Jurgita – kaip ir dauguma straipsnių herojų – „užkibo ant kabliuko“ atsiuntusi savo nuotraukas konkursams. Iš vienos jų lietuvaitės pilvuką apsikabinęs šypsojosi egzotiško gymio vaikinukas. Vėliau sužinojome, kad tai Jurgitos vyras indas Tarsem, o pora laukiasi vaikučio. Palaukėme kartu. Šiandien Jurgita ir Tarsem augina sūnų Guntą.
Pirmoji stotelė – Kipras
Jurgita kalba greitai ir energingai. Užduotis – per pusantros valandos papasakoti savo istoriją, apie kurią galima būtų parašyti bent jau meilės romaną. Didysis Jurgitos nuotykis prasidėjo Kipre. 30-metė mergina jautėsi išvargusi nuo „normalaus“ darbo tarptautinėje įmonėje, troško permainų ir pasinaudojo draugų kvietimu atvažiuoti pagyventi į Kiprą. Planavo čia pabūti bent 3 metus, ieškotis darbo. Kipre Jurgita išbuvo vos pusę metų, bet, kaip galima pajuokauti, spėjo viską.
„Įvykiai rutuliojosi žaibiškai. Bendroje kompanijoje susipažinome su Tarsem – 4 metais jaunesniu indu. Įvyko trumpas sujungimas, ir netrukus mes jau gyvenome kartu. Neslėpsiu, iki tol turėjau meilių, draugysčių, tačiau šį kartą viskas vyko pagreitintai – atitiko chemija, požiūris į gyvenimą, vertybės, pomėgiai. Kadangi vyro tikėjimas neleidžia gyventi „susidėjus“, susituokėme, gavau pavardę Singh. Mėgavomės vienas kitu ir vasara, kol aš netikėtai pastojau“, – nuoširdžiai pasakoja Jurgita.
Rimti sprendimai
Vasaros nuotykis baigėsi – reikėjo priimti rimtus sprendimus. Nėštumą buvo galima nutraukti, tačiau Jurgita apie tai nė nesvarstė. Kur gimdyti? Moteris pasirinko Lietuvą, nes čia šeima, patikima medicinos sistema ir bent šiokios tokios socialinės garantijos. Nieko nelaukusi pora susikrovė lagaminus ir atskrido į Lietuvą.
Jurgita – kosmopolitiška mergina, jai teko gyventi JAV, Anglijoje, bendrauti su įvairių tautybių žmonėmis, tad fakto, kad Tarsem – indas, ji visiškai nesureikšmina. Juolab kad vaikinas – europietiško mąstymo, būdamas 19 metų paliko Indiją ir atvyko į Europą studijuoti. Užtat Jurgitos ir Tarsem šeimoms toks žaibiškas naujos poros gimimas buvo netikėtas.
Tarsem tėvų reakcija
„Tarsem yra sikhų tikėjimo*, jo tėvai gyvena Pandžabo regione, kur šis tikėjimas labai tvirtas. Žinoma, Tarsem yra sueuropėjęs sikhas – jis nenešioja turbano, kerpasi plaukus, skutasi barzdą (tikriems sikhams tai draudžiama), nėra vegetaras. Bet jo tėvai yra ūkininkai, labai religingi, laikosi visų sikhų kultūros tradicijų. Tarsem tėvai nuoširdžiai ieškojo jam nuotakos Indijoje. Ten iki šiol populiarios santuokos pagal susitarimą, kai jaunuosius suporuoja tėvai pagal kraitį, statusą, kastą. Tarsem sesuo būtent taip ištekinta, ji savo būsimą vyrą buvo mačiusi kelis kartus tėvų akivaizdoje (vaikino ir merginos pasimatymai be suaugusių liudininkų draudžiami). Kad ir būtų keista, ši santuoka sėkminga“, – pasakoja Jurgita.
Tarsem tėvai visiškai nekalba angliškai, tad susikalbėti su uošviais Jurgita kol kas negali. Vyras labai nori, kad ji mokytųsi pandžabi (punjabi – gimtoji sikhų kalba) kalbos ir galėtų bendrauti su anyta (beje, ji dar gana jauna 53 metų moteris).
Kiekvieną sekmadienį Tarsem skambina savo tėvams ir kalbasi su jais valandą. Trumpam ragelį paima ir Jurgita – pasako kelias išmoktas frazes indiškai, tai labai pamalonina anytą. Beje, anyta iš už tūkstančių kilometrų konsultuoja sūnaus šeimą medicinos klausimais pagal ajurvedą. Jei pasakai, kuo skundiesi, ji bematant pataria, kokių žolelių pagerti.
Jurgitos šeima tolerantiška
Jurgitos mama (tėvelis miręs), sesė ir brolis Tarsem atsiradimą priėmė šiuolaikiškai, sakydami „kad tik tu būtum laiminga“.
Kadangi visi gyvena Vilniuje, dažnai užbėga į svečius pas jaunąją šeimą. Jurgita pasakoja neseną nutikimą: „Sėdi svečiuose mama, o Tarsem išeina iš dušo iki pusės nuogas. Mano mama nustemba – „kur jis taip spėjo įdegti?“ – ir griebiasi už galvos – oi, pamiršau, žentas juk ne tos rasės. Pamiršo, nes to nesureikšmina“.
Iš aplinkinių Jurgita ne kartą yra išgirdusi: „Būk su tuo indu atsargi, nepalik jam vaiko – pavogs, išsiveš“. Taip yra dėl to, kad Tarsemą painioja su musulmonu. Tai Tarsem labai žeidžia, nes jo tikėjimas ir vertybės visiškai kitokie.
Padūkusi marti
Tarsem tėvai laikosi labai griežtų moralės normų. Pagal jų tikėjimą, moteris negali gerti alkoholio, rodyti nuogo kūno, pasakoti vyrui intymių dalykų.
Absoliutus tabu moteriai – rūkymas. Nežinodama griežtų normų, Jurgita nusiuntė anytai nuotraukų iš nėštukės fotosesijos. Vienoje jų (būtent toje, kurią gavome ir mes) – Tarsem apsikabinęs nuogą Jurgitos pilvą. Ši nuotrauka vaikino tėvus sukrėtė. Ją skubiai paslėpė, kad, gink Dieve, kas nors nepamatytų.
Sikhų tikėjime moteris turi būti „savo vietoje“ – mandagi, kukli, patarnaujanti, kantri. Tarsem nelengva, nes Jurgita – energinga, aktyvi, valdinga.
Santuoką sikhai labai vertina, tai – visam gyvenimui. Didžiausia nuodėmė būti išsiskyrusiam, o jei dar turi vaiką iš buvusios santuokos – esi nurašytas.
Tarsem Lietuvoje
Tarsem Lietuvą išvydo spalio mėnesį, buvo vėsoka. Vaikinas negalėjo patikėti, kad bus dar šalčiau, tačiau greitai įsitikino, kai žiemą nušalo ausis (nes labai nenorėjo nešioti kepurės). Teko nupirkti visus įmanomus šiltus drabužius ir batus, nes Tarsem pažinojo tik karštas šalis – Indiją ir Kiprą.
„Nepaisant šalčio, Lietuva jam labai patiko ir patinka. Pirmiausia aš kalbinau jį važiuoti gyventi į Indiją, bet Tarsem kategoriškai atsisakė. Lietuvoje jį žavi žaluma, gamta, ramybė (mažai žmonių). Patinka ir maistas, išskyrus daržoves, kurios, pasak Tarsem, beskonės it plastmasinės. Gyvenant Kipre mūsų virtuvės pagrindas buvo cukinijos ir baklažanai, Lietuvoje jų skonis gerokai prastesnis. Mėgstamiausias Tarsem patiekalas – Kijevo kotletas. Mano mama moka skaniai pagaminti ir tais kotletais lepina žentą. Tarsem atvažiavęs į Lietuvą pradėjo valgyti daugiau mėsos,nes mūsų klimatas ne itin tinkamas vegetarams. Nevalgo tik jautienos (nors, pagal sikhu religiją, jis negali valgyti jokios mėsos, žuvies, kiaušinių, jūros gėrybių).
Nepatiko ir šaltibarščiai – nesuprato šaltų burokėlių kefyre esmės“, – pasakoja Jurgita.
Tarsem europiečiai atrodo labai išlepinti – tiek vyrai, tiek moterys. Jo manymu, europiečiai komplikuoja savo gyvenimą, nes nemoka mėgautis tuo, ką turi. Tarsem niekada nedejuoja, kad sunku, trūksta, negana. Jo filosofija – viskas visada yra gerai.
Radęs šaldytuve morką, bulvę ir svogūną, jis gali pagaminti puikiausią patiekalą.
Indiška dvasia
Nors Tarsem kiek nutolęs nuo savo tradicijų (ragauja alkoholio, valgo mėsą, kiaušinius, žuvį), bet stengiasi išlaikyti dvasinį ryšį su tėvyne – tai nesunku padaryti, jei turi internetą. Internetu galima parsisiųsti indiškus filmus, muziką ir net maldas.
Vyras laikosi indiškų higienos normų – po kiekvieno pasinaudojimo tualetu būtina apsiplauti, o rankas reikia plauti nuolatos, ypač jei imi vaiką.
Namie Jurgita ir Tarsem išsikepa plokščios indiškos duonos (roti, čapati), kuri šiek tiek primena lavašą. Tam reikalui šeimyna turi specialią metalinę plokščią keptuvę (tava) (atsivežė iš Kipro, nes Lietuvoje tokių nepavyko rasti). „Tešla – tik miltai ir vanduo, iškočioji ir kepi plokščioje keptuvėje, realiai kepi ne duoną, o blyną. Tokius blynus indai valgo kiekvieną dieną“, – pasakoja Jurgita.
Vilniuje Tarsem jau susirado draugų indų, jų nedaug, tačiau pabendrauti hindu kalba yra su kuo. „Nors Lietuvoje indų bendruomenė labai maža, nuėjusi registruoti sūnaus į polikliniką, sužinojau, kad be mūsų dar yra 5 pacientai Singh pavarde (beje Singh pavardė nurodo sikh religiją)“, – sako Jurgita.
Meilė vaikui – šventa
Sikhams vyrams neįprasta domėtis moterų intymiais reikalais, juolab nėštumu. Kai Jurgita paklausė vyro, ar jo sesuo pagimdė natūraliai, Tarsem atsakė: „Nežinau, nes sesuo tokius dalykus aptaria tik su mama“. Bet pats jis mielai lydėjo nėščią žmoną pas ginekologę, drąsiai ėjo į gimdymą.
Tarsem labai laukė sūnaus – pagal jų kultūrą, tai vyro garbės reikalas. Kai Jurgita ėjo pas ginekologę, vyras primygtinai prašė sužinoti lytį. Jurgita net paklausė: „O kas bus, jei laukiuosi mergaitės?“. Tarsem patvirtino, kad mylės ir mergaitę, tačiau „berniukas būtų daug geriau“. Gimus sūnui Tarsem puolė skambinti po pasaulį išsibarsčiusiems giminaičiams – jo artimieji gyvena Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje. Pasakyti „man gimė sūnus“ indų vyrams – daugiausia garbės teikiantis įvykis.Seneliai ta proga atsiuntė Guntui sidabrinių apyrankių – tai privalomas sikhų papuošalas, skiriamasis atributas. Tikima, kad sidabrinės apyrankės saugo nuo blogos akies. Tarsem irgi nešioja sidabrinę apyrankę, kuri, pagal sikhų tikėjimą, yra vienas iš 5 privalomų atributų.
Kai gimė Guntas, Jurgita pasijuto antrame plane – tokia meile ir rūpesčiu tėtis apgaubė savo pirmagimį. Beje, apie vardą.
Jurgita norėjo, kad sūnaus vardas tikrų ir indo, ir lietuvio ausiai, po gana ilgų paieškų rado indišką vardą Guntas, jis reiškia „tobulasis“. Sūnelis panašus į tėtį, tik oda kiek šviesesnė, kaip Jurgita juokauja – visada lengvai įdegęs. Berniukas gimė 2 900 g, bet per pirmą mėnesį ūgtelėjo iki 4 kg. Pediatrė pasvarstė, kad vaikutis, matyt, „atsigimė į senelį“ (Jurgitos tėtis buvo aukštas). Šis faktas sukėlė Tarsem euforiją – vadinasi, sūnus augs didelis, stiprus vyras.
Į Indiją – gruodžio mėnesį
Jurgita su Tarsem planuoja kelionę į Indiją – reikės parodyti anūką seneliams. Nors Tarsem tėvai jau turi anūką (Tarsem sesers sūnų), jis, pagal hierarchiją, yra žemiau už Guntą, mat svarbiausias anūkas indams – sūnaus sūnus.
„Indijoje privalėsime surengti puotą giminėms ir draugams, paminėti mūsų vestuves ir vaiko gimimą. Jei būčiau vyras, už viską turėčiau sumokėti aš, laimei, esu moteris, ir puotos išlaidas apmokės Tarsem tėvai. Tradicijos yra tradicijos“, – juokiasi Jurgita.
Lietuvoje tik laikinai
Šioje gražioje istorijoje yra ir nelinksmų gaidelių. Kadangi iki nėštumo Jurgita Lietuvoje nebedirbo, jai nepriklausė motinystės išmokos. Moteris gavo tik vienkartinę pašalpą vaikui gimus, o dabar kas mėnesį – 97 Lt iš socialinės rūpybos skyriaus. Tarsem puikia moka kelias kalbas, turi viešbučių ir turizmo administravimo bakalauro diplomą, tačiau Lietuvoje niekam nereikalingas, nes nemoka lietuviškai, yra iš „trečiosios šalies“ (nepriklausančios ES), nors kvalifikacija tikrai puiki ir paklausi. Pora gyvena kukliai, verčiasi iš pinigų, kuriuos Tarsem uždirba, ir artimųjų paramos. Leidimą gyventi Lietuvoje Tarsem gavo tik metams. Jurgita mano, kad vaikučiui paaugus jie turės emigruoti į kitą šalį, kurioje lengviau būtų rasti darbą ir įsitvirtinti. Didelės indų bendruomenės yra Anglijoje, Kanadoje. „Mes galime gyventi bet kur, svarbiausia, kad būtų stabilu, kad galima būtų uždirbti ir gyventi, o ne egzistuoti. Žinoma, svarbiausia, kad esame sveiki, auginame nuostabų sūnų, tačiau norisi jaustis saugiau“, – pokalbį baigia Jurgita.
Neila Ramoškienė
* Sikhizmas – etninė religija, kurios esmė – bendruomenė bei jos doras gyvenimas. Šiandien pasaulyje gyvena apie 26 mln. sikhų, daugiausia Pandžabo regione, kur ir kilo ši religija.
„Mamos žurnalas“
