Tėvai įprastai atsakingi, kad vaikai išmoktų valytis dantis, laikytis asmeninės higienos, bet intymioji higiena neretai lieka nutylėta. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad labai svarbu nuo mažens mokyti vaikus tinkamos intymios higienos, nes tiek jos nebuvimas, tiek ir per didelis švarinimasis neretai tampa įvairių infekcijų priežastimi.
„Nors tinkama intymi higiena yra svarbi sveikatos dalis, ši tema daliai žmonių dar yra tabu, apie tai nepatogu ir nejauku kalbėti. Formuojant tinkamus higienos įgūdžius nuo mažens, kyla mažesnė infekcijų ir kitokių negalavimų rizika. Todėl tėvams nereikėtų laukti, kol vaikai kaip nors išmoks intymios higienos pagrindų savaime ar, dar blogiau, pradės skųstis nemaloniais pojūčiais: niežėjimu, perštėjimu ar skausmu. Kaip mokome vaikus valyti dantis ar trinkti galvą, taip reikėtų paaiškinti ir apie intymią higieną“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Ji pastebi, kad net ir suaugę žmonės neretai nėra linkę atvirai konsultuotis intymios higienos klausimais. Dažnai pacientai vaistinėje tiesiog pasako preparato pavadinimą, o pasitikslinus, dėl kokių simptomų pasirinktas preparatas bus naudojamas, sudvejoja, vengia tikslinti. Tik retas atvirai įvardina savo būklę ir pasiteirauja, ar jų pasirinktas preparatas yra tinkamas.
Kaip praustis teisingai?
Pasak gydytojos Rugilės Kančaitės, nuo pirmųjų dienų moteriškos lyties kūdikiams būtina kruopščiai prausti išorinius lytinius organus, siekiant išvengti infekcijų.
Paaugusias mergaites reikėtų mokyti praustis šiltu vandeniu išangės link, optimaliu atveju – ryte ir vakare, ir nusausinti tapšnojant rankšluosčiu. Nei vaikams, nei suaugusioms moterims nereikia plauti makšties, tik išorinius lytinius organus. Taip pat, kaip ir suaugusioms moterims, mergaitėms rekomenduojami medvilniniai apatiniai bei nenaudoti kvepiančio ar spalvoto tualetinio popieriaus.
„Labai svarbu, kad visos mergaitės augtų suprasdamos, jog nieko su jų lytiniais organais iš esmės nėra įgimtai nešvaraus, ypatingai kai tema pasisuka apie mėnesines, tuo pačiu kalbant, kad reikia praustis, taip užtikrinant sveiką vulvovaginalinę zoną. Tiesa, per kruopštus „šveitimas“ yra kenksmingas, naudingiausias yra tiesiog reguliarus prausimasis“, – aiškina R. Kančaitė.
Kiek dažnesnis apsiprausimas gali būti reikalingas per menstruacijas, norint užtikrinti gaivos jausmą. Kartu tinkamai intymiai higienai užtikrinti svarbu ir laiku pasikeisti naudojamas menstruacinės higienos priemones, ypatingai tamponus, siekiant išvengti toksinio šoko sindromo.
Gydytoja pastebi, kad net ir suaugusios moterys toli gražu ne visos tinkamai supranta, kas yra intymi higiena. Šią temą supa aibė mitų, kuriais galbūt pasąmoningai siekiama kažkokių neįmanomų standartų savo intymiai zonai. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių – per daug koncentruojamasi, kaip naikinti išskyras ir maskuoti jų kvapą.
„Išskyros apsaugo, „valo“ ir drėkina lytinius takus. Kuo daugiau užsiimama kvapo korekcijomis, tuo smarkiau rizikuojama, kad jis iš tiesų taps nemalonus. O jei kvapas iš tikro kelia nemalonius jausmus ir yra pakitęs, palyginti su įprastu, reikia kreiptis į gydytoją, o ne bandyti jį paslėpti“, – pataria ji.
Prausikliai – galima, bet nebūtina
Gydytojos teigimu, daugelis moterų nustemba išgirdusios, kad intymiai higienai užtenka tik vandens, specialūs intymios higienos prausikliai nebūtini. Žinoma, juos galima naudoti, tačiau tai yra asmeninio pasirinkimo klausimas, reikalaujantis įžvalgumo ir apdairumo renkantis priemonę.
„Dalis moterų renkasi praustis su prausikliu, kas yra suprantama, kuomet suprakaituojama dienos metu ar menstruojama. Tačiau jeigu tinka ir patinka, pasirinkimas praustis vien vandeniu yra saugus ir tikrai pakankamas“, – sako R. Kančaitė.
Vaistininkė G. Tautkevičienė taip pat papildo, kad įprastas muilas ar dušo prausikliai intymiai higienai nėra patys geriausi pasirinkimai. Muilas gali sausinti odą, nes nėra skirtas jautrios odos plovimui, o dušo prausikliai dažnai turi pridėtinių kvapiųjų medžiagų, kurios taip pat gali dirginti odą. Tuo tarpu intymiai higienai skirti prausikliai palaiko reikiamą pH, apsaugo nuo odos sudirginimo ar infekcijų.
„Renkant prausiklius vaikams, svarbu suvokti, kad skirtingo amžiaus vaikai susiduria su skirtingomis problemomis. Paauglystėje dėl hormonų pokyčių padidėja prakaito išsiskyrimas, kūnui bręstant lytiniai organai pradeda išskirti išskyras, mergaitėms atsiranda menstruacijos. Mergaitėms nuo 1-3 metų iki pasireiškiant menstruacijoms rekomenduojami jautriai odai skirti produktai, vėliau, keičiantis terpės pH – preparatai, kurie papildomai padeda išlaikyti pH ~ 4, siekiant išvengti uždegimų. Berniukams geriausia rinktis bekvapius intymios higienos prausiklius“, – kalba vaistininkė.
Pataria nepersistengti
Kaip ir nepakankama, taip ir pernelyg pedantiška higiena gali sukelti problemų. Gydytoja vardija, kad nepakankamas prausimasis gali sukelti mikroorganizmų dauginimąsi, lemti nemalonų kvapą ir kitus simptomus. Vis tik šiais laikais dažniau šnekama apie perlenktą lazdą intymios higienos klausimais – perdėtas prausimasis, kvėpinimas, netinkamos priemonės bei ypatingai makšties plovimas išplauna mikroorganizmus, kurie reikalingi, kad apsaugotų lytinius takus nuo infekcijos.
„Šios problemos gali pasireikšti lytinių takų niežėjimu, skausmu, paraudimu, išskyrų pakitimu, ir, galiausiai – nemaloniu kvapu. Tokiais atvejais reiktų kreiptis į gydytoją, kuris skiria gydymą priklausomai nuo nustatytos priežasties“, – pataria R. Kančaitė.
Niežėjimas ir perštėjimas gali atsirasti ne tik dėl infekcijų, bet pasirinkus netinkamas, agresyvias higienos priemones, sausinančias ir pažeidžiančias odą. Jei dar yra dėvimas sintetinis ar itin apspaudžiantis apatinis trikotažas – odos sudirginimas dar labiau didėja.
„Suaugusios moterys sąmoningesnės, o vaikai gali nepasisakyti, tad patys tėvai turėtų paaiškinti vaikams, kad netylėtų, atsiradus diskomforto jausmui, paraudimui, jo neignoruotų, o iš karto apie jį pasakytų tėvams. Pastebiu, kad tėvai kartais yra linkę vaikus gėdinti: „nesikasyk viešumoje“, „ištrauk pirštus iš kelnių“ ir panašiai. Pastebėjus tokį vaikų elgesį, svarbu atkreipti dėmesį – jį gali lemti jaučiamas diskomfortas, kurį ne visada lengva įvardinti, o parodyti dar nedrąsiau. Kartais ir apžiūrėjus gali nesimatyti nei paraudimo, nei iššutimo, bet atsiradęs nemalonus jausmas jau signalizuoja, kad nėra gerai“, – teigia G. Tautkevičienė.
Dažnai bijodami pasipasakoti paaugliai ir suaugusieji uždelsia problemos sprendimą. Vaistininkė sako turėjusi ne vieną atvejį, kai ateina pacientai, kankinami itin stiprių odos sudirginimų, išbandę ne vieną preparatą, bet dažnai ne tą, kurio reikėjo. Nesėkmingi bandymai tik pailgina gydymo trukmę.
„Nežinant, kaip pasielgti vienokioje ar kitokioje situacijoje, visada galima kreiptis konsultacijos į vaistininką, atėjus į vaistinę ar paskambinus vaistinės konsultacijų telefonu“, – sako vaistininkė.
