Galbūt iš savo vaikystės dar prisimenate, kad vaistas tetraciklinas visiems laikams pažeisdavo vaikų dantis.
Buvo net sakoma – pilki, tetraciklininiai dantys. Ar šiuo metu vis dar yra ligų ar vaistų, kurie pažeidžia dantukus?
Pakalbėsime apie vaistus ir ligas, kurie gali turėti įtakos vaiko dantukų būklei.
Konsultuoja gydytoja vaikų odontologė Jolita Masevič.
Ar mūsų dienomis vaikams skiriamas tetraciklinas, kuris pažeidžia dantukus?
Šiuo metu vaistai tikrai yra saugesni, todėl tokio stipraus poveikio dantims, kaip tetraciklinas, neturi. Tačiau nėštumo metu vartoti vaistai gali paveikti vaiko danties audinius vystymosi metu, todėl kartais pastebime nevisavertį emalį arba tiesiog dėmeles ant pieninių arba nuolatinių dantų.
Ar tiesa, kad kai kuriuos vaistus vartoti reikia saugant dantukus? Pavyzdžiui, geležies papildus?
Taip, vartojant skystus geležies papildus, rekomenduojama saugoti dantukus, t.y. prisitraukti reikiamą dozę į švirkštuką ir įduoti gerti stengiantis neliesti dantukų, o paskui gerai išskalauti burną po vartojimo. Geležies papildai kartais „nudažo“ dantukus, todėl ant jų atsiranda pigmentinių juostelių/dėmelių, kurias pašalinti dažniausiai pavyksta tik specialistui.
Ar vaiko imunitetas susijęs su dantukų stiprumu? Gal dažnai sergančio vaiko ir dantys linkę gesti?
Labai dažnai ligos siejamos ir su prasta burnos būkle, dažniausiai tai yra todėl, kad sirgdamas vaikas būna irzlesnis, neramus, tėveliai dažniau palepina vaiką skanėstais, dažnai leidžia nesivalyti dantukų, vaikutis geria sirupus su saldikliu arba cukrumi.
Visi šie veiksniai, o ne pati liga ir sudaro sąlygas dantų ėduoniui atsirasti. Kas susiformuotų dantukų ėduonis, užtenka mikroorganizmų, kurių turi visi, – tiek vaikai, tiek suaugusieji, maisto medžiagų (angliavandenių) bei laiko, per kurį mikroorganizmai skaido angliavandenius. Išskiriamos rūgštys paveikia danties audinius.
Kokia turėtų būti dantukų priežiūra sergant, karščiuojant?
Dantukus prižiūrėti reikia taip, kaip ir įprastai, – valyti du kartus per dieną su pasta, turinčia fluoro. Šepetėlis turi būti parenkamas pagal vaiko amžių, o dantų pastos reikia išspausti mažiau nei žirniuką. Rekomenduojama, kad vaikui išsivalius pačiam, tėveliai dar kartą kruopščiai išvalytų dantis bei tarpdančius, tam galima naudoti tarpdančių siūlą arba specialius tarpdančių šepetėlius, priklausomai nuo tarpų tarp dantukų.
Jeigu vaikutis serga onkologine liga, burnos priežiūra turi būti labai kruopšti.
Labai svarbu, kad būtų pašalintos apnašos ir nuraminta gleivinė, kuri dėl chemoterapijos būna itin jautri, gali atsirasti opelių. Dėl jų vaikui sunku valgyti, nes jis jaučia skausmą. Dažnai tėveliai susitelkia į ligos gydymą bei pamiršta, kad švari burna yra labai svarbi gydymo metu, todėl būtina pasirinkti kuo minkštesnį dantų šepetėlį, rinktis galima net pooperacinį, kuris yra itin švelnus, dantų pasta turėtų būti su fluoru bei vaikui priimtino skonio, pasta neturi būti aštri ir dirginti. Svarbu gleivinę skalauti specialiais burnos skalavimo skysčiais su chlorheksidinu bei rekomenduojama tepti geliais, kurių sudėtyje yra hialurono, gerinančio gleivinės regeneraciją, bei medžiagos, nuskausminančios gleivinę. Burnos skalavimo skystį vertėtų pradėti naudoti jau savaitę prieš pradedant taikyti chemoterapiją, kad rezultatai būtų geresni bei chemoterapijos galimas šalutinis poveikis burnos ertmėje būtų kuo mažesnis.
Jeigu burnos būklė yra labai sunki, galima rinktis specialius šepetėlius, kurie suputoja ir taip sumažina apnašų ir mikroorganizmų kiekį. Prieš maitinant vaiką galima duoti sučiulpti „ledo čiulpinuką“, kad gleivinė nurimtų, ir vaikutis galėtų kramtyti be skausmo.
Ar vaikams reikia kartkartėmis atlikti dantų higieną?
Taip, žinoma, labai dažnai vaikams bei tėveliams nepavyksta pasiekti visų vietų, todėl bent kartą per metus (jeigu nėra gydytojo rekomendacijų dėl dažnesnių vizitų) reikėtų apsilankyti pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą, kuris nuvalys visas apnašas, atliks kitas profilaktines procedūras bei apmokys, kaip taisyklingai atlikti burnos higieną namuose.
Vaikų higiena skiriasi nuo suaugusiųjų, ji daug švelnesnė.
„Mamos žurnalas“
