Ar dėl visų dantų bėdų kalti saldainiai? Odontologai vardija daug kenksmingesnius maisto produktus

Gydytoja vaikų odontologė dr. Rūta Žaliūnienė, „Mažoji Užupio klinika“

Norint, kad vaiko dantys būtų sveiki, svarbi ne tik taisyklinga burnos higiena, bet ir mityba. Šį kartą gydytoja vaikų odontologė patars, ką valgyti ir ko vengti, kad dantys būtų sveiki.

Pataria gydytoja vaikų odontologė dr. Rūta Žaliūnienė, „Mažoji Užupio klinika“

Visi kaltinimai saldainiams

Vaikui diagnozavus naują dantų ėduonies pažeidimą, daugelis tėvų atsidūsta, kad kalti saldainiai, ir pagrasina vaikui, kad daugiau saldainių nebepirks. Deja, nė vienas vaikas neužauga be saldumynų, ir ne vien saldainiai čia kalti. Dantų ėduoniui atsirasti labai svarbus yra ir mitybos režimas: valgymų dažnis yra reikšmingesnis negu suvalgomo maisto kiekis ir sudėtis.

Vaikas turėtų valgyti penkis kartus per dieną: tris pagrindinius valgymus (pusryčius, pietus ir vakarienę) ir du užkandžiavimus (prieš pietus ir prieš vakarienę). Bet dažnai gatvėje galime matyti, kad kūdikis, dar sėdėdamas vežimėlyje, valgo riestainį, sausainį ar čiulpia čiulpinuką. Saldžius užkandžius tėvai naudoja ir kaip vaiko nuraminimo ar skatinimo priemonę namuose, o seneliai, lepindami vaiką saldumynais, taip išreiškia meilę. Jei burnoje nuolat kas nors yra tai sausainis, tai saldainis, tai riestainis, dantims negerai. Kenksmingiausi tie produktai, kurie prilimpa prie dantų paviršiaus, lėtai tirpsta ir ilgai užsibūna burnoje.

Svarbu žinoti, kad lipniam ir lėtai tirpstančiam maistui priskiriami ne tik bulvių traškučiai, kukurūzai, duoniukai, guminukai, čiulpiniai saldainiai, bet ir džiovinti vaisiai bei pusryčių javainiai. Dantų ėduonį sukeliantys mikroorganizmai maitinasi maiste esančiais angliavandeniais ir savo medžiagų apykaitos produktais ardo dantų emalį.

Vaikų odontologai dažnai sulaukia tėvų klausimo: „O kaipgi šokoladas?“  Tiesa, šokoladas nėra tikrasis dantų priešas, jis greičiau ištirpsta, be to, kakava turi ir dantų ėduonies vystymąsi stabdančių savybių. Svarbu, kad šokoladas nebūtų visą dieną vaiko burnoje ir būtų be priedų (pvz., razinų, kurios prilips prie krūminių dantų vagelių). Patartina valgyti juodąjį šokoladą, nes pieniškame šokolade cukraus yra daugiau, o kakavos mažiau.

Renkant vaikui maisto produktus, derėtų žinoti, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaiko suvartojamo cukraus paros norma neturi viršyti trijų arbatinių šaukštelių, rekomenduojama vengti produktų, turinčių pridėtinio cukraus (tikslus kiekis parašytas ant pakuotės), bei nepamiršti gaminių, kurių sudėtyje yra slaptojo cukraus (padažų, kečupo, majonezo ir kt.).

Nors per pastaruosius 50 metų žmonių mityba pasikeitė, bet suvartojamo cukraus kiekis nesumažėjo

Slapti kenkėjai ir pagalbininkai

Augančio vaiko maiste turi būti kalcio, baltymų, vitaminų, mikroelementų, kurių yra pieno produktuose, mėsoje, vaisiuose ir daržovėse. Geriausias maistas naujagimiui yra motinos pienas, nes jo sudėtyje yra visų reikalingų medžiagų normaliam organizmo vystymuisi. Tačiau reikia prisiminti, kad motinos piene esanti laktozė irgi yra angliavandenis, kuris reikalingas ėduonį sukeliančių bakterijų mitybai ir dauginimuisi.

Išdygus pirmajam dantukui, derėtų žindyti kūdikį, kada jis nori valgyti, ir vengti naudoti krūtį kaip čiulptuką, vaiko nuraminimo ar užmigdymo priemonę. Vaikui miegant, sumažėja seilėtekis ir savaiminis burnos apsivalymas, pienas „apgaubia“ pirmuosius vaiko dantis (labiausiai nukenčia viršutiniai kandžiai, nes apatiniai čiulpimo metu yra uždengti liežuviu ir nuolat skalaujami seilių) ir prasideda negrįžtami emalio demineralizacijos procesai – vystosi dantų ėduonis.

Norint išsaugoti sveikus vaiko dantis, reikėtų vakare išvalyti dantis fluoridų turinčia pasta, po to duoti gerti tik vandens ir nebeduoti vaikui valgyti. Kartais tėvai klausia, ar po dantų valymo galima gerti pieną ar valgyti obuolį? Piene esanti laktozė kenksminga dantims, o obuolio valgyti nerekomenduojama, nes tai yra rūgštus produktas.

Obuoliai ir citrinos – tai vaisiai, kurie tėvams ir seneliams atrodo labai sveikatinantys, bet, be gerųjų šių vaisių savybių, reikia atminti ir tai, kad jų sudėtyje yra daug rūgščių, tai sukelia kitą danties kietųjų audinių susirgimą – emalio erozijas (tirpimą).

Emalio erozijų ir ėduonies atsiradimą lemia ir sultys bei saldinti gazuoti gėrimai. Sultys, jei dantys jose „nemirksta“ visą naktį ar dieną, yra mažiau kenksmingos, bet saldinti gazuoti gėrimai turi ir cukraus, ir rūgščių, ir daug kalorijų, todėl tokių gėrimų mėgėjai tikrai „nukankina“ savo dantis. Rūgščius gėrimus patartina gerti greitai arba per šiaudelį, o pavalgius rūgštaus maisto (salotų su actu ar rūgščių vaisių), palaikyti burnoje sūrio, kuris turi kalcio bei fosforo, ir neutralizuoja rūgštis, gabalėlį. Po rūgščių produktų vartojimo nerekomenduojama valyti dantų, nes abrazija (trynimas) rūgštimis dar labiau niokoja dantų emalį. Geriausia būtų išskalauti burną vandeniu. Todėl tėvams patariame, kad mokytų vaikus išsivalyti dantis pavalgius lipnių produktų, o pavalgius rūgštaus maisto, – tik skalauti, nes valymas šepetėliu tik pakenktų.

Sveikiems dantims labai svarbios seilės. Jos „nuskalauja“ dantis bei neutralizuoja rūgščių poveikį. Seilėtekį didina skaidulingo, rupaus maisto kramtymas, ypač nesmulkintų žalių daržovių ir vaisių. Tai naudinga ir vaiko žandikaulių vystymuisi, nes šių dienų vaikų problema dantų susigrūdimas, – manoma, atsiranda ir dėl to, kad vaikai vartoja perdirbtą, sutrintą maistą, kai kramtymui reikia minimalių pastangų.

Kramtomoji guma irgi didina seilių išsiskyrimą, bet dantų ėduonies profilaktikai naudingos tik becukrės, turinčios ksilitolio, gumos.

Tėvams derėtų žinoti, kad kramtomosios gumos kramtymas nepakeičia kasdienio reguliaraus dantų valymo ir tai, jog vaikams rekomenduojama sukramtyti ne daugiau 4–5 dražė kramtomosios gumos per dieną. Besaikis pastovus kramtomosios gumos kramtymas pažeidžia smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį bei pagreitina plonųjų žarnų persitaltiką, sutrikdydamas maisto medžiagų pasisavinimą žarnyne.

Būtų naudinga šeimoje taikyti skandinavišką tradiciją – saldainių dieną

Praktiniai patarimai

Nors per pastaruosius 50 metų žmonių mityba pasikeitė, bet suvartojamo cukraus kiekis nesumažėjo. Gimus vaikui, jo mitybos įpročiai nėra susiformavę ir jis nenori saldaus maisto ar saldintų gėrimų. Juos suformuojame mes, tėvai, todėl labai svarbu keisti šeimos tradicijas: gerti vandenį, o ne saldintą kompotą ar gazuotus gėrimus, užkandžiams vartoti nesmulkintas daržoves (morkas, agurkus, įvairias ropeles, patarnokus), įvairius sūrius, riešutus. Jei šeimos tradicijos vis dėlto neapsieina be vaiko skatinimo ar apdovanojimo  saldainiais, jie turi būti suvalgomi pagrindinio valgymo metu.

Būtų naudinga šeimoje taikyti skandinavišką tradiciją saldainių dieną: visą savaitę kaupti saldumynus ir suvalgyti juos per vieną dieną. Tokia diena galėtų būti šeštadienis, nes po saldainių dienos būtina vaikui švariai ir kruopščiai išvalyti dantis fluoridų turinčia pasta, ir tai padaryti turėtų tėvai ar seneliai.

Patys tėvai irgi gali pabandyti patyrinėti vaikų mitybą – reikia tik kelias dienas, iš jų bent vieną savaitgalio dieną, rašyti viską, ką ir kada vaikas įsideda į burną. Pagal šią vaiko mitybos „istoriją“ gydytojas odontologas gali nustatyti vaiko dantų ėduonies riziką, individualiai ir praktiškai patarti, ką ir kaip galima keisti, kad vaiko dantys išliktų sveiki. Dažnai, pamatę juodu ant balto viską surašyta, tėvai ir patys pradeda keisti vaiko mitybos įpročius.

O tikriausiai geriausias sveikų dantų dietos patarimas yra „palikti dantis ramybėje“ mažiausiai dviem valandoms po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


vienas + 6 =

Kitos temos: