Dantukai genda… naktį

dantukai

Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt

Tikriausiai mamoms nereikia aiškinti, kad vaiko dantukais svarbu rūpintis nuo pat gimimo. Tačiau dauguma paprieštaraus, kad ir geriausiai prižiūrimi dantukai genda.

Kas apskritai lemia žmogaus dantų stiprumą? Vieno atsakymo nėra. Dantų atsparumas ėduoniui būna nulemtas ir genetinių veiksnių, paveldėjimo. Nepilnavertis pieninių dantukų audinys gali susiformuoti dėl mamos persirgtų ligų nėštumo metu ar vaiko ligų pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Tačiau ir labai silpni dantys gerai prižiūrimi gali išlikti sveiki. Konsultuoja gydytoja odontologė Vilija Matulionytė.

Sveikas, pirmasis dantuk!

Pieniniai dantukai pradeda dygti apie 6 mėnesį. Iki to laiko neaptikusios pirmojo dantuko, mamos kelia paniką. Neverta. 6 mėnuo nėra apibrėžta norma. Jei dantukai kiek vėluoja, tai tikrai nėra problema. Deja, kol kas nėra jokių priemonių dantukų prasikalimą pagreitinti. Ne vienos pas mane besilankančios šeimos vaikams pirmieji dantys išdygo jau virš metų, ir sąkandžiai susiformavo puikiai!

Pirmą dantuką valykite

Išdygus pirmajam dantukui jį būtina pradėti valyti. Mat tiek mamos piene, tiek mišinėliuose yra angliavandenių, nuo jų apnašos susidaro ir ant vieno dantuko. Tos apnašos žaloja dantų emalį, lygiai taip pat, kaip ir angliavandenių turintis maistas kankina mūsų, suaugusiųjų, dantis. Daugelis tėvų mano, kad dantis reikia pradėti valyti tik nuo 3 metų. Dėl tokio klaidingo įsitikinimo dažnai 3-4 metų vaikų priekiniai dantukai būna visiškai sugedę.

Dantukai genda… naktį

Priekiniai sugedę dantukai dar vadinami buteliuko sindromu. Šis pavadinimas atsirado dėl to, kad priekiniai dantukai dažniausiai sugenda vaikams, kurie maitinami pienu ar saldžiais mišiniais iš buteliuko, ypač naktį. Miegant išsiskiria gerokai mažiau seilių, todėl į burną patekę angliavandeniai tvirčiau nusėda ant dantų paviršiaus.

Žinoma, mamoms, maitinančioms krūtimi, nenorėčiau patarti nutraukti maitinti naktį. Juk motinos pienas turi daug imunitetą stiprinančių medžiagų ir fermentų, kurie labai reikalingi vaiko vystymuisi ir dantų sveikatai. Tačiau jei nustojote maitinti krūtimi ir jau išdygę pieniniai dantukai, patarčiau naktimis neduoti saldintų skysčių.

Kaip gi valyti pirmuosius dantis?

Gal atrodys juokingai, jei įsivaizduosime mamą su dantų šepetėliu ir pasta bandančią pražiodyti kūdikėlį ir valyti tą vienintelį dantuką. Tik ką išdygusius vieną ar du dantukus patogiausia valyti drėgnu marlės gabalėliu. Vėliau įsigykite nedidelį vaikišką, būtinai minkštą, dantų šepetėlį. Pirmiesiems dantukams valyti būna ir specialių ant mamos piršto užmaunamų šepetėlių arba dar kitokių šepetėlių su ratuko formos koteliu, į kurį gali įsikibti ir vaikas. Stenkitės dantukus nuvalyti iš visų pusių – tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Vaikams, maitinantiems naktį, apnašos ypač kaupiasi ant gomurinio dantų paviršiaus. Dantukus reikėtų valyti 2–3 kartus per dieną.

Kartu valytis dantis – bent iki mokyklos

Vaikiškose dantų pastose nėra daug fluoro ir kitokių medžiagų, galinčių pakenkti vaiko sveikatai, jei jis pastos prisivalgytų.

Vis dėlto pasta – tik pagalbinė priemonė, svarbiausia – kaip gerai mechaniškai nuvalysite dantis. Daugelis mamų skundžiasi, kad 1,5 metų vaikai pradeda priešinti ir nesileidžia, kad tėveliai jiems valytų dantis. Vaikas viską nori daryti pats, tačiau nesugeba gerai nusivalyti dantų.

Padėti vaikams valytis dantis patartina bent iki 7 metų, kol vaikas sąmoningai išmoks sekti savo judesius ir valymosi kokybę.

O su mažiukais prireiks Jūsų fantazijos. Kai kurie tėvai sugalvoja žaidimų, kai kartu valomos burnytės žaisliukams, vaikas gali „padėti“ Jums išsivalyti dantis. Tik jokiu būdu nevalykite savo dantų su vaiko šepetėliu, o jo – su savuoju. Vaikų burnos mikroflora gerokai skiriasi nuo Jūsų, apsikeitimas šepetėliais gali pagreitinti vaiko dantų gedimą. Gerai, jei vaikas mato suaugusiuosius besivalančius savo dantis. Maži vaikai linkę kopijuoti – o tai geras pavyzdys.

Bulvių traškučiai blogiau, nei saldainiai

Vaikui paaugus svarbu ir mityba. Ne taip svarbu, kiek vaikas valgo angliavandenių, bet kaip dažnai ir kokios konsistencijos.

Angliavandeniai – tai ne tik cukrus ir tai, kas saldu. Tai ir miltai, krakmolas.
O tokie produktai kaip sausainiai, riestainiai, bandelės ir bulvių traškučiai – dar greičiau apneša dantis nei saldainiai.

Svarbu, kad vaikas nevalgytų visą dieną ištisai. Jei pakankamos pertraukos tarp valgių, burnoje spėja pasigaminti pakankamai seilių, kurios neutralizuoja rūgštis, susidarančias ant dantų paviršiaus skylant angliavandeniams. Kuo mažiau perdirbtas maistas, tuo sveikiau dantims ir bendrai sveikatai. Maistas turi turėti pakankamai vitaminų ir mineralinių medžiagų, svarbiausia – kalcio, kurio daugiausia yra pieno produktuose. Kalcis padės stiprinti dantis iš vidaus. Jis irgi reikalingas bręstantiems nuolatiniams dantims.

Vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį naudinga pavartoti papildomai kalcio su vitaminu D. Dar viena papildoma profilaktikos priemonė yra fluoro lašeliai ir čiulpiamos tabletės. Fluoras stiprina danties audinį ir trukdo susidaryti apnašoms. Tokias papildomas priemones patarčiau vaikams, kurie daugiau serga, vartojo antibiotikų, taip pat tiems, kurių tėvelių dantys labai silpni.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


3 + penki =

Kitos temos: