Dvejus metus, kol izoliavomės nuo kovido, kiti virusai laukė savo valandos, ir šį sezoną kaip išbadėję vilkai puolė ir mažus, ir didelius. Tokio peršalimo virusų aktyvumo gydytojai nepamena.
Pokalbio pakvietėme medicinos mokslų daktarę docentę Jūratę Staikūnienę-Kozonis, alergologę ir klinikinę imunologę, alergijos klinikos „CD8 klinika“ vadovę, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentę.
Gydytoja, pakomentuokite situaciją – ar virusai tapo piktesni, ar atsirado naujų virusų, ar mūsų imunitetai nusilpo?
Pritariu, kad šį sezoną vaikai neįprastai anksti pradėjo sirgti peršalimo ligomis, kurias sukelia virusai, ir iki šiol labai serga. Ligos prasidėjo beveik nuo rugsėjo 1-osios, kai vaikai sugrįžo į kolektyvus.
Kodėl taip nutiko? Visada gali atsirasti naujų virusų, bet šį kartą, manau, aktyvesni tapo mums jau pažįstami virusai, pavyzdžiui, gripo. Kai buvo pandemija, stabdydami COVID-19 viruso plitimą, mes kartu sustabdėme ir gripo virusą. Buvo tik pavienių atvejų. Kai grįžo senoji tvarka – nebesilaikome atstumo, nenešiojame kaukių, – gripo virusas tarsi to laukė ir vėl išplito, kur kas anksčiau, nei įprasta. Paprastai gripo epidemijos prasideda vasario–kovo mėnesiais, o šį kartą pirmuosius gripo atvejus nustatėme jau rugsėjo pabaigoje, kaip ir kitose Europos šalyse. Žmonės net nespėjo pasiskiepyti, nes tik maždaug spalio mėnesį atkeliauja naujojo sezono gripo vakcina. Priminsiu, kad pradėjus skiepytis nuo gripo, tai reikia daryti kasmet.
Virusams plisti labai palankus ir mūsų oras, kai atšalimus staiga keičia atodrėkiai, dargana. Kai paspaudžia šaltukas, virusai nesidaugina. Bet juk nemaža dalis mūsų žiemos praeina darganoje, kai niekas nenori eiti pasivaikščioti, o traukia į prekybos centrus.
Ar matote čia problemą, kad šį sezoną vaikai serga dažniau?
Vaikų imuninę sistemą virusai ir bakterijos treniruoja ir moko. Per gyvenimą imuninė sistema sukaupia atmintį, ištreniruoja ląsteles, kurios kaskart, kai tas virusas ar bakterija pakartotinai patenka į organizmą, su jais kovoja. Tokia imuninės sistemos prasmė – įsiminti, kad vėliau galėtų atpažinti. Imuninę atmintį gauname tik persirgę arba pasiskiepiję, yra tik du šie būdai.
Kadangi turėjome labai ilgą imuninio mokymosi pertrauką, buvome užsidarę namuose, nesibūriavome, naudojome tiek visokių apsisaugojimo priemonių, kurių paprastai nenaudojame, vaikai tuo metu nesirgo, o dabar užsikrečia visais tais virusais, kuriais būtų užsikrėtę tuo metu, kai izoliavosi. Kadangi į nepažįstamus virusus vaikų imuninė sistema reaguoja audringai, nes nori įsiminti, susidaro situacija, kad mažyliai serga ir serga.
Dėl dažno vaikų sirgimo šį sezoną problemos nematau – tikėtina, kad kitą sezoną jie sirgs tikrai mažiau.
Ar patariate susirgus atlikti testą – tai kovidas, gripas ar kitas virusas? Jeigu gydymas tik simptominis, gal testo atlikti nėra prasmės?
Pirmiausia žiūrėčiau, kokia ligos forma. Jeigu tai paprasta sloga, truputį peršti gerklę, tai pasveiksime besigydydami per savaitę, arba, kaip juokaujama, be gydymo – per 7 dienas, testuotis gal ir nereikia. Tačiau jeigu pakyla temperatūra, testą reikia pasidaryti – turime puikių vaistų nuo gripo, ir kuo anksčiau juos pradedama vartoti, tuo jie efektyvesni. Gripas yra mirtina liga, ir šiais metais jau yra mirusių nuo gripo ir jo komplikacijų. Ši liga ypač pavojinga tiems, kurių imuninė sistema silpnesnė, – mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, šiuo metu gydomi chemoterapija ar radioterapija.
Gripas pavojingesnis už dabartinę kovido atmainą, kuria gana lengvai persergama. Tačiau ir čia nereikia pamesti budrumo – geriau pasidaryti testą ir žinoti, kad sirgai būtent kovidu. Kodėl? Nes kovidas pasižymi ilgais liekamaisiais reiškiniais (angl. long COVID) – smegenų rūku, nuovargiu, silpnumu, širdies permušimais.
Ką patartumėte tėvams – įjungti stabdžius ir saugoti vaiką nuo virusų (nesivesti į prekybos centrus, renginius) ar gyventi įprastą gyvenimą?
Jeigu vaikas serga imunodeficitu, jam yra nustatyta imuninės sistemos defektų, jo imuninė apsauga nepakankama ir bet kokia infekcija komplikuojasi, – be abejo, tokį vaiką turime saugoti ir vengti kolektyvų. Bet tokie atvejai yra pavieniai. Visi kiti vaikai, kurie pasigauna virusą, lengvai perserga, liga nesikomplikuoja, turėtų gyventi įprastą gyvenimą. Nes, kaip minėjau, tik taip vaiko imuninė sistema mokosi. Net mūsų močiutės sakydavo – neserga, neserga, o išeis į darželį ir pradės sirgti. Ir dar sakydavo – geriau tegul perserga visomis ligomis darželyje negu mokykloje. Vadinasi, nuo seno žmonės pastebėjo ir suprato, kad kažkiek kartų vaikas vis tiek turi susirgti, kitaip nebus.
Žinoma, tėvai labiau turėtų pasaugoti tą vaiką, kuris įsiserga iki antibiotikų, ir šių kursai kartojasi. Pakartotiniai antibiotikų kursai išderina mikrobiotą ir sudaro palankias sąlygas gaudyti kitus virusus.
Paminėjote šiemet labai dažną reiškinį – antrinį užsikrėtimą, kai vaikas gydomas namie antibiotikais, tačiau kurso pabaigoje temperatūra vėl šokteli, o tyrimai parodo, kad vaikas pasigavo naują virusą. Pakomentuokite, kaip tėvams elgtis?
Gydant antibiotikais, vaiko organizmas labai įsijautrina. Gerosios bakterijos kurios gyvena ne tik mūsų žarnyne, bet ir ant odos, gleivinių paviršiuje, kvėpavimo takuose, nuo vaiko gimimo dalyvauja mokant imuninės sistemos ląsteles, formuojant imunitetą. Kai tos ląstelės išderinamos (antibiotikai veikia ne vietiškai, o visą organizmą), dingsta natūrali organizmo apsauga, pirminė grandis, kuri saugo. Visada po antibiotikų, o ypač pakartotinų kursų, stebime mikrobiotos pokyčius ir didesnį organizmo imlumą ligoms. Atsidaro vartai virusams, nuo kurių apsisaugoti mes beveik negalime. Tik mūsų imuninė sistema nuspręs, ar mes susirgsime, ar ne.
Mamoms sakau, kad jeigu jau vaikui skyrė antibiotikus, jo į darželį vesti tikrai negalima – nesvarbu, kad jis puikiai jaučiasi ir neturi temperatūros. Toks vaikas visiškai atviras aplinkai ir tikrai vėl kažką „pagaus“. Iš kitos pusės, toks vaikas didina bakterijų atsparumą antibiotikams, nes platina štamus, kurie jau yra atsparūs antibiotikams. Įrodyta, kad gydymo antibiotikais pabaigoje bakterijos būna pasikeitusios, nes sugeba išvystyti apsaugą nuo antibiotikų, sukurti naujas atmainas. Kiti vaikai, pasigavę tokius užgrūdintus bakterijų štamus, sirgs daug sunkiau, jiems reikės dar stipresnių antibiotikų.
Tad pirmas patarimas – kai geriate antibiotikus, būkite malonūs, niekur neikite. Kitas patarimas – vartokite probiotikus (gyvybingąsias žarnyno bakterijas) nuo pirmos antibiotikų dienos.
O jeigu vaikas taip įsisirgo, kad tai nebepanašu į imuniteto treniruotę, o labiau į vaiko kankinimą, kur kreiptis?
Į gydytojus imunologus. Galbūt vaikas yra bakterijų nešiotojas, todėl ir pats dažnai serga, ir gali užkrėsti kitus. Gal vaiko ligų priežastis – alergija ar kokia nors lėtinė liga, kuri dar nenustatyta. Mes sudarome imuniteto stiprinimo planus, įvairių stiprinančių preparatų vartojimo schemas ir padedame vaikui atsistatyti. Rezultatas po imunomoduliacijų tikrai yra, todėl nenuleiskite rankų.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
