Apie slogą, kuri nesibaigia per savaitę, kalbamės su gydytoju otolaringologu Virgilijumi Sakalinksu.
Kokie sinusito požymiai? Ar tai tas pat, kas lėtinė, užsitęsusi sloga?
Prienosinių ančių (sinusų) uždegimas – sinusitas – gana dažna liga. Tai dažniausiai būna paprastos ūminės slogos komplikacija, nors kartais vaikas sinusitu gali susirgti iš karto, be jokių įžanginių slogų. Visais atvejais sinusitą reikia atskirti nuo slogos, nes jis gerokai pavojingesnis. Sloga – tai nosies ertmės gleivinės uždegimas, lokalus procesas, vykstantis vienoje vietoje – nosyje. O sinusitą sukėlę mikrobai ar virusai prasiveržia į nosies giluminius nosiaryklės organus (per natūralias sinusų angas į patį antį).
Kaip suprasti, kad sloga jau komplikavosi į sinusitą?
Sloga – tai varvanti nosis, kai iš abiejų jos pusių skiriasi gausiai gleivingų ar gleivingų-pūlinių išskyrų, kvėpavimas pro nosį sutrinkęs, susilpnėjusi uoslė. Slogą paprastai lydi neaukšta kūno temperatūra, šioks toks diskomfortas. O sinusitas pirmiausia prabyla apie save skausmu.
Skauda galvą kaktos srityje, veidą, kartais prisideda akių skausmai, kūno temperatūra pakyla iki 38 ºC. Paprastai sinusitas yra vienpusis procesas, rečiau jis apima abiejų pusių prienosinius ančius. Todėl ir išskyros kaupiasi vienoje nosies landoje.
Šios išskyros dažniausiai yra pūlinės. Tipiškais sinusitų atvejais galvos skausmai prasideda ryte, o vakarop sušvelnėja. Kai yra kitos kilmės sinusitas, galvos skausmai stiprėja po pamokų ir ypač kamuoja vakarais. Čiupinėjant kaktą ir veidą sinusų vietoje, visuomet galima rasti skausmingumo taškus. Vaikui pasilenkus, galvos skausmai sustiprėja.
Tad įtarti sinusitą nėra sunku. Svarbu laiku kreiptis į specialistą otorinolaringologą, kuris tiksliai įvertins vaiko kvėpavimo takų ir sinusų būklę.
Ar tiesa, kad sinusitą galima išgydyti tik ilgu antibiotikų kursu?
Ūminį pūlinį sinusitą galima gydyti ir be chirurginio įsikišimo – sinuso punkcijos ir praplovimo. Suprantama, gydant sinusitą reikia skirti antibiotikų ir trumpesnį kaip 5 dienų kursą. Gydymą antibiotikais reikia koreguoti, sergantį apžiūrėti kas antrą ar trečią dieną. Antibiotikai turi sunaikinti ligos sukėlėjus. Rečiau gali tekti prailginti antibiotikų kursą iki 10 dienų. Yra alternatyva ilgai antibiotikų terapijai. Tai vienkartinis sinuso pūlių išplovimas ir antibiotikų įleidimas į pačią sinuso ertmę. Bet šitos procedūros vaikai baiminasi (be reikalo, nes šiuo metu ji gali būti daroma visai be skausmo).
Ar sinuso punkcija – tai ta baisioji procedūra, kai susikaupusius pūlius traukia ilga adata?
Taip, pūlius iš sinusų galima išplauti su adata pradūrus sinuso sienelę. Tuomet pūliai arba išsiurbiami, arba išplaunami. Tam naudojama ne tokia jau ilga, bet aštri adata. O sinusų punkcija šiuo metu daroma gerai užmarinus gleivinę – ji visiškai neskausminga ir nepavojinga. Vaikus, žinoma, gąsdina bet kokia manipuliacija adatomis.
Kaip gydyti sinusitą liaudiškomis priemonėmis? Kalbama, kad vaikui šalia nosies reikia dėti karštą virtą kiaušinį, šildyti nosį staline lempa?
Daugiau sunkumų iškyla gydant užsitęsusi sinusų uždegimą arba lėtinę jo formą, ypač jei jo priežastis yra dar ir alerginis-imuninis organizmo būvis. Gydantis antibiotikais, į nosį reikia purkšti ar lašinti kraujagysles sutraukiančių vaistų (kad gerėtų pūlių nutekėjimas). Veido šildymas liaudiškomis priemonėmis – karštu kiaušiniu, elektros šildikliu, maišeliu su druska ar pelenais – paspartina kraujo priplūdimą į uždegimo židinį sinusą ir veikia teigiamai, stabdo sinusitą, skatina gijimą.
Ar padės druskų terapija, inhaliacijos?
Speciali druskų terapija turi prasmės gydant alerginį rinosinusitą, ji gali paspartinti sveikimą. Tačiau ūminio pūlinio sinusito gydyme jai negali būti skirtas pagrindinis vaidmuo. Pirmiausia reikia sunaikinti ,,interventus” – mikrobus ar virusus – vaistais, o po to skatinti gijimą.
Ar visada gydant sinusitą reikia padaryti veido daubų nuotrauką?
Šiuo metu nustatyti sinusitą galima ne tik padarius veido rentgenogramą bet ir sinusus nuskenavus ultragarsu. Kiekviena metodika konkrečiu atveju turi privalumų, padeda diagnozuoti sinusitą. Veido ertmių rentgenograma smulkiai parodo, kokios formos uždegimas, ir kaip jis išplitęs sinusuose.
Ką daryti, kad sinusitai nesikartotų?
Ūminis pūlinis sinusitas nebūtinai turi kartotis, nors tai pasitaiko alergiškiems vaikams, turintiems imunologinių defektų, susilpnėjus organizmui po gripo ar kitos virusinės ligos. Svarbiausia ūminį sinusitą visiškai išgydyti, užtikrinti, kad vaikas kasdien laisvai kvėpuotų nosimi. Tuomet pūlinės ar pusiau pūlinės išskyros nesikaups pačiuose sinusuose, jos nutekės į nosiaryklę ir skrandį, kur ir bus suvirškintos. Vaiko organizmą reikia stiprinti vitaminais, kartais pravartu pavartoti ir imuninę sistemą stiprinančius vaistus. O pagrindinis kelias nesirgti – grūdintis. Sveikas vaikas visais metų laikais turėtų kiekvieną rytą draugauti su šaltu vandeniu, grūdintis, judėti, sportuoti, neperšalti ir nesušlapti kojų. Nuo drėgnų kojų ir šalto vėjo dažniausiai prasideda sloga ir gali baigtis sinusitais.
Kas bus, jei sinusito negydysime?
Prognozuoti neįmanoma ir neverta. Teoriškai visada yra dvi galimybės: per ilgesnį laiką vaikas gali pasveikti, arba uždegimas vystysis toliau ir sukels labai sunkias ligas. Prienosiniai ančiai turi ryšį su kaukolės turiniu – smegenimis, ar kai kurie iš jų yra tiesioginėje pavojingoje kaimynystėje su smegenimis (kaktiniai ančiai) arba su regos nervu (pleištakaulio antis). Visada reikia atsiminti, kad smegenų uždegimas (meningoencefalitas) arba jų pūlinys – abscesas gali vystytis iš sinuso infekcijai patekus į smegenis, o tai didžiausias pavojus gyvybei.
„Mamos žurnalas“
Kas meta isauga si nesamone kartais net du kartus i metus. Dabar irgi sedziu su pumpureliu ant lupos Jei sugebate pajusti kai tik kalasi puslikes, tai labai gerai patrinkite su auksiniu ziedu. Tinka ir vaikams. Ir kartokite tai kol jau visai nebejausite skausmo. Kelias dienas.