Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Norėtųsi, kad tai būtų tiesa. Iš tikrųjų šokoladą reikia dozuoti, tačiau jokiu būdu jo nepaslėpti nuo vaikų po 9 užraktais. Konsultuoja dr.docentas Algimantas Vingras
Ar galima vaikams duoti šokolado? Jei taip, kokio, o jei ne – kodėl?
Šokoladas yra kakavos ir cukranendrių cukraus produktas. Jo žmonijos vartojimo šaknys senos – jau 300 m. e. m. indėnai majai, vėliau – actekai gėrė nesaldintos kakavos gėrimus. 1521 m. kakava buvo įvežta į Europą, pasaldinta cukranendrių cukrumi ir pamėgta. 1888 m. šokolado gamyba atkelivo į Lietuvą, Kaune pradėjo veiklą pirmoji šokolado ir cukrinės konditerijos įmonė.
Dabar pardavinėjamas įvairus šokoladas: tamsiai rudos spalvos juodasis, kuriame yra daugiau 60 proc. kakavos, baltasis, pieninis, šokoladas su įvairiais priedais, pvz., riešutais, razinomis.
Geriausias yra juodasis šokoladas, nes jame yra daugiausia kakavos masės ir jos sviesto. Kuo didesnė kakavos masė, tuo šokoladas vertingesnio skonio, maistingesnis. Tikrojo šokolado viena pagrindinių sudedamųjų dalių – kakavos sviestas.
Aukščiausios kokybės juodasis šokoladas vertingas vitaminų gausa – A, B1, B2, C, D, E, bei mineralinėmis medžiagoms – kalciu, magniu, fosforu. Anot dietologų, juodasis šokoladas yra vertingiausias iš saldumynų, nes jis turi ne tik jau minėtų medžiagų, bet ir daug antioksidantų, kurie būtini kiekvienam gyvam organizmui. Pieniškame ir baltajame šokolade vertingų medžiagų kur kas mažiau.
Žinomos ir kitos šokolado savybės:
Studijos „G foto“ nuotr.
Stimuliuoja laimės hormono serotinino gamybą smegenyse.
Valgant šokoladą gerėja matematiniai gebėjimai – jame randama medžiagos fenyletilamino, kuri stimuliuoja tas žmogaus smegenų dalis, kurios atsakingos už gebėjimą susikaupti bei išlikti budriam.
Yra nedaug kofeino ir kitos medžiagos teobromino, kurios sukelia malonumo pojūtį.
Mažina agresiją ir ramina.
JAV Hershey sveikatos ir mitybos centro tyrėjai nustatė, kad juodąjį šokoladą galima laikyti labai geru maisto produktu (angl. superfood) – didžiausia mineralų, vitaminų ir kitų reikalingų medžiagų įvairove prisotintu maistu. Tyrimų metu mokslininkai, palyginę juodojo šokolado, kakavos, šokolado gėrimo ir įvairių vaisių sulčių savybes, aptiko, kad juodasis šokoladas ir kakava turi daugiau antioksidantų nei vaisiai.
Amerikiečių ir švedų tyrimas patvirtino, kad valgant šokolado 2-3 kartus per savaitę, mirštamumas nuo širdies ligų mažesnis 66 procentais;
Juodojo šokolado poveikis sveikatai ir nuotaikai pasireiškia tik tada, kai jis valgomas saikingai.
Šokolade yra medžiagos teobromino, artimos kofeinui ir organizmą stimuliuojančios panašiai kaip kofeinas. Dėl to padidėja protinis aktyvumas, padaugėja jėgų.
Japonų mokslininkų duomenimis, kakavos pupelėse yra tam tikrų bakterijas naikinančių medžiagų, kurios atsveria žalingą cukraus poveikį ir mažina dantų ėduonies formavimosi riziką.
Nuo kada ir kiek šokolado duoti vaikui?
Dėl to, kad šokolade yra stimuliuojančių medžiagų ir jis yra didelės energinės vertės produktas, vaikams iki 3 metų jo nepatariama duoti. Vyresniems vaikams juodojo šokolado švenčių proga galima duoti ne daugiau kaip 1-2 2×3 cm dydžio plyteles, ir tai ne vakare. Negalima be saiko duoti ir saldainių bei įvairiausių „batonėlių“ su juoduoju šokoladu. Skanėstų su šokoladu minėto amžiaus vaikams galima duoti iki 16-17 val.,nes suvalgyti vėliau gali sutrikdyti miegą. Šokoladas, į kurį dedamas kakavos sviesto pakaitalas – augaliniai riebalai, kurių kiekis 100 g yra viršijamas 5 proc., negali būti vadinamas šokoladu, bet tik saldžiąja plytele. Taigi, renkantis produktą, būtina perskaityti jo ženklinimo etiketę. Kai produktas yra senas, jo paviršius paplikėja. Tokių šokolado produktų vartoti negalima.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
