Tėvams skirtoje spaudoje dažniausiai rašoma: „Nevalgiukas, nevalgiukas, nevalgiukas“. O ką daryti mamoms, kurių vaikeliai per daug „valgiukai“?
Laba diena,
Mano sūneliui 1 m. ir 3 mėn., sveria apie 12 kg. Nuo pat gimimo nesiskundė apetitu (iki šiol dar naktimis maitinu – 4–5 kartus). Papildomai maitinti pradėjau nuo 6 mėn. Ir nuo to laiko, be pusryčių košės, pietų rimto maisto ir vakarinių makaronų ar sriubytės, jam būtinai reikia dar kažką vagyti, užkandžiauti: įvairūs vaisiai, riestainiukai, džiūvėsiukai, jogurtai, varškytės ir pan. Jei paslepiu, tai, pasitaikius progai, vis tiek suseka ir viską suvalgo. Sakysite, dantys dygsta, niežti. Ir visai ne. Buvo, kad ir nedygo, o dabar beveik visi dantys išdygę, nebesiseilėja, tačiau savo įpročio kaulyti maisto neatsisakė. Jei esu virtuvėje, tai vis paskui vaikšto arba rodo, kur kažkas yra valgomo. Užkandžiavimas neina jam į kūną, atitinka visus tokio amžiaus vaiko išvaizdos standartus. Kartais pagalvoju, gal jis turi kirmėlių, bet darėme kraujo tyrimą, lyg ir ne. Stengiuosi slėpti visus užkandžius, jei pamato, duodu tik po truputį visko, bet apsisukęs ir susikišęs viską į burną vėl ateina.Net ir nežinau, kur kreiptis (šeimos gydytoja komentarų neturi), ar čia normalu, ar ne.
Pagarbiai Kristina
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė, Ivalgymas.lt
VALGUMAS IR NEVALGUMAS
Kodėl vienas valgus, o kitas – ne?
Kiekvieno žmogaus apetitas skirtingas, jį lemia daug dalykų. Net to paties žmogaus apetitas keičiasi, pvz., susirgus jis būna mažesnis, moterims prieš mėnesines padidėja, ir tai yra normalu. Vaiko apetitas turi amžiaus ypatumų. Vaiko augimas nėra vienodai stabilus, jis vyksta tarsi „šuoliais“. „Geras apetitas“ tampa blogesniu, kai augimas nėra toks intensyvus, pvz., kai vaikas yra priešmokyklinio amžiaus, ir jo augimas lėtesnis nei kūdikystėje.
Bet kurio amžiaus vaikas vieną kartą gali suvalgyti daugiau, kitą kartą – mažiau, ir tai yra normalu.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio svoris patrigubėja, ūgis padidėja mažiau – 50 proc. Antrais–trečiais gyvenimo metais vaikas jau taip sparčiai neauga.
Iki 2 metų vaikui maistas yra ne tik alkio malšintojas, bet ir aplinkos pažinimo priemonė, kartu valgymas lavina ir vysto motorinius įgūdžius. Vaikui patinka pačiam valgyti, jausti maistą savo pirštais. Šio amžiaus vaikai domisi maistu, mielai ragauja. Nuo 2 metų vaiko susidomėjimas maistu palaipsniui mažėja, ir tai sukelia nerimą tėvams. Būtent nuo tokio amžiaus dažniausiai ir atsiranda „nevalgiuko“ problema. Vaikas labiau domisi žaidimais, kalbėjimu, tampa savarankiškesnis, atsiranda „mėgstu“ ir „nemėgstu“.
Apetitas ypač padidėja paauglystėje, tuomet paaugliai gali (pagal normas ir turėtų) suvalgyti daugiau maisto nei suaugusieji, ir tai yra normalu. Tuo metu vyksta spartus augimo šuolis, keičiasi kūno sudėtis, padaugėja riebalinio audinio (berniukams – pačioje brendimo pradžioje, mergaitėms – viso brendimo metu). Tuo metu paaugliai stebina visus aplinkinius savo gebėjimu suvalgyti labai daug maisto. Normaliai paauglys berniukas turėtų gauti apie 2900 kcal per dieną, mergaitė – 2400 kcal per dieną.
Mes gyvename visuomenėje, kuri labai bijo, kad vaikas per daug valgys, kad nutuks, kad maistas jam padarys kažką blogo. Tik nerimauti nėra reikalo. Labai svarbu pasitikėti vaiko apetitu. Apetitas tiesiog atspindi poreikius. Kiek vaikas nori valgyti, labai ir svarbu duoti jam tiek, pasitikėti jo poreikiu. Jei vaikui maistas ribojamas, neduodama tam tikrų produktų arba duodama nepakankama porcija, arba priešingai, jei jis nuolat skatinamas valgyti, nors nenori, – vaikas nebegali pasitikėti savo kūnu, savo kūno pojūčiais, ir formuojasi iškreiptas santykis su maistu arba kūnu. Kartais išties sunku pasitikėti, kad vaikas gali rinktis maistą pats ir kiek jo suvalgyti renkasi pats, bet tam, kad vaikas išmoktų pasitikėti savo kūnu, suprasti ir toliau vadovautis savo alkio ir sotumo signalais, tėvams reikėtų palikti atsakomybę už tai, kiek suvalgyti ir ar išvis valgyti vaikui.
KIEK KARTŲ PER DIENĄ
Ar normalu, kad vaikas beveik visą dieną užkandžiauja? Susidaro ne 3, o 10 „valgymų“…
Normaliai vaikas ir neturi valgyti tik 3 kartus per dieną. Vaikas turėtų valgyti 4–6 kartus per dieną. Taigi vaikas skaitytojos klausime elgiasi normaliai ir adekvačiai pagal savo amžių – valgo dažnai, svoris ir ūgis yra normalūs, turi savo mėgstamą maistą, užkandžiai yra tinkami. Svarbu, kad ir užkandžiai būtų valgomi atsisėdus, prie stalo, jie būtų apgalvoti. Gal vaikas valgo nesotų maistą? Pvz., traškučiai, duoniukai nėra labai sotus maistas.
Mažiems ir priešmokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis maitinimosi įpročių formavimo pavyzdys. Šio amžiaus vaikų artimiausioje aplinkoje esantys tėvai ir vyresni broliai ar seserys yra pagrindiniai pavyzdžiai. Jei tėvai nuolat užkandžiauja, vaikas greičiausiai darys tą patį. Tėvai atsakingi už maisto parinkimą, reguliarų maitinimą, o vaikas nusprendžia, kaip dažnai ir kiek jis suvalgys.
Tėvų požiūris į maistą yra labai svarbus. Šeimoje, kur visiškai nekreipiama dėmesio į maistą, nėra reguliaraus valgymo režimo, bendro šeimos valgymo kartu, vaiko požiūris į maistą susiformuos vienoks. Kita vertus, vis dažniau kreipiasi vaikai (jau paaugliai ar net vyresni), kurių mamos arba abu tėvai nuolat laikėsi dietų, buvo nepatenkinti savo kūnu, per daug griežtai kontroliavo vaiko maisto pasirinkimą, bijodami, kad jie nutuks, – tokie vaikai neišsiugdo normalaus, sveiko požiūrio į maistą.
VAIKAI IR KALORIJOS
Visiems žmonėms nustatomos panašios kalorijų normos, tačiau kai kurie gali suvalgyti tūkstančiais kalorijų daugiau nei norma, bet netunka, o kiti suvartoja kur kas mažiau kalorijų, bet tunka. Kodėl?
Manau, nereikėtų vaiko valgymo vertinti kalorijomis, skaičiuoti jų. Mes, gydytojai, naudojame lenteles, kai tam tikrais atvejais mums išties reikia paskaičiavimų, bet tėvams labai rekomenduoju negalvoti nei apie savo, nei apie vaiko kalorijas. Tėvai atsakingi už visavertę vaiko mitybą, vaikas atsakingas už tai, kiek jam suvalgyti.
Ar reikia riboti maistą valgiam vaikui, kuris netunka?
Riboti vaikui maisto nereikėtų, nesvarbu, koks jo svoris. Tėvai atsakingi už pasirūpinimą maistu, bet nėra atsakingi už vaiko svorį. Vaikas auga ir vystosi pagal savo dėsnius. Vaikas turi savo alkio ir sotumo pojūčius, į juos reikia atsižvelgti. Ką duoti valgyti, kokį maistą paruošti, turi spręsti tėvai, atsižvelgdami į vaiko mėgstamą maistą.
Vaikus sunku tiek priversi valgyti, tiek sustabdyti nuo valgymo. Tėvus nuramina tai, kad tiek nevalgumo, tiek per didelio valgumo problemos paprastai yra laikinos.
Svoris, ūgis, jų kitimai (proporcingai ar ne didėja svoris ir ūgis) parodo, ar vaikas per daug valgo, ar pakankamai, ar per mažai. Jei tėvams sunku suprasti, ar vaikas normaliai valgo, ar per dažnai, siūlyčiau namuose sudaryti pastovų valgymo grafiką ir jo laikytis. Reguliarus valgymas labai svarbus mūsų sveikatai. Visiems bus aišku, kada valgoma, kada pertraukos tarp valgymų, kuomet užsiimama kita veikla.
AR TAMPOSI SKRANDIS
Ar valgantis daug vaikas išsitampys skrandį ir paskui norės daug valgyti nuolatos?
Vienas iš neteisingų įsivaizdavimų yra apie skrandžio „ištampymą“ ir „susitraukimą“. Skrandis nėra maišas, kuris ištampomas (priešingai plačiai paplitusiai nuomonei), skrandis yra tuščiaviduris organas, jo sienelėje yra net trys sluoksniai raumenų. Apetitas nepriklauso nuo skrandžio dydžio. Apetitą reguliuoja daug hormonų, gaminamų tiek skrandyje, tiek plonojoje žarnoje, tiek riebaliniame audinyje ir centrinėje nervų sistemoje. Tai, kaip mes suvokiame alkio ir sotumo pojūčius, ir lemia visų apetito reguliavime dalyvaujančių hormonų veikla. Skirtingi maisto produktai suteikia skirtingą sotumo jausmą. Šiltas maistas yra sotesnis, jo paprastai žmogus suvalgo mažiau nei šaltų užkandžių.
Tikrai neverta nerimauti, tiesiog toks vaiko poreikis, jis valgo tiek, kiek jam reikia.
Be abejo, šiame klausime yra prasmės. Tik nutukimo priežastys yra kur kas platesnės nei tik vaiko apetitas, tai lemia ir genetika, ir motinos maitinimasis nėštumo metu, ir gimimo svoris (tiek per mažo, tiek per didelio svorio naujagimiai turi rizikos nutukti), ir dar daug kitų priežasčių.
KAI APETITAS KEIČIASI
Apetito netekimas rodo ligą, o ką rodo padidėjęs apetitas?
Padidėjęs apetitas gali rodyti fizinę ligą, pvz., hipertireozę – kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, I tipo cukrinį diabetą (padidėja apetitas, bet kartu būna ir labai didelis troškulys, vaikas geria daug skysčių, dažnai šlapinasi). Šioms ligoms būdinga, kad valgoma labai daug, o svoris mažėja. Apetitas gali padidėti dėl tam tikrų vaistų vartojimo (pvz., gliukokortikoidų), gali rodyti ir psichologinius sunkumus (pvz., nerimą), su kuriais vaikas susiduria ir reaguoja daugiau valgydamas. Taip pat vaikas gali atrasti, kad per maistą gali susilaukti daugiau tėvų dėmesio, ir tuo naudotis. Toks vaikas dažnai prašo valgyti, bet sumuštinis taip ir lieka tik prakąstas.
Apetitas gali pablogėti turint kirmėlių. Liesėjimas, tam tikrų medžiagų stoka ir dėl jų atsirandančios ligos (pvz., mažakraujystė) – dažnesni kirmėlių požymiai.
KAIP MALŠINTI APETITĄ
Ar yra priemonių, malšinančių apetitą?
Reguliarus valgymas tomis pačiomis valandomis geriausiai reguliuoja apetitą tiek per mažai, tiek per daug valgantiems. Labai svarbu pasitikėti tiek savo, tiek vaiko apetitu, neriboti ir jokiu būdu neversti valgyti vaiko, jei jis nenori. Vaistinėse parduodami preparatai apetitui mažinti turi abejotiną poveikį, vaikams jų skirti negalima.
Ar nuolat alkanam vaikui įdėti papildomo maisto į darželį, mokyklą? Ar jam turi pakakti visuotiniu būdu nustatytų kalorijų?
Paprastai darželyje, kur valgoma tomis pačiomis valandomis ir organizuojama kita veikla, vaikai labai retai prašo papildomo maisto. Taip pat svarbu, ar vaikas viską suvalgo, ar nepalieka lėkštėje, – nepakankamai pavalgęs, jis greitai vėl praalks. Jei vaikas viską suvalgo, o auklėtoja pasako, kad jis darželyje prašo papildomai valgyti, – galima įdėti užkandžių.
Neila Ramoškienė
