Dantukai gali pradėti gesti vos išdygę. Ar įmanoma sustabdyti anksti prasidėjusį ėduonį? Konsultuoja vaikų odontologė Rasa Račienė.
Kaip dantukas pradeda gesti
Pirminis ėduonis prasideda pasikeitusia dantuko spalva.
Pakitusią dėmelę patiems tėvams sunku pamatyti, nes jos spalva būna irgi balta, tik kitokio atspalvio, nei dantis.
Pirminėje stadijoje pristabdyti ėduonį galima vien šepetuku ir pasta. Pasikonsultuokite su vaikų odontologu – jis patars, kokią pastą rinktis. Dažnai rekomenduojama pasta su kiek didesniu fluoro kiekiu. Tinkamai prižiūrint dantukus, dėmelė ilgainiui patamsėja, pasidaro matoma, tačiau to bijoti nereikėtų – patamsėjimas rodo, kad gedimo procesas sustabdytas.
Mažiems vaikams pirminio ėduonies požymiai dažniausiai atsiranda priekiniuose dantukuose. Jie neturi vagelių, kaip kramtomieji dantų paviršiai, todėl kontroliuoti procesą yra lengviau. Švariai nuvalius dantukus, dar galima juos patepti specialiu kremu,į kurio sudėtį įeina kalcis, fosforas ir fluoras. Kremu pakanka patepti prieš naktį – jis malonaus skonio, vaikai dažniausiai nesipriešina šiai procedūrai. Ar tikslinga vartoti kremą, sprendžia vaikų odontologas.
Kartais dantys negydomi
Jei pradėjo gesti priekiniai dantukai, gydytojas gali pasiūlyti jų negydyti gręžiant ir plombuojant, tačiau rinktis konservatyvesnius gydymo metodus (pvz., dantų dengimą fluoro laku). Sprendimas priimamas kiekvienu atveju konkrečiai. Gydytojas įvertina dantuko gedimo laipsnį, numato, ar gedimas nepavojingas kitiems dantims.
Kartais mamoms rūpi, ar negydomi priekiniai dantukai „neužkrės“ ėduonimi kitų, sveikų dantų? Reikėtų prisiminti, kad dantų ėduonies sukėlėjas yra tam tikros bakterijos (dažniausiai Streptoccocus mutans), nuo kurių kiekio burnoje dažnai ir priklauso dantų pažeidimo laipsnis. Streptokokų kiekį galima nustatyti tyrimais. Jei jis viršija normas, reikėtų imtis visų įmanomų priemonių, kurios padėtų kontroliuoti dantų sveikatą. Tai tinkama ir asmeninė, ir profesionalioji burnos higiena, mitybos režimas bei tinkamas fluoridų naudojimas.
Vaikai gimsta turėdami nevienodą dantų struktūrą
Tėvai dažnai linkę ankstyvą dantų gedimą aiškinti genetika, neva vaikas paveldėjo prastus dantis. Iš tiesų dantų struktūra daugiau priklauso ne nuo genetikos, o nuo aplinkybių, kuriomis vystėsi vaisius nėštumo metu. Dantukų užuomazgos pradeda formuotis jau antrąjį nėštumo mėnesį. Jei nėštumo metu moters organizme trūksta kokių nors medžiagų, sutrinka ir vaisiaus dantukų mineralizacijos procesas.
Taip gali atsitikti, jei mama dirba kenksmingomis sąlygomis, vartoja alkoholį, rūko, serga tam tikromis ligomis ar, pavyzdžiui, dažnai vemia.
Dantukų struktūra priklauso ir nuo kūdikio gimimo laiko. Pastebėta, kad neišnešiotų kūdikių dantys dygsta silpniau mineralizuoti. Tokiems kūdikiams burnoje anksčiau pradeda kauptis blogosios bakterijos, kurios gali paveikti dygstančius dantis
Tokiems vaikams jau pirmuosius dantukus rekomenduojama valyti pasta su fluoru, taikyti papildomas priemones, pavyzdžiui, lakavimą. Ne vienoje Europos valstybėje (Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir kitur) vaikams, turintiems dantų ėduonies rizikos veiksnių, skiriama fluoro tablečių. Skandinavai prieš kelis dešimtmečius pradėjo fluoro vajų: buvo papildomai fluoruojamas geriamasis vanduo, druska, pienas, net ir miltai. Fluoro vaikai gaudavo sistemiškai. Tai padėjo įveikti ankstyvąjį ėduonį – dabar apie 90 proc. skandinavų vaikų pieniniai dantys yra sveiki. (Lietuvoje kas antro trejų metų vaiko dantys sugedę). Skandinavų šalyse fluoro vartojimo politika buvo derinama su sveikų mitybos įpročių populiarinimu. Pavyzdžiui, ten saldumynų vaikai valgo ne kasdien, o tik kartą per savaitę. Ir vaikams dantis tėvai valo ne iki 7 metų, kaip rekomenduojama mūsų šalyje, o iki 12-13 metų.
Lietuvoje papildomai fluoro tablečių skiriama retai, tik gerai įvertinus visus „už“ ir „prieš“. Ar reikia vartoti, sprendžia ne tėvai, o specialistai. Reikia tiksliai paskaičiuoti, kiek vaikas gauna fluoro su maistu ir vandeniu (fluoro yra arbatžolėse, jūros kopūstuose, paprastame geriamajame vandenyje).
Kodėl reikia skubėti gydyti dantukus
Pastebėjus, kad dantukas pradėjo gesti, reikėtų nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į odontologą. Gedimo procesą reikia sustabdyti. Palietęs gilesnius danties sluoksnius, ėduonis gali sukelti skausmą, trukdyti vaikui valgyti, kokybiškai sukramtyti maistą, galų gale tai gali sutrikdyti virškinimą.
Negydomi sugedę dantys – ir estetinė problema. Jei negydomas pieninis dantis pažeidžiamas giliai, tai gali pakenkti nuolatinio danties užuomazgai. Būna atvejų, kai nuolatinis dantis išdygsta jau sugedęs.
Jei vaiko dantys sveiki, pas odontologą reikėtų apsilankyti kartą per metus, jei linkę gesti – bent du kartus per metus.
Lakai ir silantai
Su odontologais vaikai paprastai pradeda bendradarbiauti nuo 3 metų. Su tokio amžiaus vaiku jau galima susitarti, kad jis pakentėtų, kai bus atliekama viena ar kita procedūra. Viena iš profilaktinių procedūrų – dantukų padengimas fluoro turinčiu laku.
Pieniniai dantukai lakuojami, prieš tai juos kruopščiai nuvalius poliruojančia pasta. Lakas – tai klampi medžiaga su didesne fluoridų koncentracija. Lakas lieka ant danties paviršiaus nuo 12 valandų iki 2 mėnesių. Per tą laiką spėja sustiprėti dantų mineralizacija. Profilaktiškai užtenka lakuoti dantukus kartą per pusę metų. Jei vaikas bijo odontologinių procedūrų, laką galima užtepti ant dantų šepetėlio ir taip padengti paviršių. Jei dantys labai sugedę, galima lakuoti dažniau. Lakas tvirtina dantų struktūrą.
Silantais pieniniai dantukai paprastai nedengiami. Jais dažniau dengiami išdygę nuolatiniai krūminiai ir prieškrūminiai dantys. Silantai – tai ilgalaikė priemonė, ji kaip plomba, užliejanti krūminių dantų vageles. Silantais padengtus dantis reikia labai kruopščiai valyti bei prižiūrėti, nes jei po silantu atsiras nors mažiausias plyšelis, ten gali pradėti kauptis bakterijos, gesti dantis.
Parengė Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
