Sveiki, mergaitei 4 metukai ir ji nenori valgyti išvis jokios mėsos – net sriubos su mėsa nevalgo. Kaip ją priversti valgyti mėsą?
Maži vaikai dėl įvairių, dažniausiai tik dėl jiems patiems žinomų priežasčių, atsisako valgyti tam tikrus produktus ar patiekalus. Vaikų per prievartą negalima versti valgyti, tad tenka ieškoti tokio kardinalaus mėsos atsisakymo priežasčių. Kadangi maži vaikai dar nemąsto apie tai, kad „gaila valgomo gyvūnėlio“ (nebent apie tai nuolatos pasakojate, rodote filmus), mėsos nevalgymo priežastys turi būti kitos. Jų gali būti kelios.
Dažniausios atsisakymo valgyti priežastys yra nemalonūs jutimai, susiję su vieno ar kito produkto ar patiekalo valgymu, vertimas valgyti per prievartą, vertimas valgyti, kai vaikas yra sotus. Nemalonius jutimus vaikai ilgai atsimena ir stengiasi jų išvengti.
Kita priežastis gali būti šeimos tradicijos. Vaikai kopijuoja artimųjų elgesį, pvz., jei vienas iš tėvų nevalgo sriubos ar mėsos, vaikas darys tą patį. Jei vaikas nematys tėvų pavyzdžio, jokie įkalbinėjimai, kad jam reikia valgyti tą ir tą, bus bevaisiai.
Mažo vaiko mityba kasdien turi būti įvairi, jis turi būti maitinamas kuo įvairesniais šviežiais produktais. Kai vaikas atsisako vieno ar kito produkto, svarbu, kad per dieną gautų bent nedaug nemėgstamo produkto su kitais produktais. Tam tikslui parinkite įvairiausius produktų derinius, ruošdami patiekalus. Atminkite, kad vaikui mėsos nereikia duoti kasdien, pakanka 2–3 kartų per savaitę.
Kai vaikas nevalgo mėsos:
Gaminkite tirštas trintos mėsos sriubas su daržovėmis.
Vieną mėsos rūšį keiskite kita, pvz., veršieną, avieną, triušieną keiskite kalakutiena ar vištiena.
Gaminkite padažus iš liesos mėsos.
Kepkite bandeles ar lietinius su trintos liesos mėsos įdarais.
Mėsą keiskite žuvimi. Jos galima duoti 2 kartus per savaitę.
Saldumynai, bet kokie saldūs gaminiai, ypač jei juos nuolat vaikas kramsnoja, saldžios sultys gali būti bet kokio maisto atsisakymo priežastis.
Mėsa yra vertingas maisto produktas, nes joje daug žmogaus organizmo gyvybinei veiklai reikalingų medžiagų. Kuo daugiau mėsoje raumeninio audinio, tuo daugiau baltymų ir žmogaus organizmui nepakeičiamų amino rūgščių, kurios skatina ląstelių atsinaujinimą. Daug baltymų ir mažai riebalų turi kalakutiena – viena vertingiausių mėsos rūšių.
Naudingiausia yra virta mėsa patiekta su daržovėmis ar padažu be pieno. Jei liesa mėsa bus patiekta su riebiu padažu arba kepta riebalų pilnoje keptuvėje, – nieko gero nebus. Mėsoje gausu vitamino B12, kuriuo žmogaus organizmas aprūpinamas būtent iš gyvulinės kilmės produktų. Jis būtinas mūsų nervų ir kraujo ląstelėms, gyvybiškai reikalingas smegenų sveikatai ir geram imuniteto palaikymui. Medžiagų apykaitos procesai be šio vitamino irgi stringa. Vitamino B12 trūkumas gali sukelti bendrą organizmo išsekimą ir net mažakraujystę. Mėsoje yra hemogeležies, kuri daug geriau absorbuojama organizme ir įjungiama į medžiagų apykaitą, nei geležis iš daržovių.
Jei vaikas nevalgo mėsos, dera kreiptis į jo gydytoją ir paprašyti padaryti jo kraujo ir geležies atsargų organizme tyrimus – būtina išsiaiškinti, ar nėra mažakraujystės. Gydytojas, įvertinęs kraujo tyrimus, gali skirti geležies turinčių maisto papildų, vitamino B12, kontrolinius kraujo tyrimus, kuriuos būtina atlikti, nepriklausomai nuo vaiko savijautos.
Atsakė vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
