Jogurtas vaikams – ne per liesas, neilgai galiojantis ir ne per didelėje pakuotėje

jogurtai

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

 Kai buvome vaikai, nežinojome, kas yra jogurtas. Užtat mūsų vaikai be jogurto neįsivaizduoja gyvenimo. Gydytojai tvirtina, kad jogurtas – pats vertingiausias produktas, kurį galima laikyti skanumynu. Jame mažai cukraus, daug gerųjų bakterijų, jis gerina virškinimą ir stiprina imunitetą.

Odė jogurtėliui

Jogurtas – tai švelniai rūgštus, įvairaus tirštumo ir riebumo pieno, laikmečio patobulintas, pasaulyje plačiai vartojamas produktas.

Rūgščius pieno produktus maistui ir ligoms gydyti žmonija vartoja nuo neatmenamų laikų. Penktajame amžiuje prieš mūsų erą Herodotas aprašė, kaip skitai gamino ir kada vartojo rūgštų pieno produktą – kumpsą – dabartinio jogurto „proprosenelį“. Jogurtas Balkanų ir Viduržemio šalyse žinomas nuo antikos laikų.

Ypatingas dėmesys į šį produktą buvo atkreiptas pastebėjus, kad tie Bulgarijos, Kaukazo gyventojai, kurie jogurtą vartoja dažnai, pasižymi gera sveikata ir ilgaamžiškumu. Jogurtai dabar vartojami visame pasaulyje – jų verte neabejojama. Lietuvoje jogurtas pradėtas gaminti prieš maždaug 15 metų.

Jogurtas gaminamas iš pasterizuoto (kaitinto iki 85°C) pieno, pridedant raugo. Raugas susideda iš organizmui naudingų, pieno rūgštį ir medžiagas gaminančių bakterijų. Jos pieną suraugina, jo baltymus sukrešina į smulkius dribsnius, kuriuos organizmas lengviau ir greičiau pasisavina nei pieno baltymus.

Dėl to jis tinka vaikams ir suaugusiesiems, sveikiems ir ligoniams. Be to, raugas produktą praturtina ir kitomis, organizmui naudingomis medžiagomis, pvz., jam būtinomis pieno rūgšties bakterijomis. Jogurto raugas nepardavinėjamas, todėl namuose jogurtas negaminamas.

Jogurtas skiriasi nuo kefyro (jam gaminti vartojamas specialus grybelis) ir nuo močiutės pagaminto rūgusio pieno (kai jis surūgsta, veikiamas bakterijų, esančių piene). Jo per parą suaugęs žmogus turėtų suvartoti 300-400 ml.

Nuo kada

Trumpai galiojančio jogurto be priedų galima duoti kūdikiams nuo 9 mėn. O nuo metų jogurto galima duoti drąsiai, tik, aišku, jei vaikas nėra alergiškas karvės pieno baltymams.

Žinoma, jogurtas, kefyras, rūgpienis, varškė nepakeičia motinos pieno ir pieno mišinių, tačiau yra tikrai naudingi.

Kaip ir kiekvieno naujo maisto, iš pradžių jogurto reikia duoti nedaug – 1 valgomąjį šaukštą. Kas antrą-trečią dieną pridėkite po tokį pat kiekį ir stebėkite vaiko reakciją: ar nesutriko tuštinimasis, ar neatsirado vėmimo, vidurių pūtimo, ar neatsirado niežtinčio odos paraudimo bei bėrimo. Atsiradus minėtoms reakcijoms produkto nebeduokite.

Jei minėtų reakcijų neatsiranda, pamažu patiekalo porciją didinkite iki tokios, kokią vaikas gali suvalgyti. Kitaip tariant, jam leiskite suvalgyti tiek, kiek jis nori neįkalbinėjamas.

Kodėl jogurtas naudingas

* Greitai virškinamas ir pasisavinamas. Pieno rūgšties bakterijos išskiria baltymus virškinančias medžiagas (fermentus), kurios juos suskaldo į smulkesnes dalis, o jas organizmas lengviau ir greičiau pasisavina.

* Mažina skrandžio ir žarnų uždegimą, o suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus vaikams – cholesterolio kiekį kraujyje.

* Nuslopina žarnyne organizmui nenaudingų bakterijų augimą. „Blogosios“ bakterijos sukelia uždegimus ir puvimą. Dėl to gali sutrikti virškinimas ir įvairių maisto medžiagų pasisavinimas, atsirasti pieno netoleravimas, viduriavimas, vidurių pūtimas, nemaloni savijauta. Blogąsias bakterijas neutralizuoja gerosios, kurių yra jogurte.

* Po vaistų, ypač antibakterinių (pvz., antibiotikų, sulfonamidų, nitrofuranų) vartojimo jogurtas padeda atsistatyti įprastai ir organizmui naudingai mikroflorai, kitais žodžiais tariant, padeda organizmui atsigauti.

* Skatina išsiskirti skrandžio rūgštį, dėl to padidėja apetitas, maisto virškinimas, skrandyje žūva dalis organizmui nereikalingų bakterijų, buvusių maiste.

* Pagyvina žarnyno judesius, todėl padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir pasišalinti organizmui nenaudingoms medžiagoms.

* Skatina žmogaus organizmui naudingų „gerųjų“ bakterijų augimą žarnyne.

* Greitai nuslopina troškulį ir alkį.

* Padeda greičiau atgauti jėgas persirgus bet kuria, ypač sunkia liga – gripu, viduriavimu, kepenų uždegimu.

* Gerina organizmo medžiagų apykaitą, nes yra lengvai pasisavinamų įvairių medžiagų šaltinis.

Kokių jogurtų yra?

Jogurtai gaminami įvairaus riebumo: 0,3 proc., 1 proc., 1,5 proc., 2,5 proc., 3,2 proc., 3,5-4 proc., bei 6 ir 9 proc. Skirtingas jų ir galiojimo laikas (laikant šaldytuve): iki 5-7 parų, 14 parų, 4-5 savaičių bei 6-12 mėn. Jogurtai gaminami ir su pačiais įvairiausiais priedais: vaisais, uogomis, uogienėmis, džemais, vanile, saldikliais, probiotinėmis bakterijomis ir be jų. Supakuojami įvairiausios talpos indeliuose, pvz., nuo 100 g iki 500 g ir net didesnėmis. Dalis jogurtų dabar pagaminami su skonio derintojais, stabilizatoriais, konservantais, emulsikliais, medžiagomis, padedančiomis išlaikyti produkto savybes, saugančias, kad jis, kai yra tinkamai laikomas, nesugestų, neprarastų skonio savybių, būtų akiai malonios išvaizdos. Pastarosios medžiagos leistinos ir žymimos raide E su atitinkamu skaičiumi, pvz., E440, E 441, E442, E 1466 ir t.t. Kai kurie jogurtai praturtinti vitaminais, kalciu (deja, pastarojo kiekis pakuotės etiketėse dažnai pamirštamas nurodyti). Vieni iš jų „gyvi“ – juose yra gyvų raugo bakterijų ir probiotinių bakterijų, kiti „negyvi“ – pagaminti dar kartą kaitinami. Pastarieji jogurtai galioja ilgai.

Biologiškai vertingesni yra trumpai galiojantys ir su žodeliais „bio“, „probiotinis“, t.y. gyvų bakterinių kultūrų jogurtai. Gyvų bakterijų jogurtai slopina daugelio patogeninių (organizmui žalingų) bakterijų dauginimąsi žarnyne. Gyvų bakterijų – biojogurtai ypač tinka visiems, kurie netvarkingai neracionaliai maitinasi – t.y. „užkanda bet ką ir bet kur“, dažnai yra veikiami stresų, gydomi antibiotikais. Visuotinai pripažinta, kad žmogaus žarnyno mikroflora turi teigiamos įtakos šeimininko sveikatai. Ilgai galiojančiuose jogurtuose dažnai nebebūna gyvų raugo bakterijų. Taigi prieš perkant būtina labai gerai paskaityti gaminio pateiktą informaciją.

Kokie jogurtai tinka vaikams

* Geriausia, kai jogurto riebumas 1,5-2,5 proc. Kai vaikučio svoris per mažas, tiks saldesni ir 3,5-4,5 proc. riebumo jogurtai (išimties tvarka gali būti vartojami ir riebesni jogurtai). Kai svoris per didelis, tinka 0,5-1,5 proc. riebumo jogurtai. Nereikėtų nuolat vartoti tik liesų jogurtų, nes organizme gali sutrikti riebaluose tirpių vitaminų apykaita. Kai vaiko apetitas menkas, netinka saldūs ir riebūs jogurtai, nes jie mažina apetitą.

* Tinka švieži, natūralūs, balti, gyvi, termiškai nepaveikti jogurtai.

* Patiems mažiausiems geriausi jogurtai be tokių priedų, kaip vaisiai, uogos, uogienės, džemai.

* Tinka turintys kuo mažiau medžiagų, pažymėtų E raide su skaičiais, įvairiais saldikliais, išskyrus cukrų, gliukozę, fruktozę (vaisių cukrų). Pastarųjų produkte irgi turėtų būti kuo mažiau.

* Geriausi trumpai galiojantys jogurtai, pvz., iki 7 dienų.

* Supakuoti tokioje pakuotėje, kurią šeima gali suvalgyti per vieną kartą (atidarytas jogurtas greitai genda, ypač jei jis paliktas kambario temperatūroje).

* Geriausias jogurtas yra natūralaus skonio, ypač jei valgo vaikas. Paragavęs saldaus jogurto, jis gali atsisakyti įprasto natūralaus skonio jogurto, kefyro ar rūgpienio.

* Gerosiomis bakterijomis praturtinti jogurtai yra vertingesni už nepraturtintus. Jie išsiskiria iš kitų tos pačios rūšies produktų tuo, kad juose esančios bakterijos padeda organizmui kovoti su jam nenaudingomis bakterijomis.

Natūralų jogurtą galima paskaninti:

Šviežiomis nuplautomis trintomis uogomis.

Smulkiai tarkuotais vaisiais ar daržovėmis (cukinija, saldžiu moliūgu).

Namuose užšaldytomis uogomis (juodaisiais serbentais, mėlynėmis).

Vaisiais – slyvomis, vyšniomis (be kauliukų!), o kai jų nėra – namuose pagaminta uogiene.

Nereikėtų pirkti:

Neaiškus jogurto, kai nusitrynęs ar neaiškiai pažymėtas galiojimo laikas.

Parduotuvėje neteisingai laikomo, padėto ne šaldymo lentynose ar šaldytuvuose jogurto.

Jogurto sulankstytoje ar kitaip deformuotoje, sandarumą praradusioje pakuotėje.

Jogurto didelėse pakuotėse, kurių turinys suvartojamas per kelis kartus (nesvarbu, kad atidaryta pakuotė laikoma šaldytuve).

Kodėl tarybiniais laikais nebuvo jogurtų

Viena iš priežasčių – jogurtui pagaminti reikia daugiau sąnaudų negu kefyrui. Kita – pačių gamintojų aplaidumas. Dar kitas priežastis žinojo tų laikų partija ir vyriausybė.

Rūgščių pieno produktų naudą nusako indų patarlė: „Jei nori ilgiau gyventi – gerk rūgpienį“. Jis naudingesnis už pieną. Liesų rūgščių pieno produktų dietinės ir gydomosios savybės yra tokios pat, kaip ir riebių, tik juose sumažintas riebalų kiekis, energinė vertė. Rūgščiuose produktuose yra daugiau nei piene B grupės vitaminų, ypač B2 ir B12.

Rauginti pieno produktai gausiai praturtina virškinamąjį traktą pieno rūgšties bakterijomis, sugebančiomis apsigyventi žarnyne, slopinančiomis patogeninės floros augimą, neleidžiančiomis vystytis toksines medžiagas gaminančiai mikroflorai. Jogurtas gaminamas iš pieno į jį pridedant naudingų bakterijų, kurios dauginasi tam tikroje temperatūroje ir pakeičia pieno skonį ir savybes.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− vienas = 6

Kitos temos: