Vieni kerta „su apetitu“, o kiti amžinai „neturi apetito“. Kodėl?

aptitas

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Susėdę prie stalo linkime vienas kitam gero apetito. Nuo ko priklauso šis pojūtis? Kodėl vieni žmonės kerta „su apetitu“, o kiti visą gyvenimą „neturi apetito“?

Kalbamės su gydytoja dietologe Aušra Jauniškyte-Ingelevičiene, www.ivalgymas.lt

Nuo ko priklauso alkio jausmas ir apetitas?

Apetitas yra noras valgyti, jis jaučiamas kaip alkio pojūtis. Alkio jausmą turi visi išsivystę gyvūnai, jo tikslas – gauti pakankamai maisto medžiagų ir energijos gyvybei palaikyti.

Apetito praradimas vadinamas anoreksija, padidėjęs apetitas vadinamas hiperfagija, polifagija arba bulimija.

Apetito reguliavimas ypač daug tiriamas pastaruosius 10 metų, kadangi daugėja ligų, kurios atsiranda dėl pakitusio apetito ir ligų, kurios pačios keičia apetitą. Apetitą reguliuoja be galo daug skirtingų hormonų ir, greičiausiai, yra labai daug dar neatrastų hormonų, kurie irgi prisideda prie alkio-sotumo pojūčio jutimo. Vieni hormonai gaminasi virškinimo trakte (skrandyje, žarnyne), kiti – riebaliniame audinyje, treti – smegenyse. Apetitą įtakoja ir bioritmai. Alkio ir sotumo centrai yra tarpinėse smegenyse, jie ir apdoroja visą gautą informaciją.

Ar apetito „paslaptis“ – skrandžio pilnumas-tuštumas, ar kokie nors impulsai smegenyse?

Po valgio maistas, esantis skrandyje, tempia skrandžio sieneles, dėl to į smegenis eina impulsai apie sotumo jausmą. Bet tai tik labai maža apetito reguliavimo dalis ir tikrai ne pagrindinė. Juk ir patys kartais jaučiame, jog nežiūrint to, kad skrandis pilnas, mes jaučiame pilnumo jausmą, o ne sotumą.

Beje, dėl to mažai veiksmingi yra lieknėjimui skirti papildai, kurie skrandyje išbrinksta ir turėtų sukelti sotumą. Sotumui svarbu, kad kartu su impulsais iš skrandžio į smegenis atkeliautų ir maisto medžiagų – gliukozės, amino rūgščių, riebalų.

Jei to nėra – labai greitai vėl ateina alkio jausmas.

Kaip be chirurginės intervencijos „sumažinti“ skrandį, kad mažiau norėtųsi valgyti?

Labai sunkus klausimas. Bet man visada norisi paklausti, o kam jį mažinti? Alkis yra visiškai normalus žmogaus pojūtis ir normalu norėti valgyti. Mes galime laisvai išgyventi be daugelio dalykų, bet tikrai negalime gyventi be maisto. O alkis rodo, kad reikia maisto.

Manau, daugelis girdėjo be galo daug triukų apetitui mažinti – gerti daug vandens, suvalgyti obuolį, lėtai kramtyti ar pan.

Iš patirties dirbdama su pacientais, kurių apetitas yra didelis, galiu drąsiai sakyti, kad šie patarimai mažai veikia… Nebent pradedama normaliai maitintis. Jei žmogus valgo nereguliariai arba vieną kartą per dieną, nevalgo pusryčių, vengia kažkokių produktų, derina produktus (ta populiari teorija nevalgyti mėsos su kruopomis iš tikrųjų labai mažina sotumo jausmą), jis tikrai jausis alkanas.

Vis dėlto pagrindinis dalykas, kad ir kaip tai nuobodžiai skambėtų, mažinti apetitui yra reguliarus valgymas. Taip pat svarbu, kokiomis porcijomis valgoma. Šiltas maistas yra sotesnis. Baltymai maiste suteikia sotumo pojūtį. Vanduo, obuoliai padeda , tik tada, jei valgoma reguliariai ir normaliomis porcijomis.

Ir nepamirškite, kad tai reikia daryti nuolat… Neužtenka vieną dieną tvarkingai valgyti. Gydydami žmones, kurie persivalgo, pradedame labai paprastai – jokių dietų, jokių svorio metimų dabar, kol susireguliuos apetitas. Ir būtinai valgyti reguliariai, nurodytomis porcijomis, ne daugiau bet ir ne mažiau. Tokio didelio alkio nebejaučiama gana greitai – po 1-2 savaičių, bet reikia tai tęsti, nes persivalgymai gali greitai atsinaujinti.

Dar labai dažna klaida, kurią daro moterys – pietų nevalgymas. Kartais moterys tiesiog visą dieną užkandžiauja tai vaisiais, tai jogurtais ar taleriais. Jos suvalgo pakankamai daug kalorijų, bet, žinoma, nepasisotina. Juk pietums suvalgytas vištienos gabalėlis su ryžiais ir salotomis turi apie 500-700 kcal, tiek pat kalorijų gauname suvalgę 2 indelius jogurto, 2 obuolius ir 2 džiūvėsius. Sotumo jausmas suvalgius normalius pietus ir tokius užkandžius labai skiriasi. O užkandžiaujant neretai suvalgoma daug daugiau.

Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė

Mamos pastebi, kad vaikų gyvenime būna valgymo-nevalgymo etapų. Pavyzdžiui, gerokai mažiau pradeda valgyti 3 metų vaikai, paskui prieš augimo šuolį apetitas padidėja, o paauglystėje jis būna žvėriškas. Kodėl?

Maždaug 2-3 metų amžiaus vaikų apetitas sumažėja, nes sulėtėja augimas. Augama nebe taip sparčiai, todėl maisto medžiagų reikia kiek mažiau. 2-4 metų vaikams būdinga, kad jie tampa labai išrankūs maistui, valgo tik tam tikrus produktus, dažniausiai jų maisto asortimentas būna siauras. Tai normalu tokiame amžiuje, jei tęsiasi ilgiau, reikėtų susirūpinti.

Paauglystė – laikotarpis, kai apetitas padidėja, ypač berniukams. Prasideda lytinis brendimas, didėja ūgis, kūno masė, spartus augimo šuolis – visam tam reikia daug maisto medžiagų. Keičiasi kūno formos, organizmo audinių kiekis bei pasiskirstymas, daugėja raumenų masės, taip pat daugėja riebalinio audinio, keičiasi jo pasiskirstymo vietos, didėja daugelis organų. Todėl apetitas ir padidėja. Paauglės mergaitės kalorijų turi gauti beveik tiek pat ar net daugiau nei suaugusios moterys, maždaug 2200 kcal per dieną, berniukai 2500-3000 kcal.

Ar gali sveikas vaikas neturėti apetito?

Vaikas gali mažiau valgyti, jei jis liūdnas, pavargęs, jei jam skauda.

Ar gali sergantis, ligotas vaikas turėti puikų apetitą?

Gali.

Kiek tiesos, kad soties jausmą žmogus pajunta tik praėjus 20 minučių nuo valgymo pradžios?

Jau maistui patekus į burną signalai siunčiami į smegenis, kad maistas gautas. Kiekvienam žmogui skirtingai – vieni sotumą pajunta anksčiau, kiti – vėliau, negalima pasakyti, kad visiems vienodai. Bet kokiu atveju, rekomenduojama valgant neskubėti, susitelkti ties maistu. Bet jei ir po 20 minučių nesijaučiama sočiu ir vis dar norisi deserto ar šiaip kažko, gal nepakankamai pavalgyta. Jei po valgio norisi kažko saldaus, gali padėti vaisiai – juose yra cukraus.

Kas sužadina apetitą?

Maisto vaizdas, kvapas. Vaikams apetitui gerinti naudojami kartumynai. Kartumynai dirgina burnos skonio receptorius ir skatina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą. Visiems gerai žinomas yra pelynas, galima ruošti jo arbatą arba vaistinėje nusipirkti ištraukos ir duoti vaikui prieš valgį. Netiesiogiai, o veikdamas per medžiagų apykaitą, apetitą skatina apilakas, gaminamas iš bičių sekreto.

Sakoma, kad sumažėjęs apetitas rodo ligą. Tiesa?

Paprastai taip. Yra labai daug ligų, kada apetitas sumažėja: infekcinės ligos, kai mikrobai apnuodija organizmą ir dėl to sumažėja apetitas, piktybiniai augliai, psichinės ligos (depresija). Nervinė anoreksija yra netikslus ligos pavadinimas dėl to, kad anoreksija lyg ir reikštų apetito netekimą, bet šiuo atveju apetitas visai nesumažėja, alkis būna didelis, tik baimė priaugti svorio neleidžia valgyti. Kai kurie vaistai irgi turi poveikį apetitui – slopina kai kurie antidepresantai, vaistai svoriui mažinti.

Ar ką nors rodo padidėjęs apetitas?

Gali būti daug priežasčių. Apetitas padidėti gali atšalus orams, taip pat jei yra didelė įtampa, stresas, maistas gerai nuramina ir atpalaiduoja. Vaistai taip pat gali didinti apetitą – naudojami gydyti lėtinėms uždegiminėms ligoms, daugelis psichiką veikiančių vaistų. Cukrinis diabetas gali prasidėti padidėjusiu apetitu (tai ypač būdinga I tipo diabetui, juo serga vaikai ir jauni žmonės), tirotoksikozei – kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Šioms ligoms būdinga tai, kad nežiūrint to kad daug valgoma, svoris mažėja.

Kokia maisto priedų įtaka apetitui? Kiek apetitą lemia natrio glutamatas, apie kurį dabar plačiai kalbama?

Natrio glutamatas yra skonio stipriklis. Maiste jis sustiprina to maisto skonį: įdėtas į mėsą – sustiprina mėsos skonį, į žuvį – žuvies skonį ir pan. Šio skonio stipriklio dedama į prieskonius, sausas sriubas, pusfabrikačius. Dabar daug apie jį kalbama, nors daugelis dalykų nėra įrodyti. Kai kuriems žmonėms jis gali didinti apetitą, sukelti galvos skausmus, rėmenį.

Tačiau nutukimą sukelia tiek daug priežasčių, kad natrio gliutamatas yra tik labai maža dalis. Galbūt yra panašiai kaip su alkoholiu – nors daugelis jį vartojame, ne visi tampame priklausomi. Ir skonio stiprikliai ne visus veikia vienodai.

Ar tiesa, kad alkio jausmas užkrečiamas – matant, kaip valgo kiti, irgi norisi, nors prieš tai alkio nebuvo?

Tai nebūtinai alkio jausmas. Juk kartais valgome, nors ir nesame alkani. Kita vertus, mūsų emocijos irgi labai įtakoja apetitą.

Ar rekomenduojate lieknėti vartojant apetitą mažinančius vaistus, papildus?

Gydant nutukimą paprastai skiriami apetitą mažinantys ar sotumo jausmą didinantys vaistai, jei veiksmingi tik kartu keičiant maitinimąsi. Šie vaistai visiškai neužslopina apetito, tik sumažina jį. Tokie vaistai yra receptiniai, juos gali skirti tik gydytojas. Maisto papildų poveikis silpnas, jei išvis yra. Beje, vaistų ir papildų kaina labai panaši, todėl, rekomenduočiau kreiptis į dietologą, kad skirtų vaistų (jei jų reikia) – vaistai veiksmingesni, neleisite be reikalo pinigų.

Ar apetitas paveldimas?

Kažkiek paveldimas, bet ne 100 procentų. Iš šeimos neretai perimami maitinimosi įpročiai, o jie, kaip minėjau, labai įtakoja apetitą.

Ar apetitą žadina vitaminai?

Vitaminų stokos požymis yra apetito sumažėjimas. Taigi, jei apetitas sumažėjo dėl vitaminų stokos – tokiu atveju nuo papildų su polivitaminais apetitas padidės. Jei apetitas normalus, vitaminai jo nedidina.

Kokiu paros metu apetitas didžiausias?

Kiekvienam žmogui skirtingai. Dažniausiai pirmoje dienos pusėje, bet jei nevalgoma visą dieną – apetitas, žinoma, labai didelis būna vakare. Jei pradžioje pajutus alkio jausmą nepavalgoma, alkis susilpnėja, bet po kiek laiko jis labai sustiprėja.

Depresija sergantys ryte visai nenori valgyti, vakare šiek tiek pasijunta geriau ir gali pavalgyti. Nutukę žmonės, ypač labai didelio svorio, paprastai alkio nejaučia visą dieną, tik vakare, pradėję valgyti, negali sustoti, nes nejaučia sotumo.

Kaip kovoti su nuolatiniu alkiu (labai geru apetitu), kad nenutuktume? Ką daryti, jei žmogus nuolatos nori valgyti?

Jei žmogus nuolatos nori valgyti, tai tik rodo, kad jis nevalgo normaliai, greičiausiai per daug riboja maistą. Nes normaliai pavalgius, žmogus išlieka sotus 3-4 valandas, vėliau gali jausti nedidelį alkį, bet tikrai nenormalu pavalgius dar jaustis alkanam. Jie nepavyksta pačiam, aš visuomet tokiais atvejais rekomenduoju kreiptis į dietologą, nes, jei nėra ligos, apetitą galima pakankamai lengvai sureguliuoti. Tik pačiam ar pačiai dėl įvairių baimių, tokių kaip „jei valgysiu dažnai, tai daug suvalgysiu“, „jei valgysiu pusryčius – sustorėsiu“, „jei valgysiu daugiau per pietus – nepavyks numesti svorio“, gali būti per sunku. Kartais labai nustembu, kokių keistų žmonės turi įsitikinimų apie maistą ir kaip dėl tų įsitikinimų save kankina. O juk galima normaliai valgant ir nesijaučiant alkanam išlikti normalaus svorio. Tikrai netiesa, kad jei nori būti lieknas, turi save labai riboti ir nuolat vaikščioti alkanas.

Ar apetitas turi ryšį su psichinėmis ligomis?

Kai kurioms psichinėms ligoms būdingas apetito pasikeitimas, beje, tai susiję ne tik su liga bet ir su vartojamais vaistais, nes psichiką veikiantys vaistai kartais keičia ir apetitą. Depresiją dažnai lydi apetito praradimas, svorio mažėjimas.

Sezoninei depresijai, kuri pasitaiko kai kuriems žmonėms tamsiuoju metų periodu – atvirkščiai, būdingas padidėjęs apetitas. Šizofrenija sergantys gali parasti apetitą dėl kliedesių, gali turėti labai didelį apetitą. Vaistai šiai ligai gydyti irgi paprastai apetitą didina. Keista, bet vyrai, sergantys psichikos ligomis, nenutunka dažniau nei sveiki, tuo tarpu moterys – kur kas dažniau nei sveikos. Kol kas neaišku, kodėl taip atsitinka.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


keturi + 2 =

Kitos temos: