
Ką apie kūdikių mitybą rašo pasauliniai pediatrijos žurnalai? Mūsų konsultantas, vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras cituoja įdomesnius tekstus apie mažylių mitybą.
Mažas vaikas nevalgo – ar tikrai?
Neskubėkite nerimauti, nes:
vaikų iki 3 metų apetitas nuolat kinta dėl augimo šuolių ir skirtingo fizinio aktyvumo;
maži vaikai neauga taip greitai, kaip kūdikiai, todėl jiems reikia mažiau maisto;
mažų vaikų skrandis yra mažesnis nei vyresnių, juolab suaugusiųjų;
mažus vaikus labai domina aplinkinis pasaulis, todėl jie skiria mažiau dėmesio maistui – tam „neturi laiko“;
maži vaikai nori parodyti, kad jie yra savarankiški ir „žino ką daro“.
Jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto, nesijaudinkite. Svarbu vaikui siūlyti sveiko maisto. Vaikas nusprendžia, kiek valgys arba nevalgys. Siūlykite mažesnes porcijas. Daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis) jo lėkštutėje ir jo valgymo įrankiai. Vaikui gali nepatikti, jei maistas bus patiektas bet kokioje lėkštėje ar dubenėlyje. Maži vaikai nori turėti savus indus ir valgymo priemones.
Jokiomis priemonėmis neįkalbinėkite, juolab neverskite vaiko suvalgyti visko, kas įdėta į lėkštutę, nes tai jam sukels stresą. Pagirkite mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens… Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Tik vaikas žino, kiek ir kada maisto jam reikia.
Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas yra išrankus valgytojas ir valgo tik vieną ar du konkrečius maisto produktus, neišsigąskite ir jo nuolat nemaitinkite vienu ar dviem jo valgomais patiekalais (produktais).
Vaikui reikalingas sveikas maistas, t.y. vaisiai, daržovės, mėsa, pieno produktai, įvairūs viso grūdo patiekalai.
Vaikas išbandys naujus maisto produktus, jei tik ramiai ir nuosekliai stengsitės:

Padarysite valgymo laiką laimingu ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo – prieraišumo – savitarpio supratimo laiku. Kartu sėdėsite, valgysite, pasakosite apie tai, ką valgo, girsite patiekalą, daug šypsositės.
Kartu su vaiku ruošite patiekalus, kuriuos valgys jis ir visa šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Pvz., vaikas gali „padėti“ jums išsirinkti, ką nusipirkti valgyti, „parsinešti“ pirkinį, daržoves nuplauti, salotas supešioti, daržovę įdėti į neužkaitusį troškinimo ar virimo puodą ir pan.
Parodysite vaikui, kaip jums patinka valgyti patiekalą, kurį kartu paruošėte.
Pasiūlysite naujų maisto produktų, kai jūs ir jūsų vaikas esate gerai nusiteikę, –„nepikti ir nepavargę“.
Valgymui skirsite apie 20 minučių. Jei vaikas nevalgė maisto, nuneškite jį ir nesiūlykite alternatyvių užkandžių ar patiekalų.
Niekada jokiomis priemonėmis nebausite vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus. Kitaip tariant, nesudarysite preteksto neigiamoms emocijoms, kurias vaikai ilgai atsimena ir visais jam suprantamais būdais stengiasi jų išvengti.
Nepapirkinėsite vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą. Tai gali paskatinti vaiką labiau domėtis nesveiku maistu ir suprasti, kad, valgyti sveiką maistą yra nemalonu.
Nuolat siūlysite naujų maisto produktų. Vaikui gali prireikti 10–15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais ar patiekalais.
Pasiūlysite naujo patiekalo su maistu, kurį vaikas jau žino ir mėgsta.
Leisite savo vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu.
Padėsite pavalgyti su šypsena, neįkyriai, jei matote, kad tikrai nesiseka.
Pasitarkite su savo vaiko gydytoju, jei vaikas:
valgo tik labai nedaug įvairių maisto produktų;
pablyško ar pradėjo atrodyti nesveikai;
nuolat atsisako maisto;
nerimaujate dėl vaiko augimo ar bendros mitybos.
Parengta pagal raisingchildren.net.au
„Mamos žurnalas“