Darželio virusai: darželinukai visais laikais sirgo ir sirgs, tačiau virusų „mados“ keičiasi.
Darželinukas ties ligų starto linija. Darželis – virusų veisykla. Darželinukas – virusų gaudyklė. Darželio virusas „išguldė“ visą giminę. Užkratas iš darželio.
Šios sparnuotos frazės – tai straipsnių apie darželinukų ligas pavadinimai. Kiekvieno rudens pradžioje rašome apie tai, kokių ligų protrūkių tikėtis, jei vaikas lanko darželį. Tendencijos keičiasi!
Ligos, kurios siautėja mažiau
Darželinukai visais laikais sirgo ir sirgs, nes tik taip gali susiformuoti jų imunitetas, tačiau reikia pripažinti, kad tokių epidemijų, kokios kildavo prieš 10 ar 20 metų, vis mažiau.
Kai kurios darželio ligos suretėjo dėl higienos. Ypač po COVID-19 pandemijos išaugo higienos standartai, naudojama daugiau dezinfekcinių priemonių, rankų plovimas tapo savaime suprantamas. Niežai, utėlės, spalinukės neišnyko, tačiau „prigeso“.
Kai kurios ligos pasidarė retesnės dėl skiepų. Pavyzdžiui, vėjaraupių (skiepas mokamas) proveržių mažiau, o rotavirusinė infekcija (skiepas nemokamas) nebesukelia vaikams tiek komplikacijų.
Atsiradus supratimui, kad sergančio vaiko negalima priimti į grupę, sumažėjo kitų užkrečiamųjų ligų, pavyzdžiu, skarlatinos, protrūkių.
Mažos, bet reikšmingos detalės:
Nedidelė grupė. Kuo daugiau vaikų grupėje, tuo dažnesni sveikų vaikų kontaktai su negaluojančiaisiais, ir padidėja galimybė užsikrėsti. Ir atvirkščiai.
Gera auklėtoja. Darželinukų sergamumui didžiulę įtaką daro personalas. Jei auklėtoja greitai reaguoja (paprašo tėvų išsivežti namo sergantį vaiką), moko vaikučius plautis rankas, vėdina grupę, – virusas gali ir neišplisti.
Jauki aplinka. Patogios gyvenimo sąlygos ligos sukėlėjų nesunaikina, tik vaikai geriau jaučiasi, nešąla jų kojytės, pavyzdžiui, sėdint ant puoduko.
Susitinka ne tik su draugais
Atėjęs į darželį, vaikas neišvengiamai susitinka ne tik su draugais, bet ir su gausybe jam nepažįstamų mikroorganizmų, dulkių, cheminių medžiagų, su kitokia kambario temperatūra, nei buvo įprasta namuose, su kitokiu maitinimo, aktyvaus laiko, poilsio ir miego režimu.
Bendravimas su bendraamžiais bei auklėtojais, dienos ritmo pasikeitimas, fizinis ir psichologinis nuovargis, patiriamas stresas silpnina imuninę sistemą, todėl vaikas greičiau peršąla, lengviau užsikrečia virusais ir bakterijomis, suaktyvėja jo organizme natūraliai vegetuojančios oportunistinės bakterijos. To neišvengsime.
Dažniausi darželio virusai – peršalimo ir viduriavimo. Apie juos pakalbėsime plačiau.
ŽARNYNO VIRUSAI
Viduriavimą sukelia nebūtinai virusai. Vaikai gali užsikrėsti bakterijomis nuo maisto, pavyzdžiui, salmonelėmis. Tačiau tokie nutikimai itin reti, nes darželinukų mityba kruopščiai prižiūrima. Tad jeigu vaikutis pradėjo viduriuoti ir vemti, didžiausia tikimybė, kad jis užsikrėtė žarnyno virusu. Aktyviausias jų – rotavirusas.
2018 metais į Lietuvos skiepų kalendorių buvo įtrauktas skiepas nuo rotavirusinės infekcijos. Ligos protrūkių sumažėjo. Šio skiepo esmė – apsaugoti ne nuo ligos, o nuo sunkių jos formų. Visiško imuniteto po skiepo vaikas neįgauna. Sumažėjus rotavirusinės infekcijos atvejams, „galvą pakėlė“ kitas virusas – noro-. Nuo jo skiepo nėra.
Apie šias viduriavimą ir vėmimą sukeliančias infekcijas pasakoja šeimos gydytoja Odeta Šepetienė, kai kurių niuansų jūs tikrai nežinojote.
Kūdikiai pirmaisiais gyvenimo metais rotavirusine infekcija gali užsikrėsti keletą kartų ir dauguma vaikų iki 3–5 metų amžiaus ja jau būna persirgę. Kiekviena nauja rotavirusinė infekcija yra vis lengvesnė dėl anksčiau įgyto dalinio imuniteto.
Kitaip yra dėl norovirusinės infekcijos, – ja persirgus, įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas, ne visada apsaugantis nuo pakartotinių užsikrėtimo atvejų.
Tiek noro-, tiek rotavirusine infekcijomis užsikrėsti galima ištisus metus, tačiau sirgimo pikas būdingas šaltajam metų sezonui, nes virusai lengviau plinta uždarose patalpose ir kai yra glaudesnis žmonių kontaktas.
Virusai gali išlikti gyvybingi aplinkoje ilgą laiką ir plisti per įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai kišasi į burną.
Abiejų virusų atvejais liga prasideda gana ūmiai, vargina pykinimas, vėmimas, vandeningas viduriavimas bei karščiavimas. Vaikas į darželį gali išeiti sveikas, o jau po kelių valandų rimtai negaluoti.
Rotavirusinė infekcija gali pasireikšti dažnesniu viduriavimu, o užsikrėtus norovirusu, vyraujantis simptomas paprastai yra vėmimas.
Trečdaliui vaikų, sergančių rotavirusine infekcija, kartu pasireiškia ir peršalimui būdingi simptomai, tokie kaip sloga, kosulys ar gerklės skausmas. Norovirusinės infekcijos atveju dažniau pasitaikantys, nesusiję su virškinamuoju traktu simptomai yra galvos skausmas, bendras negalavimas, o karščiavimas pasireiškia maždaug pusei pacientų.
Norovirusinės infekcijos atveju simptomai praeina per 48–72 val., o rotaviruso sukelti negalavimai gali užsitęsti ir savaitę.
Nors šios žarnyno infekcijos dažniausiai praeina savaime, tačiau dėl skysčių ir elektrolitų netekimo vemiant ar viduriuojant, mažiesiems pacientams gali pasireikšti įvairaus sunkumo dehidratacija.
Apie lengvą dehidratacijos formą signalizuoja bent vienas iš šių požymių: lipšnus liežuvis, kiek sumažėjęs šlapinimasis, kai sauskelnės išlieka tuščios 4–6 val. arba vaikas nesišlapina 6–8 val., troškulys, neramumas ar šiek tiek sumažėjęs ašarų kiekis verkiant.
Sausas liežuvis, sumažėjęs šlapinimasis, ašarų sumažėjimas ar nebuvimas verkiant, vangumas, įkritusios akys ar įdubęs momenėlis (kūdikiui) byloja apie vidutinio sunkumo ar net sunkią dehidrataciją, dėl kurios svarbu nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Į gydytoją vertėtų kreiptis bet kada, kai vaikas jaučiasi blogai ir tėveliams kyla nerimas dėl jo sveikatos, tačiau reikėtų ypač atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
- vėmaluose ar išmatose pastebima kraujo pėdsakų;
- intensyvus vėmimas nepraeina ilgiau nei 1 dieną, o viduriavimas nepraeina keletą dienų;
- kūdikis ilgiau nei kelias valandas, o vaikas – ilgiau nei 8 val. vemia, viduriuoja ir atsisako vartoti skysčius;
- pasireiškė dehidratacijos požymiai;
- vaiką vargina intensyvus pilvo skausmas – tokiais atvejais būtinai kreipkitės gydytojo konsultacijos.
Svarbiausia gydymo dalis – užtikrinti netektų skysčių ir elektrolitų atkūrimą bei išvengti dehidratacijos.
Svarbu! Gerųjų bakterijų vartojimas gali sutrumpinti ligos trukmę 12–24 valandomis. Derėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra moksliškai ištirtos bakterijos bei mieliagrybis (Saccharomyces boulardii). Preparatą vartoti reikėtų mažiausiai 5–7 dienas.
Kaip sumažinti noro- ir rotavirusų grėsmę?
Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą – rankų plovimas. Darželiuose vaikai rankytes plauna dažnai ir noriai – kaip minėjome, nauji kovido padiktuoti standartai įsitvirtino kuo puikiausiai.
Mokykite vaikus rankas plauti 15–30 sekundžių po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu.
Kartais alternatyva galėtų būti alkoholiniai rankų dezinfekantai, tačiau jie sausina jautrią vaikų odą ir neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl, esant galimybei, patariama rankas plauti muilu ir vandeniu.
Susiję straipsniai
