Jei Jums vaikystėje kas nors būtų pasiūlęs tiek skanumynų… Ant vaiko stalo kraunate galybes šviežutėlių vaisių, kvapnių jogurtų su šviežiomis uogomis ar vaisiais, ekologiškai švarios mėsytės. Kas iš to. Mažasis vis tiek suka nosį, tingiai knebinėja šakute. Lyg į lėkštę būtumėte prikrovusi medžio žievės ar pjuvenų.
Nuo ko priklauso vaiko apetitas?
Apetitą veikia įvairūs veiksniai: vieni iš jų apetitą pablogina, kiti pagerina, nepriklausomai nuo tikrojo organizmo poreikio – išeikvotos energijos. Pavyzdžiui, stiprus smegenų sujaudinimas slopina apetitą – vaikas užsiėmęs įdomiu žaidimu pamiršta pavalgyti.
Judėjimas, buvimas gryname ore apetitą gerina. Šiluma, tvankumas, nejudrumas, pervargimas apetitą mažina. Geras apetitas – vienas iš požymių, kad vaikas gerai vystosi. Dažniausiai blogai valgo tie vaikai, kurie nuo kūdikystės buvo maitinami dirbtinai ir kuriuos versdavo suvalgyti truputį daugiau, negu jie norėdavo.
Ar blogas apetitas gali būti kokios ligos požymis?
Blogas apetitas ir nepakankamas miegas būdingi nervingiems vaikams, kurie vėlai gulasi, ilgai neužmiega, nepakankamai išsimiega, o rytą atsikelia suirzę ir nepailsėję. Tokie vaikai būna pablyškę, verksmingi, greitai pavargsta, perdėtai judrūs, užsispyrę, agresyvūs. Būtina pasitarti su vaikų ir vaikų nervų ligų gydytojais.
Ką daryti, kad vaiko apetitas nepablogėtų?
Niekada bet kurio amžiaus vaiko nemaitinkite prievarta.
Nematuokite vaiko apetito pagal savo apetitą.
20-30 min. prieš valgį tegul vaikas žaidžia ramius žaidimus.
Prieš valgį neduokite (nors ir trupučio!) saldumynų, duonos, rūkytų bei riebių produktų.
Leiskite vaikui valgyti pačiam.
Maistą paduokite atvėsintą iki kūno temperatūros. Sykį nudegęs, vaikas neteks noro valgyti pats ir bijos ko nors karštesnio.
Nebarkite vaiko už tai, kad jis kelis kartus blogiau valgė ir nežadėkite dovanų, kad daugiau suvalgytų.
Neskubinkite valgymo proceso.
Nebarkite vaiko už tai, kad valgydamas išsitepė. Ramiai mokykite valgyti: parodykite, kaip naudotis servetėle, nusišluostyti ja burną. Leisdami būti savarankiškam, pakelsite mažylio ūpą, o gera nuotaika didina apetitą.
Apetitui gerinti nenaudokite druskos, aštrių prieskonių.
Rūpinkitės maisto kokybe, nes blogo apetito priežastis gali būti neskaniai pagamintas bei vienodas maistas.
Kad vaikas nuolat neatsisakinėtų valgyti net ir skaniai paruoštą maistą, laikykitės kelių paprastų taisyklių:
maitinkite visada vienu ir tuo pačiu laiku;
sekite, kad vaikas sėstų valgyti gerai nusiteikęs, nebūtų pavargęs, suirzęs;
20-30 min. prieš valgį pakvieskite iš lauko ir pamažu, be barnių ir kitokių kovos būdų atitraukite nuo įdomių žaidimų;
prieš valgį mažam vaikui nuplaukite rankas, užsekite seilinuką, pasakykite, kaip skaniai jis valgys; vyresnis tegul rankas nusiplauna pats;
nuo 2,5 metų vaiką įtraukite į pasiruošimą valgymui – mokykite serviruoti stalą, nuimti ir suplauti indus;
tarp maitinimų neduokite saldainių, meduolių, kramtomosios gumos, bandelių, vaflių, nes visi saldūs ir miltiniai produktai
sumažina alkio jausmą (šie produktai tinka desertui);
vaiką maitinkite ramioje, visada toje pačioje vietoje. Tegul nuo mažų dienų turi savo kėdę, savo vietą prie stalo;
iki 2,5 metų vaiką sodinkite valgyti tuomet, kai pirmasis patiekalas jau padėtas ant stalo;
visuomet ant stalo turėkite tik vieną patiekalą;
valgant neleiskite vaikui žaisti prie stalo, taigi prie stalo jis turi sėstis vienas, be mašinyčių ir kareivėlių;
vaikų, kurie blogiau valgo, valgančių nelinksminkite, nesistenkite nepastebimai įkišti šaukštelio į burną, nes tik tuomet, kai
vaiko dėmesys sutelktas į valgį, maistas geriau virškinamas;
nepripilkite pilnos lėkštės sriubos, neprikraukite daug košės, nes didelė porcija erzina. Geriau, kai vaikas suvalgys, įdėti dar;
kai kurie vaikai maistą kramto lėtai dėl to, kad jiems per mažai išsiskiria seilių ir nuolat džiūsta burna. Tokių vaikų neraginkite kramtyti ir ryti greičiau, nes juos tik erzinsite. Jiems duokite atsigerti po gurkšnį vandens;
jeigu staiga vaikui ima nepatikti patiekalas, kurį jis anksčiau mėgo, neįkalbinėkite jo valgyti. Paliktas ramybėje, jis tikriausiai vėl valgys patiekalą po savaitės ar mėnesio;
jeigu ryte vaikas atsisako valgyti, duokite jam truputį vandens. Už 10-20 min. jis paprašys valgyti;
kartais jaunesnis vaikas atsisako valgyti, nes nori to, ką valgo vyresnis. Kad taip neatsitiktų, abiem duokite tą patį patiekalą, o jei tai neįmanoma, vaikus maitinkite atskirai.
Kartais sumažėja iki tol gerai valgiusio vaiko apetitas. Kodėl?
Apetitas sumažėja, kai dygsta dantys, ypač krūminiai. Tuomet kelias dienas vaikas suvalgo tik pusę įprasto raciono, o kartais ir visiškai atsisako maisto.
Blogas apetitas gali atsirasti sutrikus virškinimui.
Jeigu gerai nusiteikęs vaikas be aiškiai pastebimos priežasties prarado apetitą, purtosi ir nenori valgyti jam įprasto maisto, patikrinkite, ar jis sveikas. Stebėkite vaiko nuotaiką, elgesį, pamatuokite temperatūrą.
Kai vaikas, persirgęs ūmine liga, blogai valgo ištisas savaites ar net ilgiau, būtinai kreipkitės į gydytoją. Patys neduokite jokių apetitą skatinančių vaistų, taip pat ir vaistažolių, nes vaikas gali nevalgyti dėl persirgtos ligos komplikacijų.
Kartais apetitas sumažėja užkietėjus viduriams. Liežuvis pasidengia baltu apnašu, dėl to atsiranda skonio sutrikimų ir sumažėja noras valgyti.
Kokie maisto produktai ir patiekalai žadina vaiko apetitą? Kokie slopina?
Apetitą sužadina ir skrandžio sultis išsiskirti skatina malonus sriubos kvapas. Sriubų kvapą ir skonį pagerina įvairūs augaliniai prieskoniai, kurie sriubą praturtina ir vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis. Ta pati sriuba neturi pasikartoti dažniau kaip kartą per 14 dienų.
Netinka sriubą virti porai dienų. Tokia sriuba netenka vitaminų.
Saldžios ir pieniškos sriubos mažina virškinimo aktyvumą. Todėl jų duokite tik po pagrindinio patiekalo (mėsos, žuvies). Saldžios ir pieniškos sriubos gali pakeisti kompotą, kisielių ar kitą saldų valgį.
Apetitą mažina sotūs priešpiečiai ir pavakariai, ypač kai jie yra kaloringi – pavyzdžiui, grietininių ledų porcija ar šokolado plytelė.
Kodėl vaikas vieną kartą suvalgo 3 kotletus, o kitą kartą neįveikia nė vieno?
Vaiko organizmas yra tobulai save reguliuojanti sistema, žinanti, kada ir kiek reikia maisto. Dėl to niekada vaiko neįkalbinėkite valgyti daug.
Vieną kartą suvalgęs daugiau, kitą kartą jis valgys mažiau. Nuolatiniai įkalbinėjimai ne tik vaikui įkyri, bet ir palaipsniui išugdo pasibjaurėjimą maistu. Be to, vaikas pripranta prie įkalbinėjimo, kaip prie tam tikro ritualo, be kurio jis iš viso atsisako valgyti.
Pirmuosius tris gyvenimo metus vaikui turėtų būti sudaryta galimybė pasidžiaugti valgymu – išalkus reikalauti maisto, o po to pasimėgauti juo iki soties.
Ar valgant duoti užsigerti?
Klaida, kai kiekvienas tiršto maisto kąsnis užgeriamas sultimis, pienu, kisieliumi ar vaisvandeniais. Vaikas užmiršta kramtyti, dėl to pasunkėja virškinimas, pablogėja apetitas.
Kai vaikas žaidžia ar žiūri televizorių, nemačiom jam galima sumaitinti ką tik nori.
Tai dar didesnė klaida. Tuomet vaikas valgydamas nejaučia malonumo (nes žaidžia) ir dėl to praranda apetitą. Kai valgydamas vaikas nustoja kreipti dėmesį į priešais padėtą maistą, žaidžia su šaukštu ir valgiu, pradeda rangytis, mėtyti maistą ant grindų – ženklas, kad jis pasisotino.
Konsultavo docentas A.Vingras
„Mamos žurnalas“
