Nerimo kupinas karantino laikotarpis parodė, kad dažniausiai, norėdami pažaboti stresą, žmonės rinkosi ne sportą, knygas ar kitus prasiblaškymo būdus, bet maistą.
Remdamiesi atliktomis studijomis, mokslininkai pastebėjo, jog karantino metu žmonės žymiai dažniau persivalgydavo ir rinkdavosi nesveiką maistą. Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė teigia, jog jai nerimą kelia žmonių baimė valgant ar renkantis maistą, valgymo draudimai, kuriuos vėliau seka persivalgymas ir nereguliari mityba. Jai pritaria ir vaistininkas Marius Lukštaraupis, pastebėjęs dažnesnį žmonių pasirinkimą stresinėje situacijoje pirkti vitaminus, bet ne pradėti sveikai maitintis.
Karantino metu stresą malšino persivalgymu
Vaistininkas M. Lukštaraupis stresą valdyti pataria ne vaistais, o gilinimusi į stresinę situaciją. „Svarbu suvokti aplinkybes ir žinoti visą galimą informaciją, nes didžiausiai stresas žmonėms kyla iš nežinomybės. Prasidėjus karantinui, galėjome stebėti kilusį visuotinį stresą, kuomet nebuvo jokios patikrintos informacijos ir vyravo tik spėlionės. Kilęs ir užsitęsęs nerimas iškart atsiliepė žmonių sveikatai – fiksavome padidėjusius papildų, vitaminų, raminančių arbatų ir žolelių pardavimus“, – pirminį žmonių impulsą gerinti savijautą vitaminais prisimena „Benu“ vaistinėje dirbantis Marius.
Gydytoja dietologė E. Gavelienė teigia, jog jau yra padarytos studijos, apžvelgiančios, kaip žmonės pasaulyje reagavo į karantino laikotarpiu kilusį stresą: „Mokslininkai daro išvadą, jog žmonės tuo metu žymiai dažniau persivalgydavo, o maisto pobūdis, kurį dauguma dažniausiai rinkosi, nebuvo sveikatai palankus – kilo saldumynų vartojimas. Toks padidintas noras valgyti specifinį, ne visuomet sveikatai palankų maistą, stresinėje aplinkoje siejamas su keletu veiksnių: emocijomis (troškimas valgyti), elgsena (maisto paieška), išmoktu žinojimu/patirtimi (mintys apie maistą), fiziologija (seilių išsiskyrimas).
Saldumynai skatina smegenyse serotonino, vadinamo „laimės“ hormono, gamybą. Taip siekaima nusiraminimo. Tačiau nebūtina rinktis saldumynus emocijoms koreguoti, melatonino, serotonino gautume skanaudami avižų dribsnius, vyšnias, bananaus, migdolus, sėklas, šakniavaisius ir kitą neperdirbtą maistą. Toks maistas veikia kaip streso reguliatorius“.
Svarbu sau leisti viską
Gydytoja dietologė į šiuo metu populiarius draudimus sau valgyti vieną ar kitą produktą žiūri skeptiškai.
„Visiems atrodo, kad sveika mityba tai lyg kariuomenės rikiuotė, kurioje yra griežta tvarka. Kalbant apie maistą, taip neturėtų būti. Turėtume kiekvieną dieną įvertinti, kada norėtume ir galėtume valgyti, kokiu maistu norėtume šiandien papuošti savo lėkštę, papildyti ją kuo įvairesniu turiniu ir spalvomis. O jei teko suvalgyti maisto, kurį mes įsivaizduojame kaip sveikatai nepalankų – saldumynai, perdirbti mėsos gaminiai, „greitas maistas“ – svarbu pavalgius nejausti dėl to kaltės, tačiau aiškiai sau įvardinti, kodėl taip nutiko ir kada tai galėtų pasikartoti, suplanuojant tą pasikartojimą saugiu, nutolusiu atstumu. Valgyti turėtume su tikslu jaustis komfortiškai fiziškai – nei persivalgę, nei nusilpę ar svaigstančia galva dėl alkio, bet kartu, kad nebūtų vidinės graužaties, dėl neva padarytos nuodėmės“, – pataria E. Gavelienė.
Specialistė teigia, jog nereikia savaitę laukti „cheat day“, kad galėtumėte suvalgyti tą norimą torto gabalėlį: „Svarbu tai daryti tuomet, kai jums to reikia, o ne per prievartą spausti save laukiant sekmadienio, kuomet prisikimšite iki blogumo. Didžiausia klaida tame ir yra, jog žmonės gyvena tarytum susivaržę, laukia kažkokios vienintelės dienos, kuomet jau galės sau kažką leisti. Ne. Jeigu kažko labai užsinorėjus, įvertinate savo pajėgumus ir esate įsitikinęs, kad po to savijauta jus tenkins – pirmyn.
Man, kaip gydytojai dietologei, didžiausią nerimą kelia atsirandanti žmonių baimė valgyti. Žmonės jaučiasi kalti valgydami ir tai pats blogiausias įmanomas santykis su maistu. Be maisto žmogus negyvena ir nė viena mūsų ląstelė nefunkcionuotų negaudama maistinių medžiagų. Tad pirmiausia ir galvoti reikėtų apie tokį maistą, kuris gerintų fizinę būklę. Tos situacijos, kuomet žmogus pats nuo savęs slėpdamasis bando valgyti spurgas ar ledų kibirėlius, yra pavyzdžiai, vedantys į nesveiką visomis prasmėmis gyvenimą.“
Visus vitaminus galime gauti su maistu
Nors nusilpus organizmui, dažnas eina tiesiai į vaistinės vitaminų ir papildų skyrių, vaistininkas M. Lukštaraupis tokius žmones linkęs sustabdyti. „Kai žmogus, atėjęs į vaistinę, pradeda rinktis vitaminus, aš visada pirmiausia paklausiu, kaip jis maitinasi – kuo įvairesnė mityba, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogui trūksta vitaminų. Visada geriau juos gauti su maistu, tad, pirmiausia, svarbu pažvelgti į savo lėkštę ir pagalvoti, ko dar joje galėtų atsirasti, kad vitaminų trūkumo nebūtų. Išgėrus tabletę, tikrai nenutiks stebuklas ir imuninė sistema, kurią silpnina stresas, staiga nepasidarys stipresnė. Miegas, pastovi fizinė veikla ir sveika mityba, iki minimumo sumažintos stresinės situacijos yra tiesiausias kelias į stiprų imunitetą ir sveikatą. Nevertėtų kliautis tik vitaminais ar papildais“, – dėmesį atkreipia specialistas.
E. Gavelienė pastebi, jog gyvenant Lietuvoje, vitamino D ir omega 3 riebalų rūgščių su maistu gauti sudėtingiausia, tad jas vartoti papildomai rekomenduojama norint, kad organizme jų netrūktų: „Artėjant rudeniui, svarbiausia laikytis tos pačios, fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba grįstos, gyvenimo būdo linijos. Tuomet nereikės specialiai ruošti organizmo jokiems metų laikams, liks tik šilčiau apsirengti“.
Atsivalgyti maisto į priekį neįmanoma
Be to, atkreipia dėmesį „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantė, sukaupti vitaminų atsargų į priekį arba, kaip tenka dažnai girdėti, vasarą, „atsivalgyti“ uogų, daržovių, vaisių yra neįmanoma. „Sukaupti galima tik emocijų arba papildomų kilogramų, bet ne vitaminų. Uogos yra puikus maisto produktas, tačiau rekomenduočiau jas užsišaldyti, o ne mėginti suvalgyti visą derlių iškart. Kadangi uogose randama daugiausia vandenyje tirpių vitaminų bei įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, mūsų organizmas jų nekaupia arba tai daro ypatingai mažais kiekiais. Taigi, visą perteklių, kurio mūsų organizmui neprireiks, jis tiesiog pašalins“, – teigia E. Gavelienė.
Tuo tarpu visą liepą, pateikus „Mano Rimi“ kortelę, „Benu“ vaistinėse taikoma 30 proc. nuolaida maisto papildams bei nemokamai atliekamas kūno sudėties įvertinimas, parodantis riebalinio ir raumeninio audinio kiekį bei pasiskirstymą segmentais – rankų, kojų, pilvo zonose. Taip pat savaitę nuo liepos 20 d., visose „Rimi“ tinklo parduotuvėse, išskyrus „express“ formato, aktyvavus nuolaidų kuponą kortelių terminale, prisijungus prie paskyros manorimi.lt arba „Rimi“ programėlėje telefone, taikoma 20 proc. nuolaida „Rinkis sveikiau“ ženklu pažymėtoms prekėms, kurios vadovaujantis Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių sveikatos organizacijų taisyklėmis bei
