Nors jau trečią žiemą gyvename su COVID-19, vis dar keblu atskirti, kuo susirgome – gerklės skausmas, sloga, kosulys, karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai būdingi abiem infekcijoms. Panašiai pasireiškia ir paprastas peršalimas. „MANO vaistinės“ farmacininkas Tautvydas Endriukaitis akcentuoja, į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį, siekiant nustatyti negalavimo priežastį.
Vaistininkas T. Endriukaitis atkreipia dėmesį, kad gripą ir koronavirusą sukelia skirtingi virusai, tačiau šioms ligoms būdingi panašūs simptomai: karščiavimas, nuovargis, kosulys, gerklės, kūno ir galvos skausmas, sloga, dusulys, vėmimas ir viduriavimas. Užsikrėtus koronavirusu, ypač pasiskiepijus, specifinių požymių gali ir nepasireikšti, kai kurie liga perserga kaip eiliniu peršalimu.
Į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį?
1. Skonio ir kvapo praradimas. Skonio ir kvapo juslių praradimas gali pasireikšti ne visiems pacientams susirgusiems koronavirusu, apie 86 proc. pacientų praneša apie kvapo praradimą ir apie 53 proc. – skonio praradimą. Be to, šis specifinis simptomas gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po apsikrėtimo ir nepasireiškia sergant gripu ar peršalimu.
2. Sunkesnis kosulys ir dusulys. Nors šis simptomas taip pat būdingas ir gripui, tačiau pasireiškia skirtingai. Koronaviruso atveju kvėpavimo takų sutrikimai paprastai trunka ilgiau. Jie gali užsitęsti ir kelias savaites ar net mėnesius. Sergant COVID-19, dusulys taip pat gali atsirasti vėliau, be to, jis būna sunkesnis bei nepraeina ilgiau.
3. Virškinimo sutrikimai. Specialistas atkreipia dėmesį, kad sergantiesiems koronavirusu dažniau pasireiškia virškinimo sutrikimai, juos lydi galvos skausmas, apetito praradimas, viduriavimas, vėmimas, jaučiamas krūtinės skausmas. Nemaža dalis skundžiasi stipriu nuovargio pojūčiu, silpnumu. Gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų, prasidėti plaučių infekcija, sunkiausiais atvejais negrįžtamai pažeidžiami plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, sepsis ir septinis šokas.
4. Nemalonūs akių simptomai. T. Endriukaitis pastebi, kad koronavirusu sergantys pacientai kartais praneša pastebėję neįprastai padidėjusį akių paraudimą, patinimą ir niežėjimą, kuris gali pasirodyti ir kaip konjunktyvitas (akies uždegimas). Kai šis simptomas pasireiškia kartu su kitais koronaviruso simptomais, reikėtų į tai atkreipti dėmesį.
5. Odos bėrimai. Jei žmogus nurodo, kad jam ar vaikams atsirado naujas, anksčiau neįprastas bėrimas, vaistininkas būtinai pataria kreiptis į gydytoją. T. Endriukaitis akcentuoja, jog svarbu atskirti, ar odos bėrimas yra susijęs su COVID-19 infekcija, ar, tarkime, tai alergija, ar kita virusinė infekcija. Tokiu atveju patariama iškart atlikti COVID-19 tyrimą.
6. Peršalimo, tiek sukelto virusų, tiek bakterijų atveju negalavimai pasireiškia palaipsniui. Pradžioje dažniausiai pajuntame, kad ima perštėti gerklę, užgula nosį. Po kelių dienų gerklę ima skaudėti stipriau, nosis bėga, čiaudėjame, galime pradėti kosėti. Temperatūra pakyla ne iš karto, būna žemesnė.
7. Gripas prasideda staiga, be išankstinių įspėjimų, dažniausiai karščiavimu, stipriais galvos ir raumenų skausmais. Temperatūra ne tik būna aukštesnė (38 laipsniai ir daugiau), bet ir laikosi mažiausiai tris–penkias dienas. Kartu ligonis jaučia didesnį bendrą silpnumą, šalčio krėtimą. Kitas esminis skirtumas yra pykinimas ir vėmimas, jis retas susirgus peršalimu, ir dažnas esant gripui. Kosulys peršalus prasideda vėliau, o susirgus gripu jau po kelių dienų, iškart gali būti stiprus, sausas. Gerklės skausmas, sloga labiau būdingi peršalimams. Peršalimas, jei neatsiranda komplikacijų, praeina per savaitę, gripas gali tęstis ir kelias.
8. Koronaviruso pradžia gali priminti tiek eilinį peršalimą, tiek gripą. Lengvesnės formos prasideda sloga, gerklės skausmu, kosuliu. Vidutinio sunkumo COVID-19 panašesnė į gripą, staigiai šokteli temperatūra, iki 38-39 laipsnių, vargina šaltkrėtis, sausas kosulys, raumenų skausmai. Būdingi šiai infekcijai simptomai pasireiškia po kelių dienų ar savaitės, priklausomai nuo ligos eigos.
Kada svarbu kreiptis į gydymo įstaigą?
Pajutę kokius nors COVID-19 ar gripo simptomus, pavyzdžiu, galvos ar kūno skausmą, karščiavimą, nuovargį, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Sunegalavus gali būti naudinga namuose atlikti ir sudėtinį greitąjį testą, kuris parodo, ar esate užsikrėtę gripu, ar koronavirusu, o gal abiem iškart. Iš nosies imamo mėginio COVID-19 testai daugeliui jau tapo įprasti, tačiau naujieji dvigubi testai vaistinėse pasirodė visai neseniai. Pastarieji yra ypač naudingi ir patogūs, nes atlikus testą namų sąlygomis galite gauti atskirą rezultatą COVID-19 ir gripui nustatyti. Taip pat testas parodys ir gripo tipą, kuris gali būti A arba B.
Vaistininkas akcentuoja, kad tol, kol nežinote, kuo tiksliai sergate, užsidėkite kaukę, venkite kontakto su aplinkiniais. „Tikslią ligos diagnozę nustatęs gydytojas skiria specifinį gydymą. Gripo atveju standartiškai skiriami antivirusiniai vaistai, turintys oseltamiviro – jie padeda sumažinti simptomų sunkumą bei sutrumpinti ligos trukmę. Žmonės, sergantys lengvesne COVID-19 forma, gali pasveikti namuose stebėdami simptomus, ilsėdamiesi ir gerdami daug skysčių“, – paaiškina vaistininkas.
Jei jums pasireiškia sunkesni koronaviruso simptomai – sunku kvėpuoti, skauda kūną ar galvą, spaudžia krūtinę – nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą ar kvieskite greitąją pagalbą. Tokiais atvejais gali būti skiriami antibiotikai, taip pat ir antivirusiniai medikamentai. Sunkios ligos formos tiek sergant gripu, tiek koronavirusu gydomos ligoninėje.
Saugantis ligų venkinte didelių minių ir susibūrimų, kai negalite laikytis saugaus atstumo, dėvėkite kaukę, dažnai plaukite rankas ir pasijutę prastai, likite namuose. Kovojant su įvairiomis infekcijomis, ypač virusais, labai svarbu rūpintis savo imunine sistema: valgykite sveiką, subalansuotą maistą, reguliariai mankštinkitės, išsimiegokite, pasirūpinkite, kad organizmui netrūktų būtinų vitaminų ir mikroelementų.
