausi pas kineziterapeutą, skyrė šildančių kompresų, kurie truputį numalšina skausmą. Reikia daryti mankštas, lankyti sporto klubą, o kaip sau rasti laiko?“, – retoriškai klausia dvynukų mama.
Per vasarą Zvonkų dvynukai paaugo ir sustiprėjo
Atostogos su draugų kompanija suteikė ir bendravimo džiaugsmo.
Kiekvieną vakarą jie vakarieniaudavo išbandydami vis kitą virtuvę, žiūrėdavo pramoginius pasirodymus, kurie tame viešbutyje buvo labai įvairūs – nuo kolumbiečių šokėjų iki rusų estrados žvaigždžių. Katažina sako, kad kartais visai smagu pabūti tik žiūrovu, o ne atlikėju. „Vakarinių koncertų garsas būdavo stiprus, pirmas penkias minutes mūsų vaikai žiūrėdavo akytes išpūtę, o paskui apsiprasdavo, vakarodavo kaip niekur nieko“, – juokiasi Kornelijos ir Donato mama.
Per vasarą Zvonkų dvynukai paaugo ir sustiprėjo – dabar jau tvirtai sėdi ir reikalauja, kad mama nuolat būtų šalia ir žaistų su jais. „Donatėlis svajingesnis, kartais pažaidžia ir vienas, o Kornelija – temperamentinga kaip aš, nori nuolatinio bendravimo, išsireikalauja ant rankų. Tokia gudruolė. Nė neabejoju, kuris nuo kurio nusirašinės mokykloje“, – juokiasi Katažina.
Ji sako, kad gyvenime niekada nebuvo flegmatiška, bet po dvynių gimimo jos apsukos dar pagreitėjo – viską daro žaibiškai. Kai vaikai užmiega, Katažina neatsisėda ramiai paskaityti knygos ar numigti kartu su vaikais – geriau gamina maistą, jei ne tai, tai kitai dienai, tvarko darbo reikalus ar tariasi, kada nuveš močiutę į polikliniką. „Būti tik namų šeimininke negalėčiau – man reikia veiklos“, – sako Katažina.
Ginta Liaugminienė
