Padovanokite mamai šokolado, nes šis juodasis burtininkas daro stebuklus

A.Vingras3

Vaikų ligų gydytojas dr. A.Vingras

Dažnai sakoma, kad iš visų saldumynų mažiausia blogybė yra šokoladas. Pakalbėkime išsamiau, nuo kelerių metų jau galima duoti jo vaikams ir ką gero ar  blogo šokoladas duoda organizmui. Nors straipsnis apie šokoladą ir vaikus, daug ką galime prisitaikyti ir sau. 

Konsultuoja vaikų ligų gydytojas doc. Algimantas Vingras

Nuo kokio amžiaus patartumėte vaikui duoti ragauti šokolado?

Amerikos pediatrų akademijos vaikų mitybos ekspertai rekomenduoja vaikams iki 2 metų neduoti šokolado ir maisto nesaldinti, nes vaikai turi išmokti skirti įvairių produktų, patiekalų natūralų skonį. Be to, dauguma vaikų, ypač priešmokyklinio amžiaus, paragavę saldžiai, nebenori valgyti nesaldžių patiekalų, pvz., daržovių. Iš kakavos pupelių ir jų sviesto pagamintas šokoladas yra kartus. Gamybos metu jo skoniui pagerinti pridedama cukraus, dėlto jis tampa saldus.

Ar yra sveikesnis ir blogesnis šokoladas?

Sveikesnis šokoladas yra tas, kuriame yra ne mažiau kaip 72 proc. kakavos miltelių, kakavos sviesto, lecitino (kaip rišamosios medžiagos) ir mažiau pridėtinio cukraus bei pačių įvairiausių priedų, pvz., prieskonių pieno miltelių. Blogesnis šokoladas yra tas, kuriame yra mažiau kakavos miltelių ir daugiau pačių įvairiausių priedų.

Gamintojai į šokoladą, norėdami jį atpiginti, vietoje kakavos sviesto įterpia įvairių augalinių aliejų, kvapiųjų ir skonį gerinančių medžiagų, pieno miltelių. Kuo mažiau sudėtinių dalių, tuo geriau. Šokolade gali būti nesmulkintų riešutų, razinų. Toks šokoladas netinka vaikams iki 4 metų, nes jie gali užspringti, nemokėti sukramtyti riešuto ar razinos.

Koks šokoladas – su įdaru ar be – yra geresnis ir vaikams tinkamas?

Geriausias yra be jokio įdaro juodasis šokoladas, kuriame yra ne mažiau kaip 72 proc. kakavos miltelių.

Jei šeima nusprendė trečių gyvenimo metų ir vyresnį vaiką išimtine proga pavaišinti šokoladu, geriau yra duoti standartinę 3×3 cm šokolado plytelę negu bet kokio pavadinimo šokoladinių saldainių, tortų ar jo tipo pyragaičių su šokoladu, šokoladinių sausainių, meduolių, keksiukų ir pan. Grynas šokoladas geriau nei su įdarais, nes labiau pasižymi teigiamomis savybėmis ir kur kas rečiau sukelia alergiją.

Ar dažnai pasitaiko alergija šokoladui?

šokoladas

Geriausias yra be jokio įdaro juodasis šokoladas, kuriame yra ne mažiau kaip 72 proc. kakavos miltelių. Pixabay.com

Alergija kakavos milteliams yra reta. Dažniau ją gali sukelti maisto medžiagos įeinančios į įdarą, pvz., riešutai, sojos lecitinas.

 Kaip dažnai vaikui duoti šokolado?

Jei vaikas nėra išrankus valgytojas, šokoladas neturėtų tapti kasdieninio vaiko maisto dalis. Jeigu vaikas negeria patiekto jogurto ar pieno ar nevalgo viso grūdo košės, patiekalas saikingai gali būti pagardintas kokybišku juoduoju šokoladu. Didesnis šokolado kiekis mažina apetitą. Kitiems vaikams šokoladas negali būti kasdienės vaiko mitybos dalis. Šokoladas mažomis porcijomis duotinas kaip specialus šventinis patiekalas, t.y. ypatingomis progomis.

Kuri rūšis – juodasis, pieniškas ir baltasis – mažiems vaikams geriausias?

Juodasis šokoladas turi daugiausiai kakavos – jis yra geriausias. Kiek pieniniame šokolade bus kakavos miltelių, priklauso nuo gamintojo – jų turėtų būti bent 25 %. Pieniniame šokolade yra daug pieno miltelių ir cukraus. Baltasis šokoladas neturi kakavos miltelių. Švelnus jo skonis išgaunamas naudojant kakavos sviestą, pieną ir prieskonius.

Kokia priešmokyklinio amžiaus vaiko dienos norma, t. y. kiek šokolado jis gali suvalgyti per dieną?

Apie jokią šokolado dienos normą negali būti kalbos. Šokoladas nėra tas produktas, kuris gali būti kasdien duodamas bet kurio amžiaus vaikui. Šventės proga 2–3 metų vaikams jo galima duoti 3–4 standartinius atlaužiamus gabaliukus (standartinis gabaliukas yra plytelė 3×3 cm), o 4–6 metų vaikams normą galima padidinti iki 5–6  tokių gabaliukų.

šokoladas

Grynas šokoladas geriau nei su įdarais, nes labiau pasižymi teigiamomis savybėmis ir kur kas rečiau sukelia alergiją. Pixabay.com

Ar tiesa, kad gabaliukas juodojo šokolado yra mažiausia blogybė iš visų galimų, jei vaikas prašo desertų?

Šokoladas desertui gali būti patiektas ypatingomis progomis, pvz., gimtadienio ar kitos šventės proga.

Jei vaikas yra išrankus valgytojas ir desertui patiektų vaisių ar uogų jis nevalgo, galima saikingai juos pagardinti užtarkuojant kokybiško juodojo šokolado.

Kokių medžiagų yra šokolade, nelabai tinkančių vaikams?

Šokolade yra kofeino. 30 g juodojo šokolado gabalėlyje yra 20 mg kofeino. Palyginimui reikia pasakyti, kad puodelyje arbatos yra 30–60 mg kofeino. Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, gali sukelti nemigą, galvos skausmą, nervingumą, skrandžio sutrikimus. Todėl yra protinga riboti vaikui duodamų bet kokių kofeino turinčių produktų, gėrimų kiekį. Kofeinas silpnai skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl vaikas gali dažniau šlapintis. Be šios medžiagos, stimuliuojančiai veikia ir nuotaiką keliančios medžiagos – feniletilaminas, teobrominas.

Didesnis suvalgyto šokolado kiekis neleidžia vaikui nustygti vietoje ir susikaupti. Neigiamas šokolado poveikis atsiranda tada, kai jo suvalgoma per daug. Nors kofeino, feniletilamino, teobromino kiekiai yra maži, tačiau nereikėtų šokolado duoti jautriems, labai judriems vaikams, nes jis aktyvina smegenų veiklą. Reikėtų vengti šokolado duoti vaikams prieš miegą ir prieš valgį, nes šokoladas yra sotus.

Namuose neturi būti šokolado atsargų.

O kokių organizmui vertingų medžiagų yra šokolade?

Šokoladas yra geras energijos šaltinis bet kurio amžiaus vaikui. Aukštos kokybės, t.y. juodajame šokolade, kuriame yra ne mažiau 72 proc. kakavos miltelių, yra vitaminų: A, B1, B2, C, D, E; taip pat mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, fosforo. Saldumynų sudėtyje esanti kakava visų pirma naudinga dėl didelio kiekio antioksidantų – medžiagų, saugančių nuo įvairių ligų. Juodasis šokoladas spartina imunoglobulino A, padedančio organizmui kovoti su virusais, gamybą. Aukštos kokybės šokolade yra amino rūgšties triptofano, kuri gerina nuotaiką, mažina streso pojūtį. Iš visų saldėsių šokoladas dantims kelia menkiausią pavojų. Šokolado 3×3 cm dydžio gabaliukas mažiau kenkia dantims nei karamelė ar ledinukas.

šokoladas

Geriausias yra ekologiškas šokoladas. Pixabay.com

Kodėl taip aukštinamas juodasis ir pats karčiausias šokoladas, kuriame 80 proc. kakavos?

Todėl, kad jis yra natūraliausias ir sveikiausias. Kuo daugiau šokolade kakavos miltelių, tuo jis yra grynesnis produktas ir turi daugiau naudingų kakavos milteliuose esančių medžiagų. Maloniai karstelėjęs šokolado skonis yra jo kokybės požymis, rodantis, jog jame yra mažai pridėtinio cukraus ir nepridėta įvairių prieskonių. Pridėtinis cukrus pagerina skonį, tačiau jo gaminyje turi būti nedaug.

Geriausias yra ekologiškas šokoladas.

Ar rekomenduojamas šokoladas kaip būdas nuotaikai pakelti, žvalumui palaikyti?

Šokoladas nėra priemonė vaikų nuotaikai pakelti. Jei vaikas maitinsis sveikai,  t.y. kasdien kuo įvairesniu maistu, kuriame yra vaisių, daržovių, visadalių grūdų, pieno ir jo produktų, kiaušinių, saikingai mėsos bei žuvies, jis ir be šokolado bus žvalūs, judrūs ir geros nuotaikos.

Šokolado galima rasti įvairiausiuose produktuose – užlietos bandelės, glaistyti sūreliai, dribsniai su šokolado gabaliukais, tortai ir t.t. Ar šokolado ne per daug vaikų racione?

Visi minėti produktai jų gamintojų yra užliejami įvairios kokybės šokoladu. Ruda matoma spalva nepasako, koks kakavos miltelių ir cukraus kiekis buvo šokolade, kuriuo užlietas ar glaistytas vienas ar kitas gaminys. Visi minėti produktai neturi tapti kasdieniu vaikų produktu. Jeigu neparodysime vaikui, kas yra sveika mityba, ir maitinsime šokoladu ar kitais saldėsiais vien dėl to, kad vaikui tai patinka, – bus negerai. Vaikas neišmoks sveikai maitintis. Šokolado vaikų racione nebus per daug, kai suaugusieji nebandys vaiko meilės ir prielankumo pirkti šokoladu ir suvoks, kas yra saikas. Taip pat netinka formuoti vaikui įpročio laukti saldumynų kaip prizo, tarkime, už susitvarkytą kambarį ar gerą pažymį.

Vaikas gali būti pavaišinamas vienu kitu standartiniu šokolado gabalėliu. Šokoladu mėgaujantis galioja universali taisyklė – kas per daug, tas nesveika.

šokoladas

Turintys antsvorio ir mažai judantys vaikai  šokolado ir kitų produktų, kuriuose yra pridėtinio cukraus, privalėtų atsisakyti. Pixabay.com

Šokoladas ir kalorijos – ar vaikams tai aktualu? 

Turintys antsvorio ir mažai judantys vaikai  šokolado ir kitų produktų, kuriuose yra pridėtinio cukraus, privalėtų atsisakyti. Tukina ne pats šokoladas, o jame esantis cukrus. Kuo daugiau šokolade kakavos miltelių, tuo mažiau bus cukraus ir kitų priedų, pvz., pieno miltelių.

Ar vaikelio besilaukianti moteris gali valgyti šokoladą?

Taip, gali, tačiau saikingai. Svarbiausia čia – sveiko proto taisyklė. Geriausiai  tinka kokybiškas juodasis šokoladas, turintis kuo mažiau sudėtinių dalių, pridėtinio cukraus, įdarų, prieskonių. 100 g juodojo kokybiško šokolado yra 60 –70 mg kofeino. Jeigu nėščioji per parą suvalgys 40–50 g tokio šokolado, neturėtų atsirasti komplikacijų. 2017 metų atliktos apžvalgos duomenimis, leistinas nekenksmingas kofeino kiekis nėščiai moteriai yra iki 200 mg per parą.

Pavyzdžiui, viename puodelyje kavos kofeino kiekis gali svyruoti nuo 95 iki 165 mg kofeino, žaliojoje arbatoje – 25–30 mg, juodojoje arbatoje 25–50 mg. Šokoladas yra geriau nei kava ar arbata. Šokoladas yra ne tik skanus, bet ir savaip naudingas – jis teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, slopina dirglumą, padeda nusiraminti, įveikti nerimą, gerina nuotaiką ir įkrauna būsimosios mamytės organizmą energija, kurios jai taip trūksta. Šokoladas gerina deguonies cirkuliaciją organizme, sumažina potraukį kitiems saldumynams, nes valgant kokybiško juodojo šokolado greičiau pajuntamas sotumas.

Kaip išsirinkti kokybišką šokoladą?

šokoladas

Šokoladas gerina deguonies cirkuliaciją organizme, sumažina potraukį kitiems saldumynams, nes valgant kokybiško juodojo šokolado greičiau pajuntamas sotumas. Pixabay.com

Prieš perkant, reikėtų visuomet ir atidžiai skaityti net ir smulkiausiu šriftu parašytą sudėtinių dalių sąrašą. Neužtenka perskaityti, kiek yra kakavos miltelių, riebalų, cukraus ir koks kalorijų kiekis. Gero šokolado sudėtinių dalių sąrašas bus visai neilgas, dažnai vos keletas. Šokolado pagrindą sudaro sausosios kakavos medžiagos – kuo didesnis jų kiekis, tuo kokybiškesnis bus šokoladas.

Rekomenduojamas jų kiekis – 72 proc. ir daugiau. Be kakavos sviesto, neturi būti jokių augalinių riebalų. Gali būti lecitino, dažniausiai iš sojų, kuris yra visų dalių surišančioji medžiaga. Pieniškame šokolade kakavos miltelių turi būti bent 25 proc. Jame paprastai būna daug cukraus, pieno baltymų ir riebalų. Rinkitės tokį, kurio sudėtyje pačiu pirmuoju numeriu nebūtų įvardintas cukrus. Šokolade neturi būti kvapiųjų medžiagų. Prekyboje yra šokolado su įvairiais prieskoniais. Prieskoniai gali užimti 1–2 proc. šokolado plytelės masės. Ar pirkti šokoladą su prieskoniais, jau skonio reikalas. Jei šokoladą valgys vaikai jų šventės proga, geriau tiks šokoladas be prieskonių ar bent su kuo mažesniu jų kiekiu.

Kokybiškas šokoladas tirpsta burnoje, nelimpa prie dantų ar gomurio, jo skonis švelnus, daugiau kakavos turinčio šokolado – šiek tiek karstelėjęs. Baltojo šokolado mėgėjai gali pasidžiaugti šokolado spalvų palete. Baltajame šokolade nenaudojami kakavos milteliai (svarbiausia šokolado dalis), suteikiantys šokoladui sodriai rudą spalvą. Gaminys pavadintas baltuoju šokoladu todėl, kad jame yra kakavos sviesto. Jis gaminamas iš kakavos sviesto pridėjus pieno miltelių, cukraus ir į miltelius surtrintų liofilizuotų (džiovintų itin žemoje temperatūroje) uogų, vaisių, suteikiančių atitinkamą spalvą. Šokoladas gali tapti rožinis, žalsvas ar violetinis.

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− septyni = 1

Kitos temos: