Jau daugiau nei pusę metų labiau plauname rankas, vengiame kontaktų ir esame su kaukėmis. Ar saugodamiesi Covido kartu apsisaugosime ir nuo visų kitų virusų?
Konsultuoja vaikų ligų gydytojas ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Gydytoja, ar pastebite, kad laikydamiesi didesnės higienos ir dėvėdami kaukes, vaikai nustojo sirgti peršalimo ligomis?
Gripo virusai, meningokokai, pneumokokai, rinovirusai, rotavirusai, adenovirusai, norovirusai ir visi kiti virusai niekur nedingo ir nedings. Visos įprastinės infekcijos išliko, ir mes, gydytojai, jas kasdien matome savo darbe. Galėtume ligų nesisaugoti nebent tada, jei pasiryšime amžinai likti izoliacijoje, bet to, žinoma, nebus. Mūsų aplinka niekada nebuvo sterili ir niekada netaps sterilia. Vienus mikrobus pakeis kiti, o mes turime išmokti gyventi su jais. Turime būti pasiruošę susidūrimui su mikroorganizmais.
Atrodo, dabar tai ir darome – vaikštome su kaukėmis, laikomės atstumų. Ar to pakanka?
Jokiu būdu nepakanka. Jeigu nepatinka terminas „imuniteto stiprinimas“, vadinkite tai „imuniteto priežiūra“.
Nespecifinio imuniteto priežiūra – tai neįtikėtinai paprasti dalykai. Teriekia grūdintis, sveikai maitintis, sportuoti, nepervargti fiziškai, rūpintis savo psichoemocine būkle, vartoti vitaminus, mikroelementus, sporabiotikus. Tiesiog gyventi sveiką gyvenimą.
Žinoma, reikia nepamiršti ir specifinio imuniteto, nukreipto prieš konkretų mikroorganizmą, – laiku ir reguliariai skiepytis ir skiepyti vaikus.
Susirgus reikia laiku ir tinkamomis priemonėmis kovoti su liga – neuždelstai kreiptis į gydytojus, darytis reikalingus tyrimus, vartoti gydytojų skirtus vaistus, laikytis lovos režimo, jeigu to reikia, neužsiiminėti savigyda, nepiktnaudžiauti žoliniais preparatais.
Bet kokios apsauginės priemonės veikia tik komplekse ir tik tada, kai tomis priemonėmis naudojamasi teisingai. Šiandien, deja, daugybę žmonių vis dar matau nemokšiškai dėvint kaukes ar respiratorius, ką kalbėti apie tinkamą rankų higieną, kosėjimo etiketą, saugius atstumus. Mes tarytum laikomės suvaržymų, bet viską darome tik iš dalies, – tarsi simuliuodami.
Daugybė žmonių vis dar veržiasi į prekybos centrus ir nebūtinus renginius, užuot pasivaikščioję gryname ore, tuo irgi sustiprintų savo imunitetą bei išsivėdintų plaučius.
Kaukės skirtos daugiau tam, kad apsaugotų kitus žmones nuo sergančiųjų lengvomis formomis ar besimptomių užkrato nešiotojų. Tad kaukes dėvime ne dėl savęs, o dėl kitų. Jeigu pykstame dėl nurodymo dėvėti kaukes, vadinasi, nesame brandūs ir vieningi, mums trūksta noro rūpintis labiau pažeidžiamais už mus. O juk tie labiau pažeidžiami yra ir žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis, ir sergantys vėžiu vaikai, ir senukai, ir daugybė žmonių, sergančių autoimuninėmis ligomis bei gaunančių imunosupresinį gydymą.
Sergamumas gripu ir kitomis infekcijomis sumažėtų, jeigu didžioji dalis populiacijos išmoktų taisyklingai naudotis apsaugos priemonėmis, bet tai pasieksime turbūt dar negreitai. Bet net ir tada 100 proc. visos šios infekcijos niekada neišnyks.
Kas nutinka su vaiko imunitetu, kai po ilgos izoliacijos išleidžiame vaiką į kolektyvą?
Neatsitinka nieko ypatinga. Vaikas sirgs peršalimo ligomis, viduriavimais ir kitomis infekcijomis tiek, kiek sirgtų ir nebuvęs izoliacijoje. Nė vienas vaikas neužaugo nesirgęs. Infekcijomis serga net ir tie vaikai, kurių mamos galvoja, kad jų vaikai beveik neserga. Jei kolektyve vienas vaikas susirgo gripu ar vėjaraupiais, tai perserga beveik visi, tačiau vienų organizmas reaguoja audringais karščiavimais, kosuliais, slogomis, o kitų organizme infekciniai procesai praeina beveik nepastebimai.
Sirgti audringai yra nemalonu, bet tai normalu – ligų metu vaiko imuninė sistema mokosi atpažinti ir kovoti su įvairiausiais sukėlėjais. Taigi sirgti yra normalu, o nenormalu yra nesuteikti sergančiajam tinkamos pagalbos, gydymo, slaugymo namuose ar gydymo įstaigoje. Taigi sloguojančio vaiko negalima vesti į darželį, jį reikia gydyti simptominėmis priemonėmis, namų režimu, poilsiu, jei reikia, – rimtesniais medikamentais.
Darželinio amžiaus vaikams normalu sirgti ir 10, 12 ar net 14 kartų per metus, svarbu tinkamai prižiūrėti ir gydyti, kad neišsivystytų komplikacijos.
Net ir tas vaikas, kurio imunitetą stiprinsite įvairiausiais būdais, gali sirgti daugybę kartų per metus taip pat, kaip ir tas, kurio imunine būkle tėvai nesirūpina. Tiesiog grūdintas, prižiūrėtas, sveikai maitintas vaikas infekcijomis prasirgs lengviau, ir ligos komplikacijos jam išsivystys daug rečiau nei tam, kurio imunitetas neprižiūrėtas.
Kas labiausiai silpnina vaiko imunitetą?
Daugybė aplinkos veiksnių – chemikalai, naudojami buityje, besaikis antibiotikų vartojimas, begalė maisto priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų maiste, kurį valgome, aplinkos teršalai, stresas. Kai kuriuos dalykus mes galime kontroliuoti, tarkime, mitybą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad imunitetą slopina:
Nesaikingas cukraus vartojimas. Daugiau kaip 100 g cukraus (8 arbatiniai šaukšteliai), kas atitinka 2 skardines gazuoto gėrimo, gali sumažinti leukocitų galimybę gaminti antikūnus net 40 proc. Šis efektas pasireiškia per 30 min. nuo suvartoto produkto ir tęsiasi iki 5 val.
Maisto alergenai. Dėl jų didėja žarnyno gleivinės ląstelių sienelių pralaidumas, todėl mikroorganizmams lengviau prasiskverbti pro jas ir įsikurti organizme. Tai vadinama „kiauro žarnyno sindromu“. Išvengti šio dalyko galima nevartojant maisto produktų, kuriems esate alergiški, paūmėjimo metu gali prireikti vaistų.
Viskas, kas kenkia mikrobiotai. Sergant rota-, norovirusinėmis infekcijomis ar kitomis žarnyno infekcijomis, vartojant antibiotikus, dėl neracionalios mitybos gali sutrikti žarnyno mikrobiotos pusiausvyra, sumažėti vadinamųjų gerųjų bakterijų ir kartu gali nusilpti imunitetas. Moksliškai įrodyta, kad vartojant probiotikų (gerųjų bakterijų) sutrumpėja viduriavimo trukmė, greičiau atkuriamas funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
