Jeigu turėtume tikrąją statistiką, kiek žmonių suserga ūminiais cistitais, tie skaičiai, matyt, galėtų nustebinti. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro gydytojos urologės dr. Marijos Barisienės, šlapimo takų infekcijos tikimybė kur kas didesnė kai keičiasi orai, kai daugiau peršalimo ligų, virusinių infekcijų, kai organizmo imunitetas silpnesnis. Laimei, ši liga, nors ir nemaloni bei skausminga, dažniausiai didelių pavojų nekelia – dažnai ją galime įveikti ir patys, tačiau ligą gydyti būtina, kad nesivystytų komplikacijos.
Ligos pranašai – varginantys nemalonūs simptomai
Ūminis cistitas – infekcinės kilmės šlapimo pūslės uždegimas – liga, kuri prasideda ūmiai, dažnu, skausmingu, apsunkintu šlapinimusi nedideliais kiekiais, vargina skubus noras šlapintis, šlapimas gali būti drumstas, neretai jaučiamas diskomfortas ar skausmas pilvo apačioje. Kartais pacientai pastebi kraują šlapime, tai bene labiausiai juos gąsdinantis simptomas.
Šlapimo takų infekcija gali būti ir besimptomė. Dažniausiai ji nustatoma atsitiktinai, kai pacientas ateina pas gydytoją dėl kitos priežasties ir, atlikus šlapimo tyrimą, randama leukocitų ir bakterijų. „Noriu priminti, kad tyrimui turi būti surenkama vidurinė porcija, geriausia rytinio šlapimo, prieš tai gerai apsiplovus lytinius organus. Tuo atveju, jei šlapimas buvo surinktas teisingai ir jame nustatyti šlapimo takų uždegimui būdingi pakitimai, bet žmogus jaučiasi sveikas, dažniausiai jokio gydymo nereikia,“ – sako gydytoja urologė dr. M. Barisienė.
Cistito priežastys
Ūminį šlapimo pūslės uždegimą dažniausiai sukelia bakterijos. Apie 90 proc. visų atvejų sukėlėjas yra žarninė lazdelė Escherichia coli, kuri gyvena ir tarpvietės srityje. Rečiau cistitus sukelia kitos bakterijos, pvz., enterokokai, stafilokokai, Proteus mirabilis ir kt. Pasitaiko, kad šlapimo pūslės uždegimas užklumpa po gydymo antibiotikais, kurie išbalansuoja mūsų natūralią mikroflorą ir vėl susidaro sąlygos plisti infekcijos sukėlėjams.
Virusinės kilmės cistitai yra gana reti. Cistitai taip pat gali būti ir neinfekcinės kilmės, atsirasti po spindulinio gydymo arba po chemoterapijos. Tačiau tokie atvejai reti.
Lėtinis cistitas (arba intersticinis cistitas, skausmingos šlapimo pūslės sindromas) yra liga, kurios priežastys nėra žinomos. Šiai ligai taip pat būdingas dažnas ir neatidėliotinas noras šlapintis bei skausmas. Šią ligą sunku diagnozuoti ir gydyti. Paprastai tai yra didelis iššūkis tiek pacientui, tiek gydytojui.
Liga gali užklupti kiekvieną
Cistitu serga įvairaus amžiaus žmonės – nuo vaikų iki senolių, tačiau moterims jis pasitaiko kur kas dažniau: perserga bent 1 iš 2, o iš persirgusiųjų dar apie trečdaliui ši liga gali kartotis. Pagrindinis lemiantis veiksnys – anatomija. Moterų šlaplė labai trumpa – 2–3 cm ilgio ir, jeigu susidaro palankios sąlygos, bakterijoms lengviau patekti į šlapimo pūslę, ten daugintis ir sukelti ligą. Dėl anatominių bei hormoninių pasikeitimų didesnė grėsmė susirgti yra nėščiosioms, menopauzės metu – dėl hormonų pusiausvyros pasikeitimo.
Jauniems vyrams cistitai pasireiškia retai, dažniau ši liga nustatoma vyresniems nei 60 metų, kai atsiranda obstrukciniai pokyčiai, susiję su gerybiniu prostatos išvešėjimu. Įvairaus amžiaus vyrams šlapimo takų infekcija gali išsivystyti esant siaurai apyvarpei.
Vaikų, ypač mažų, ligos specifika visiškai kitokia nei suaugusiųjų. Pasak gydytojos urologės dr. M. Barisienės, ūgtelėjęs vaikas pasako, kad jam skauda šlapinantis, o mažam, dar nekalbančiam, dažniausiai šią problemą tėvai įtaria iš nebūdingo elgesio: mažieji dažniau verkia, būna irzlūs, pablogėja apetitas, gali atsirasti vėmimas, pakilti kūno temperatūra, dažniau eina šlapintis.
Cistitas gydomas medikamentais
Kadangi ligos eiga ūmi, gydyti reikia greitai. Jei cistitas nekomplikuotas, t. y. serga moterys, nėra nėštumo ir anatominių ar funkcinių šlapimo takų anomalijų, pirmiausiai skiriamas vadinamasis empirinis antibakterinis gydymas – fosfomicinų arba nitrofurantoinų grupės antibiotikai. Jeigu buvo paimtas šlapimo pasėlis, gavus atsakymą vaistai pakoreguojami pagal surastas bakterijas. Kai cistitas ilgai užsitęsia, negydomas, jis gali komplikuotis pielonefritu ar inkstų abscesu. Tada gydymas skiriamas ilgesnis – plataus veikimo spektro antibiotikai, neretai prireikia ir stacionarinio gydymo.
Nėščiosioms antibiotikai parenkami pagal nėštumo trimestrus ir antibiotikogramą. Joms paprastai skiriami penicilinai, cefalosporinai. Kuo trumpesnis reikiamas gydymo kursas, tuo geriau, tuo mažiau vystome atsparumą antibakteriniams preparatams. Labai svarbu, kad pacientas kiekvieno gydymo kurso nenutrauktų savavališkai.
Pagalba namuose
Pajutusiems cistito simptomus pirmoji pagalba namuose yra gausus skysčių vartojimas – 1,5–2 litrai per parą. Pasak gydytojos, tai gali būti net ir paprasčiausias vanduo. Skysčiais infekcija tarsi išplaunama, nes dažniau ir gausiau šlapinantis su šlapimu pasišalina ir daugiau bakterijų. Taip pat naudinga meškauogių, bruknių lapų, petražolių nuoviro arbatos, jei vargina intensyvūs skausmai ar pakyla kūno temperatūra, galima išgerti paracetamolio ar ibuprofeno tabletę. Prasidėjus šlapimo pūslės uždegimui, jeigu yra galimybė, geriau pabūti namuose, nesušalti, laikytis intymios higienos taisyklių.
Visgi naminės priemonės tik padeda pašalinti cistito simptomus, bet ligos sukėlėjai gali likti neįveikti ir uždegimas pasikartoti. Todėl visada geriau dėl šios ligos gydymo pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip išvengti cistito?
Šlapimo pūslės uždegimas daliai žmonių yra linkęs pasikartoti – jautriai reaguojama į bet kokį veiksnį ir cistito reiškiniai pasireiškia: peršalus, po lytinių santykių, dėl spermicidų naudojimo, estrogenų trūkumo menopauzės metu, šlapimo takų akmenų, vyrams – dėl lėtinio prostatito, inkstų infekcijos, svetimkūnių šlapimo takuose, žarnyno bei šlapimo pūslės fistulių, cukraligės bei įvairių neurologinių susirgimų, kurie gali sukelti neurogeninę šlapimo pūslės kliniką.
Norintiems išvengti cistito, labai svarbu laikytis aprangos, higienos ir skysčių vartojimo taisyklių:
– per dieną suvartoti apie 2 litrus skysčių, kad išsiskirtų didesnis šlapimo kiekis;
– atvėsus orams patartina dėvėti natūralaus pluošto apatinius, atsisakyti sintetinių, vengti aptemptų, trikdančių kraujotaką, spaudžiančių drabužių;
– nenaudoti makšties ir tarpvietės florą pakeičiančių ir uždegimus sukeliančių intymios higienos dezodorantų;
– atsiradus norui šlapintis ilgai neužlaikyti šlapimo;
– nesėdėti ant šaltų paviršių;
– maudynėms geriau rinktis dušą nei vonią.
Ir, žinoma, svarbu stiprinti imunitetą, grūdinti organizmą, visavertiškai maitintis.
